Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-708-344/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
1-708-344/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44375-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
D. J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-708-344/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44375-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja E. G.,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini),, teistas

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi neatliktą viešųjų darbų bausmę (68 valandas) pakeitė 11 MGL (426,81 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, bauda sumokėta, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. M. 2017 m. birželio 10 d., apie 14.41 val., Mažeikių m., prekybos centro „Eifelis“, esančio Mažeikių m., Žemaitijos g. 72, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hansa Lizingas“ priklausantį automobilį „K. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 155 punktų reikalavimus, t. y. nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. G., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo sužalotas automobilio „R. M. S.“ vairuotojas K. G., kuriam dėl juosmens III stuburo slankstelio kompresinio lūžio buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

D. J. M., apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 metų birželio 10 d., po pietų su žmona K. M. UAB „Rideima“ priklausančiu automobiliu „K. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į prekybos centrą „Eifelis“, esantį Mažeikių m. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje ir išėjo apsipirkti. Tą dieną automobilių stovėjimo aikštelė buvo sausakimša. Norėdamas išvažiuoti iš prekybos centro aikštelės, pradėjo važiuoti tiesiai, pavažiavus keletą metrų, truputį išlindo į priekį iš automobilių eilės, kad galėtų pamatyti ar nėra tiesiai važiuojančių automobilių ir iškart pajuto smūgį į automobilio priekį – į keleivio pusę, ties žibintu. Supranta, kad pagal Kelių eismo taisykles kliūtis jam buvo iš dešinės ir jis tą automobilį turėjo praleisti, bet per sustatytus automobilius jo nematė. Teigia, kad nukentėjusiojo automobilis važiavo ne ta eismo juosta. Jeigu būtų važiavęs dešine eismo juosta, tikrai nebūtų susidūrę. Gailisi sukėlęs eismo įvykį (b. l. 169–170).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. M. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo K. G. parodymais, kuris parodė, kad 2017 m. birželio 10 d., apie 14.00 val., jis automobiliu „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš prekybos centro „Eifelis“ stovėjimo aikštelėje važiavo link išvažiavimo į Žemaitijos gatvę. Iš kairės atvažiavęs automobilis „K. S.“ jo nepraleido ir susidūrė (b. l. 40). Papildomai K. G. parodė, kad eismo įvykio metu automobilyje važiavo ne vienas, kartu važiavo ir draugė I. G.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Draugė įvykio metu nenukentėjo, nes smūgis kliuvo į jo, t. y. vairuoto pusę. Tiksliai pasakyti, kuria kelio puse važiavo aikštelėje, negali, nes neprisimena, bet važiavo tinkamai, nes ir atvykę policijos pareigūnai apžiūrėję įvykio vietą patvirtino, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ne jis, o kito automobilio vairuotojas. Civilinio ieškinio nereikš, žalą dėl automobilio sugadinimų atlygino draudimas ir automobilį yra susitvarkęs, jokios kitokios žalos nepatyrė (b. l. 41);

2017 m. birželio 10 d., 14.31 val., registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0117000312543, kuriame nurodyta, kad vairuotojas D. J. M., vairuodamas automobilį „K. S.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančio „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo K. G., ir su jo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo K. G. (b. l. 16–19);

Eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodytos 2017 m. birželio 10 d. 14.30 val. Žemaitijos g. 72, įvykusio eismo įvykio aplinkybės (b. l. 26);

2017 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusiojo K. G. paaiškinimu, kuriame nukentėjusysis paaiškino, kad kitą dieną po eismo įvykio (2018 m. birželio 12 d.) pradėjo skaudėti galvą, dėl ko jis kreipėsi į gydytojus, tačiau, kad dalyvavo eismo įvykyje, gydytojų neinformavo. Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2017 m. birželio 30 d. Apie tai, kad dalyvavo eismo įvykyje, jis gydytojui pranešė tik 2017 m. liepos 1 d. ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo įvykio buityje (b. l. 29);

K. G. medicinos dokumentų patikrinimo 2017 m. liepos 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje pateikta išvada, kad vadovaujantis įrašais asmens sveikatos istorijoje K. G. buvo nedarbingas nuo 2017 m. birželio 12 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje (2017 m. birželio 10 d. autoįvykis). Gydytoja nuo 2017 m. birželio 12 d. klaidingai nurodė nedarbingumo priežastį (b. l. 33);

2017 m. liepos 20 d. K. G. paaiškinimu su fotolentele, kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 1 d., 14.00 val., stovėjimo aikštelėje „Eifelis“, važiuojant iš aikštelės, į jį įpuolė mašina (b. l. 34–35).

2018 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis K. G. parodė eismo įvykio vietą ir paaiškino ir parodė, jog jis, privažiavęs sankryžą, esančią automobilių stovėjimo aikštelėje, pasuko į kairę, pasukęs važiavo dešine eismo juosta tiesiai. Privažiavus sankryžą jam reikėjo sukti į dešinę, tačiau įvažiavus į sankryžą ir dar nepradėjus sukimo manevro, į jį atsitrenkė iš kairės pusės tiesiai važiavęs automobilis, kuris turėjo jį praleisti (b. l. 51–52, 53-56);

2018 m. sausio 19 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybes (b. l. 57);

2018 m. sausio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotolentele Nr. 1, kuriame nurodyta, kad įtariamasis D. J. M. parodė eismo įvykio susidūrimo vietą ir paaiškino, kad važiavo tiesiai dešine eismo juosta, abiejuose aikštelės pusėse buvo pastatyta daug automobilių. Nurodė, kad automobilis „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo kaire, o ne dešine eismo juosta. Norėdamas pamatyti, ar jam iš dešinės pusės nėra kliūties, pristabdė ir lėtai važiavo. Kad pamatytų iš dešinės pusės atvažiuojančius automobilius, jis turėjo šiek tiek išlįsti į priekyje esančią sankryžą. Jo automobiliui tik išlindus į priekį, į jo automobilio keleivio pusės žibintą atsitrenkė automobilis „R. M. S.“, dėl ko įvyko susidūrimas (b. l. 59–60, 61–64);

Specialisto išvada Nr. G 1305/2017(04), kuria konstatuota, kad K. G. nustatytas juosmens III stuburo slankstelio kompresinis lūžis. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi pastarojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 76–77);

2018 m. liepos 27 d. specialisto išvada Nr. 11Š-34(18), iš kurios matyti, kad tirti pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti transporto priemonių važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį. Nurodytoje eismo situacijoje automobilio „K. S.“ vairuotojas D. J. M., važiuodamas stovėjimo aikštelės teritorijoje, nedavė kelio jam iš dešinės pusės važiavusiam automobiliui „R. M. S.“ ir su juo susidūrė, tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 89–91);

2017 m. lapkričio mėn. Valstybinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius raštu Nr. (4.18E) IE, kuriame nurodyta, kad dėl patirtos žalos atlyginimo pirmiausia kreipsis į draudimo bendrovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (b. l. 95).

2017 m. gruodžio 5 d. AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje raštu, kuriame nurodyta, kad dėl 2017 m. birželio 10 d. eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi K. G., nurodydamas, kad eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už apgadintą automobilį draudimo bendrovė išmokėjo 814,62 Eur dydžio išmoką. Dėl neturtinės žalos atlyginimo į draudimo bendrovę nebuvo kreiptasi (b. l. 100);

2018 m. sausio 30 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje raštu, kuriame nurodyta, kad draudimo bendrovė yra gavusi Valstybinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pretenziją 1 181,28 Eur sumai ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pretenziją 71,93 Eur sumai (b. l. 103),

Nuotraukomis, kuriuose užfiksuota po eismo įvykio apgadinta transporto priemonė „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 107–130).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Vertindamas įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo D. J. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis D. J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, abejonių nekyla. Kaltinamojo D. J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį „K. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 155 punktų reikalavimus, t. y. nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio „R. M. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. G., ir su juo susidūrė, dėl ko K. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. J. M. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su jam siūloma bausme – bauda, prašė baudos mokėjimą išdėstyti dvylikai mėnesių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. D. J. M. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, gydėsi dėl psichikos ir priklausomybės ligų, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Vertindamas byloje esančius įrodymus, nustatytą lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant kiek didesnę, nei minimalią baudą, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už neatsargų nusikaltimą, nustatant 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. J. M. prisipažino kaltas dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo ir byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Pripažinus, kad D. J. M. padarė nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nustačius, kad kaltinamojo veika priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų kategorijai, į tai, kad kaltinamasis už Kelių eismo taisyklių pažeidimą anksčiau administracine tvarka baustas vieną kartą, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, būtų neproporcinga padarytos veikos pasekmių atžvilgiu, nes nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, žala atlyginta, kaltinamasis kritiškai vertina padarytos veikos pasekmes.

Kardomoji priemonė – nepaskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 30 (MGL) dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct), bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 20 MGL – 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą kaltinamasis privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti D. J. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja E. G.