- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- eI2-4233-289/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00289-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 8G-150 (3.3E) ir įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos prašymą dėl leidimo kirsti medžius išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėja R. A. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini) savininkė, kurio paskirtis žemės ūkio ir kuriame auga medžiai. Dėl paskutiniais metais praėjusių stiprių audrių, daliai žemės sklype augančių pušų buvo nulaužtos viršūnės, jos pasviro, sukeldamos pavojų žmonių saugumui. 2022-01-19 atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl leidimo nukirsti 6 pušis, kurios auga pareiškėjos privačioje žemės sklype ir kurios yra labiausiai nukentėjusios nuo audrų. 2022-02-10 atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą, priėmė sprendimą Nr. 8G-150 (3.3 E), kuriuo atsisakė išduoti leidimą kirsti šešias pušis, augančias žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)). Priimtame sprendime teigiama, kad atsakovės specialistas A. Č. apžiūrėjo prašomus kirsti medžius ir pateikė savo išvadą, kad pušys: 1.(70 cm) skersmuo 1,3 m ir 1 m aukštyje) yra geros būklės; 2. (65 cm) skersmuo 1,3 m ir 1 m aukštyje) yra patenkinamos būklės (laja netolygiai išsivysčiusi, nulūžusi viršūnė); 3. (58 cm) skersmuo 1,3 m ir 60 cm skersmuo 1 m. aukštyje) yra patenkinamos būklės (pasvirusi); 4. (70 cm) skersmuo 1,3 m ir 1 m aukštyje ) yra geros būklės; 5. (52 cm) skersmuo 1,3 m ir 53 cm skersmuo 1 m. aukštyje ) yra patenkinamos būklės (pasvirusi); 6. (54 cm) skersmuo 1,3 m ir 55 cm skersmuo 1 m aukštyje) yra patenkinamos būklės (laja netolygiai išsivysčiusi, nulūžusi viršūnė). Kadangi pareiškėjos privačios žemės sklype augančios pušys patenka į nekilnojamų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijas ir regioninio parko teritoriją, tai 2022-01-27 savo išvadą pateikė Kultūros paveldo departamentas, kuris įvertinęs pateiktą medžiagą, nurodė, kad neprieštarauja išduoti leidimą kirsti šias šešias pušis. 2022-02-10 savo išvadą pateikė (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija, kuri nurodė, kad nesutinka, kad būtų išduotas leidimas kirsti šias pušis ir nurodo, kad nors pušys ir yra su nulūžusiomis viršūnėmis, pasvirusios, tačiau jos patenka į kultūros paveldą, su brandiems medžiams būdingomis susiraičiusiomis šakomis, todėl yra vaizdingos, turi estetinę reikšmę, auga toliau nuo kelio, todėl nekelia pavojaus transporto priemonėms ir žmonių turtui. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija įvertinusi šias dvi skirtingas išvadas, atsisakė išduoti leidimą kirsti šias šešias pušis. Pareiškėja su atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsakymu (sprendimu) nesutinka, mano, kad nepagrįstai jai atsisakyta išduoti leidimą kirsti šias pušis ir teikia skundą, prašydama panaikinti 2022-02-10 sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo išdavimo. LR Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 yra patvirtino Kriterijus, pagal kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams su vėlesniais pakeitimais. Priedo 7 punkte numatyta, kad Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose augantys ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - 30 cm ir didesnio skersmens yra priskirtini prie saugotinų želdinių, o to paties nutarimo 2 p. Medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra: 2.1. nudžiūvę, stichinių nelaimių, ekstremalių įvykių, gaisrų ar avarijų metu išversti, nulaužti, apdegę, sužaloti (išskyrus sužalotus dėl neteisėtos fizinių ar juridinių asmenų veikos). Šiuo konkrečiu atveju, ginčo pušys (6 vnt.) yra su audrų nulaužtomis viršūnėmis ir pasvirusios, pušims jau apie 100 metų, kurios kelia pavojų pro jas praeinantiems žmonėms, yra avarinės būklės. Jos turi ganėtinai mažai šakų, aplinkui nėra jokio vaizdingo maršruto, ir nereikia laukti kol jos galutinai išlūš, nulauždamos gretimai augančius tikrai prie saugomų želdinių priskirtus medžius ar mirtinai sužalos pro šalį einančius žmones. Jos neturi jokios kultūrinės ir estetinės vertės, ką patvirtina pridedamos nuotraukos. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą kirsti šešias pušis, yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, ir pasiremta tiktai (duomenys neskelbtini) regiono parko direkcijos išvada, nors Kultūros paveldo departamentas šių medžių nelaiko saugotinais ir turinčiais kokią tai kultūrinę vertę, būtų tokios vaizdingos - atsižvelgiant į jų fizinę - faktinę būklę. LR aplinkos apsaugos ministras 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 yra patvirtinęs Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą. Šio aprašo 8 punkte nurodoma, kad gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracija ir (ar) prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau - Komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 5.11, 5.13, 5.14 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės administracija apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 5 punkte numatytus atvejus, ir išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą. Saugotinų medžių ir krūmų būklė nustatoma pagal Įkainių 2 priede „Želdinių būklė” nustatytus kriterijus. Iš gauto atsakovės atsakymo, nesimato, kad pareiškėjos pateiktas prašymas dėl leidimo kirsti išdavimo būtų buvęs svarstomas Savivaldybės sudarytoje Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje, šiuo atveju sprendimą vien asmeniškai priėmė atsakovės administracijos direktorius. Pareiškėja vietoje pavojų keliančių pušų yra pasirengusi pasodinti jaunas pušis, o taip pat sutinka atlyginti kertamų pušį vertę, kuri būtų paskaičiuota. Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Toks priimtas sprendimas neturi sudaryti galimybių asmeniui dėl jo neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (LR ABTĮ 13, 20, 57 str.). Dėl išvardintų priežasčių atsakovės sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą kirsti 6 pušis negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, ir jis turi būti panaikintas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl leidimo kirsti išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas nurodo, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimo, šių sklypų kadastro duomenų nustatymo ir jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą organizavimas yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savivaldybės atstovaujamosios institucijos (Atsakovo) kompetencija yra tvirtinti savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Šios taisyklės patvirtintos 2022-01-25 Šiaulių rajono savivaldybės tarybos Nr. T-24 ,,Dėl Šiaulių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Vadovaudamasis šių Taisyklių 49 p. Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistas informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių (toliau – Kultūros paveldo departamentas) ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkciją (toliau – Direkcija) ir paprašė jų pateikti nuomones dėl skunde aptariamo klausimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklės taip pat numato, kad atvejais, kai želdiniai patenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijas ir (ar) regioninio parko teritoriją komisijos (Taisyklių 56 p.) išvada yra nereikalinga. Kultūros paveldo departamentas 2022-01-27 pateikė žymą (antspaudą), kuriuo pritaria leidimo išdavimui. 2020-02-10 Atsakovas gavo Direkcijos raštą Reg. Nr. G-805(3.24) ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo Direkcija nepritaria vaizdingos medžių grupės, turinčios estetinę reikšmę, iškirtimui. Vadovaujantis Taisyklių 49.2 papunkčiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistas neišdavė gyventojos prašomo leidimo. Atsižvelgiant į visų teisės aktų visumą Atsakovas laikosi nuomonės, kad administracinė procedūra buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl prašo Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 8G-150(3.3 E) (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. sprendime nurodoma, kad „buvo informuoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija prašant pateikti išvadas dėl numatomų šalinti želdinių. 2022 m. sausio 27 d. teritorinis skyrius patvirtino, kad neprieštarauja išduoti leidimą kirsti šešias pušis. 2022 m. vasario 10 d. buvo gautas Direkcijos atsakymas, kuriame nurodoma, kad jų darbuotojai 2022 m. vasario 7 d. vietoje apžiūrėjo prašomas kirsti pušis, įvertino jų būklę. Medžiai auga (duomenys neskelbtini) regioninio parko rekreacinio prioriteto zonoje, patenka į kultūros paveldo objekto – Ventos-Dubysos kanalo teritoriją. Pušys auga netoli viena kitos, sudaro vientisą želdinių grupę kraštovaizdyje. Dalis pušų nulūžusiomis viršūnėmis, su brandiems medžiams būdingomis susiraičiusiomis šakomis, todėl vaizdingos, turi estetinę reikšmę. Medžiai auga toliau nuo kelio, nekelia pavojaus transportui ar žmonių turtui. Šiuo metu jos pakankamai tvirtos, nes nuo šių metų sausio mėnesį praūžusių audrų visai nenukentėjo. Vadovaujantis 2002 m. rugpjūčio 10 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 418 „Dėl (duomenys neskelbtini) regioninio parko apsaugos reglamento pavirtinimo“ V skyriaus „Papildomi reikalavimai veiklai rekreacinio funkcinio prioriteto zonose“ reglamentuoti 30 punktu, šioje zonoje „didinamas vietovės estetinis potencialas, gerinamos vietovės eksponavimo galimybės“, draudžiama „naikinti kraštovaizdžio estetinį potencialą“. Todėl Direkcija nepritarė vaizdingos medžių grupės, turinčios estetinę reikšmę ir augančios greta valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2106 Kelmė-Noreišiai-Bubiai, iškirtimui.“
Iš Direkcijos pateikto atsakymo matyti, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad dalis pušų yra su nulūžusiomis viršūnėmis, buvo įvertinta.
Atsakovė, vadovaudamasi Direkcijos nepritarimu ir Taisyklių 49.2 punktu, atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą kirsti šešias pušis, augančias žemės ūkio paskirties sklype (kadastro (duomenys neskelbtini).
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-24 patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49.2 papunktyje nurodoma, kad tais atvejais, kai želdiniai patenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijas ir (ar) regioninio parko teritoriją ir Leidimo išdavimui ar Sprendimo priėmimui nereikalinga šių Taisyklių 56 punkte numatytais atvejais Komisijos išvada, Savivaldybės administracija per 2 d. d. informuoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių ir (ar) regioninio parko direkciją išvados pateikimui dėl numatomų genėti ar šalinti želdinių, gavus neigiamą išvadą, kad numatomus kirsti ar genėti želdinius draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes bei naikinti autentiškumo požymius prieštaraujama, asmeniui leidimas neišduodamas, apie tai informuojant asmenį Taisyklių 47 ir 48 punktuose nurodyta tvarka.
Iš teismui pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai ½ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 9105-0013-0092 yra valstybinio parko teritorijoje. Taisyklėse numatyta, jog būtent tuo atveju, kai želdiniai patenka į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijas ir (ar) regioninio parko teritoriją ir Leidimo išdavimui ar Sprendimo priėmimui nereikalinga šių Taisyklių 56 punkte numatytais atvejais Komisijos išvada, Savivaldybės administracija per 2 d. d. informuoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių ir (ar) regioninio parko direkciją išvados pateikimui. Gavus nors vienos institucijos neigiamą išvadą, leidimas neišduodamas.
Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nurodoma, kad saugomos teritorijos direkcija – biudžetinė įstaiga, įsteigta apsaugos ir tvarkymo priemonėms įgyvendinti, stebėsenai vykdyti valstybiniame rezervate, valstybiniame parke ar biosferos rezervate. To paties įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad saugomų teritorijų direkcijos pagal kompetenciją atlieka saugo ir tvarko kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-112 patvirtintų (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos nuostatų 16.2 papunktis numato, kad direkcija organizuoja Regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo objektų (vertybių) tvarkymą ir priežiūrą, 16.6 papunktis numato, kad direkcija užtikrina objektyvios ir savalaikės informacijos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir paveldo vertybių apsaugos klausimais teikimą valstybinėms ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevalstybinėms organizacijoms, visuomenei. Taigi iš šių normų viseto matyti, kad (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos kompetencija sietina ir su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo objektų (vertybių) priežiūra. Taisyklės nenumato galimybės atsakovei kvestionuoti (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos neigiamą išvadą, netgi ir tuo atveju, jei kita institucija pateikia priešingą (teigiamą) išvadą.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja neinicijavo ginčo dėl (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2022 m. vasario 8 d. rašto Nr.1.8-23.
Pareiškėjos skunde nurodoma, kad LR aplinkos apsaugos ministras 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 yra patvirtinęs „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą“. Šio aprašo 8 punkte sakoma, kad gavusi prašymą, savivaldybės administracija organizuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą. Savivaldybės administracija ir (ar) prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – Komisija) įvertina prašomų kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ir genėti saugotinų medžių ir krūmų būklę vietoje, išskyrus 5.11, 5.13, 5.14 papunkčiuose numatytus atvejus ir kirtimo priežastis. Savivaldybės administracija apskaičiuoja pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, išskyrus 5 punkte numatytus atvejus, ir išduota arba motyvuotai atsisako išduoti Leidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytas aprašas skundžiamo akto priėmimo metu nebegaliojo (neteko galios 2021 m. lapkričio 11 d.).
Taisyklių 56 punkte nurodoma, kad Komisija – Savivaldybės tarybos sudarytas kolegialus organas, kuris šiame punkte nustatytais atvejais Savivaldybės administracijai teikia išvadas dėl būtinybės kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius. Komisija išvadas Savivaldybės administracijai privalo pateikti per 20 darbų dienų. Komisija savo veikloje vadovaujasi Želdinių įstatymu, šiomis taisyklėmis ir Komisijos nuostatais. Savivaldybės administracija privalo gauti Komisijos išvadą dėl būtinybės kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius, kai: 56.1. savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijoje arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių; 56.2. kirsti ar kitaip pašalinti viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose augančius saugotinus želdinius.
Darytina išvada, kad ginčo atveju nebuvo Taisyklių 56.1-56.2 papunkčiuose numatytų pagrindų, dėl kurių atsakovė privalėtų gauti Komisijos išvadą prieš priimdama sprendimą dėl pareiškėjos prašymo leisti nukirsti 6 pušis.
Įvertinus turimus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą kirsti šešias pušis, augančias žemės ūkio paskirties sklype (kadastro (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės Sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus šio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti atsakovę Šiaulių rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos prašymą dėl leidimo kirsti medžius išnagrinėti iš naujo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.