Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1937 03 15, Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, išsilavinimas aukštasis, gyvenamosios ir deklaruojamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu, viršijo aliojimus, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: būdamas viešosios įstaigos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininku bei valdybos nariu ir turėdamas administracinius įgaliojimus bei vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, tyčia išdavė savo sūnui V. B. teisėtai priimtų sprendimų ir tikrovės neatitinkančius dokumentus: sodininkų bendrijos ‚(duomenys neskelbtini) " 2003 05 10 neteisėtai priimto sprendimo protokolą Nr. 1, sodininkų bendrijos ‚(duomenys neskelbtini) " 2004 07 15 valdybos posėdžio neteisėtai priimto sprendimo protokolą Nr. 3 ir tikrovės neatitinkančią sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " 2004 07 16 pažymą apie V. B. priklausomybę sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " nariams, kuriuos V. B. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui ir kurių pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjos O. Z. 2004 12 20 sudarė itin civilinėje apyvartoje geidžiamo dalyko-valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)) dėl 666 kv. m. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje pardavimo B. B. sūnui V. B., dėl ko valstybei buvo padaryta didelė žala, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d.

Kaltinamasis B. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad kadangi visi sprendimai dėl sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje buvo priimami kolegialiai, remiantis visuotinio sodininkų susirinkimo ir valdybos sprendimais. Parodė, kad nuo 1986 metų yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " narys ir minėtoje bendrijoje turi sodo sklypą su namu. 1995 metais sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " narių susirinkimo metu buvo išrinktas SB „(duomenys neskelbtini) " pirmininku. Kadangi buvo bendrijos pirmininku, žinojo, kad bendrijoje yra sodo sklypas Nr.(duomenys neskelbtini) , kuriuo maždaug iki 1991-1992 metų naudojosi V. B., tačiau vėliau V. B. sklypu nesirūpino, apleido sklypą ir jo neišpirko. V. B. sklype tik pastatė pamatus namui ir daugiau sklypu nesinaudojo, nevykdė bendrijos įstatų bei nemokėjo bendrijos nustatytų mokesčių, todėl 2002 metais V. B. bendrijos narių susirinkimo metu priimtu sprendimu buvo išbrauktas iš bendrijos narių. V. B. nesinaudojant sklypu, per jo sklypo dalį į savo sklypą pradėjo važinėti J. A., kuris šalia V. B. sklypo turėjo savo sklypą Nr.15. V. B. nesinaudojant sklypu, jis ir bendrijos buhalterė-iždininkė G. M., siūlė J. A. įsigyti sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) . siūlymas J. A. buvo pateiktas žodžiu. Dėl sklypo įsigijimo J. A. kreipėsi į jį raštu, tačiau pagal tuometinę tvarką bendrijos nariai galėjo turėti sklypus bendrijoje ne didesnius nei 12 arų, todėl patarė J. A., kad dėl sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimo prašymą rašytų jo sūnus V. A.. V. A. parašė prašymą dėl sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimo ir jį pateikė. A. žodžiu buvo pasiūlyta sumokėti tuo metu buvusią V. B. skolą už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tik tada įsigyti sklypą, tačiau V. ir J. A. teigdami, kad sklypas jiems nereikalingas, o reikalingas tik kelias į jų sklypą per sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) , kurį jie patys ir padarė, nesutiko sumokėti įsiskolinimo ir todėl jiems įsigyti sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo leista. Dėl V. A. atsisakymo sumokėti skolą už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) buvo surašytas valdybos protokolas. Sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo klausimas nebuvo sprendžiamas bendrijos narių susirinkimo metu. Sklypo pardavimo klausimas buvo svarstomas bendrijos valdyboje, o vėliau, 2005 metais, buvo patvirtintas bendrijos narių susirinkimo metu. J. A. ir jo sūnui V. A. nesutikus sumokėti skolos už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) , bendrijos valdyba priėmė sprendimą neleisti A. įsigyti sklypo ir, kadangi bendrijoje buvo gautas V. B. prašymas įstoti į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini) " ir sutikimas apmokėti esančias už sklypą skolas, bendrijos valdyba priėmė sprendimą leisti įstoti V. B. į bendrijos narius ir leisti įsigyti jam sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) . V. B. įstojimo į bendrijos narius klausimas bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstomas, tačiau bendrijos valdyba priėmė sprendimą priimti V. B. į SB „(duomenys neskelbtini) " narius. V. B. į bendrijos narius buvo priimtas teisėtai, kadangi prieš priimant V. B. į bendrijos narius, 2003-05-10 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta suteikti teisę bendrijos valdybai ir pirmininkui be bendrijos narių sutikimo spręsti klausimus dėl bendrijos narių priėmimo į bendriją ir atleidimo iš jos. Tuo metu valdybos nariais buvo Z. R., A. M., G. M. ir jis. Pagal pateiktą V. B. prašymą dėl sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) , jam buvo leista išsinuomoti minėtą sklypą naudojimui, leisti įstoti į bendrijos narius bei leista vėliau minėtą sklypą išsipirkti. Mano, kad V. B. bendrijos nariu tapo teisėtai, kadangi visi šie veiksmai buvo suderinti priimami kolegialiai, remiantis visuotinio sodininkų susirinkimo ir valdybos sprendimais.

Nukentėjusysis J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 1984 metų turi sodo sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) ". Šalia jo sklypo buvo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo iki 1990 metų naudojosi V. B.. Kadangi nuo 1990 metų V. B. nustojo rūpintis sklypu, sodininkai ten pradėjo krauti šiukšles. 2000 01 10 jis norėdamas įsigyti šį sklypą, raštu kreipėsi į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini) " valdybą, dėl leidimo įsigyti šį sodo sklypą. Jokio atsakymo negavo. 2003 10 17 jo sūnus V. taip pat raštu kreipėsi į sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini) " valdybą, dėl leidimo įsigyti šį sodo sklypą, kadangi sužinojo, kad jis pagal to meto galiojusius įstatymus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti negalės, tačiau ir sūnus jokio atsakymo iš bendrijos pirmininko šiuo klausimu negavo. Po kurio laiko iš sodininkų sužinojo, kad šį sklypą įsigijo sodų bendrijos pirmininko sūnus V. B.. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius į jo oficialų paklausimą, kam priklauso ginčo sklypas atsakė, kad šis sklypas priklauso V. B. ir jo įsigyti negalima. Dar vėliau iš tos pačios institucijos gavo atsakymą, kad 2004 12 20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 270, šis sklypas parduotas V. B.. Tuomet J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl V. B. įsigyto žemės sklypo, tačiau teismas jo ieškinį atmetė, kadangi buvo suėjęs ieškininis senaties terminas. J. A. nuomone, sodo bendrijos pirmininkas B. B. negalėjo leisti savo sūnui V. B. įsigyti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi jo sūnus nebuvo bendrijos narys ir pagal bendrijos įstatus sklypą įsigyti neturėjo teisės, kadangi sklypą įsigyti gali tik sklypo naudotojas asmuo įsigijęs sklypą iš kito bendrijos nario.

Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos buvęs uošvis 2000 01 10 kreipėsi į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " valdybą su prašymu dėl sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Tačiau jam buvo atsakyta, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, sodo bendrijos narys negalėjo turėti daugiau kaip 12 arų žemės. Tuomet 2003 10 17 prašymą dėl sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo pateikė J. A. sūnus V. A., tačiau jam jokio atsakymo iš sodininkų bendrijos pirmininko nebuvo duota. Apie tai, kad sklypas atiteko kitam asmeniui, V. A. sužinojo visai atsitiktinai, pradėjus domėtis, ji sužinojo, kad 2003 11 19 į bendriją su prašymu priimti į bendrijos narius kreipėsi ir šio bendrijos pirmininko sūnus V. B., išnagrinėjus sodininkų bendrijos pateiktus dokumentus dėl sklypo suteikimo V. B., A. kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių sužinoti kokiu pagrindu ir kokie dokumentai buvo pateikti registrų centrui dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo V. B. nuosavybe. Kadangi iš šios įstaigos konkrečių atsakymų nesulaukė, kreipėsi į teismą, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bendrijos pirmininkas V. B., pateikė dokumentus, kurie iki tol A. nebuvo žinomi: 2003 05 10 bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame kalbama apie tai, kad leisti valdybai ir pirmininkui be bendrijos narių susirinkimo spręsti klausimus dėl naujų bendrijos narių priėmimo ir atleidimo. Šis sprendimas nebuvo pakeistas bendrijos įstatuose, kurie konkrečiai numatė narių priėmimą ir atleidimą po 2003 05 10 bendrijos narių sprendimo turėjo būti pakeisti įstatai ir įregistruoti juridinių asmenų registrų centre. Tačiau įstatai neperregistruoti. Kitas teismo metu pateiktas dokumentas buvo 2005 05 14 sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 1, kurio 7 punktas konstatavo, kad nutarta patvirtinti valdybos posėdžių protokolus Nr. 1 -4, tai yra priimti V. B. į sodininkų bendrijos narius.

Liudytojas V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo tėvas J. A. turi sodo sklypą, Nr. 15, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybėje. 2000 metais, norėdamas įsigyti kaimynystėje esantį sodo sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini) ir matydamas, kad kaimynas V. B. savo sklypo neprižiūri, juo nesirūpina ir į sklypą neatvyksta jau dešimt metų, jo tėvas J. A. raštu kreipėsi į sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " valdybą, dėl sutikimo įsigyti sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) . Atsakymas nebuvo gautas, tačiau sodų bendrijos pirmininkas B. B. pasakė, kad sodų bendrijos narys negali turėti bendrijoje daugiau kaip 12 arų žemės. Tuomet jis 2003 10 17 kreipėsi į valdybą raštu dėl sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, tačiau atsakymo negavo, tačiau bendrijos pirmininkas B. B. jam paaiškino, kad jis neranda sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo V. B. ir nežino kaip su juo susisiekti. Taip pat pridūrė, kad valdyba netenkino jo prašymo įsigyti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi nesutiko sumokėti įsiskolinimų už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau jam niekas niekada nesiūlė sumokėti šių įsiskolinimų. Po kiek laiko jis sužinojo, kad sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo bendrijos pirmininko B. B. sūnus V. B.. Tuomet jis dar kartą kreipėsi į bendrijos pirmininką, tačiau atsakymo nesulaukė, tuomet kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, kur skyriaus vedėja O. Z. jam atsakė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigyti negali, kadangi sklypas priklauso V. B.. Po kiek laiko jis pakartotinai kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių iš kur gavo atsakymą, kad 2004 12 20 sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " yra privatizuotas V. B. vardu. Sodų bendrijos pirmininkas negalėjo leisti savo sūnui V. B. leisti įsigyti sklypą, kadangi jis nebuvo sodo bendrijos narys, ir pagal bendrijos įstatus sklypo įsigyti negalėjo, kadangi sklypą įsigyti gali tik sklypo naudotojas ar asmuo sklypą nusipirkęs iš kito bendrijos nario. B. B. sudarė palankias sąlygas savo sūnui V. B. tapti bendrijos nariu ir įsigyti sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ,esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybėje.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu pasinaudodamas LR BPK 82 str. 2 d. nuostata atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " ji su vyru turi sodo namą ir nuo 1978 metų jos vyras yra bendrijos narys. Bendrijoje yra sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo maždaug iki 1992 metų naudojosi V. B., tačiau jo neišpirko. Vėliau V. B. minėtu sklypu nesinaudojo ir jo neprižiūrėjo, todėl V. B. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimtu sprendimu buvo išbrauktas iš bendrijos narių. V. B. nesinaudojant sklypu, sklypo dalimi naudojosi ir ją prižiūrėjo J. A., kuris šalia V. B. sklypo turėjo savo sklypą Nr. l 5. V. B. nesinaudojant sklypu, bendrijos pirmininkas B. B. ir ji, kaip bendrijos buhalterė ir iždininkė, siūlė J. A. sumokėti V. B. esamą įsiskolinimą už sklypą ir įsigyti V. B. sklypą tačiau J. A. nesutiko mokėti skolos už V. B. sklypą ir norėjo savo turimą žemę Varėnos rajone atsikelti į V. B. buvusį sklypą. Dėl kokių priežasčių nežino, tačiau J. A. neišėjo atsikelti savo žemės iš Varėnos rajono į SB .(duomenys neskelbtini) ". Sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) įsigyti J. A. ji ir pirmininkas B. B. siūlė žodžiu, tačiau kolą sumokėti už sklypą J. A. vis tiek atsisakė. Ar dėl sklypo įsigijimo J. A. kreipėsi į pirmininką B. B. raštu ji neatsimena, tačiau jeigu kreipėsi, tai turi būti išlikęs J. A. rašymas. Ar atsakymas raštu buvo duotas J. A. ji neatsimena. Pagal tuometinę tvarką bendrijos nariai galėjo turėti sklypus bendrijoje ne didesnius nei 12 arų, todėl jie patarė J. A., kad dėl sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimo prašymą rašytų j o sūnus V. A.. V. A. parašė prašymą dėl sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimo ir jį pateikė bendrijos pirmininkui B. B.. Ar V. A. buvo duotas raštiškas atsakymas ji nežino, tačiau jam žodžiu buvo pasiūlyta sumokėti tuo metu buvusią B. skolą už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tik tada įsigyti sklypą tačiau V. A. nesutiko sumokėti skolinimo ir todėl jam įsigyti sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo leista. Sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo klausimas buvo sprendžiamas bendrijos narių susirinkimo metu. Sklypo pardavimo klausimas buvo irstomas bendrijos valdyboje. Sklype Nr.(duomenys neskelbtini) buvo dar V. B. išlieti pamatai sodo nameliui, J. A. ir jo sūnui V. A. nesutikus sumokėti skolos už sklypą Nr.l6, bendrijoje buvo gautas bendrijos pirmininko sūnaus V. B. prašymas įstoti į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini) ". V. B. įstojimo bendrijos narius klausimas bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstomas, tačiau bendrijos valdyba priėmė sprendimą priimti V. B. į SB „(duomenys neskelbtini) l" narius. V. B. į bendrijos narius buvo priimtas teisėtai, kadangi prieš priimant V. B. į bendrijos narius, 2003-05-10 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta suteikti teisę bendrijos valdybai ir pirmininkui be bendrijos narių sutikimo spręsti išimus dėl bendrijos narių priėmimo į bendriją ir atleidimo iš jos. J. A. teiginiai, kad 2003-05-10 SB „(duomenys neskelbtini) " narių susirinkimo protokolas yra suklastotas pakeičiant jo antrąjį lapą kitu lapu, kuriame yra minima apie sprendimą leisti valdybos nariams ir pirmininkui priimti sprendimus dėl naujų narių priėmimo į bendrijos narius ar atleidimo iš narių, yra neteisingi ir neatitinka tikrovės. Minėtą protokolą, ne pagal numatytą dienotvarkę pirmajame lape ir ne pagal eiliškumą ji surašė todėl, kad nežinojo kaip turi būti tiksliai surašomas tokio pobūdžio dokumentas. 2003-05-10 įvykusio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr.l abudu lapai buvo surašyti vienu metu, tai yra tuoj po įvykusio susirinkimo, o ne vėliau. Ji nėra SB „(duomenys neskelbtini) " narė, tačiau maždaug nuo 1985 metų pagal darbo sutartį yra bendrijos samdoma iždininkė ir už tam tikrą atlygį renka bendrijoje iš bendrijos narių mokesčius, kas ketvirtį ruošia ataskaitas sodrai bei kas mėnesį mokesčių inspekcijai. Taip pat veda bendrijos buhalterinę apskaitą.

Liudytojas Z. J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2008-04-25 sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini) " narių susirinkimo metu buvo išrinktas SB „(duomenys neskelbtini) " pirmininku. Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) " jis turi sodo sklypą su namu nuo pat bendrijos įsikūrimo, tai yra maždaug nuo 1979 metų. Maždaug nuo 1994 metų buvo bendrijos valdybos nariu. Kadangi yra bendrijos pirmininkas ir buvo bendrijos valdybos narys žino, kad bendrijoje yra sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojosi V. B., tačiau jo neišpirko. V. B. sklype tik pastatė pamatus namui ir daugiau sklypu nesinaudojo, juo nesirūpino ir nevykdė bendrijos įstatų bei nemokėjo bendrijos nustatyto mokesčių, todėl V. B. bendrijos narių susirinkimo metu priimtu sprendimu buvo Įbrauktas iš bendrijos narių. V. B. nesinaudojant sklypu, per jo sklypo dalį į savo sklypą važinėjo J. A., kuris šalia V. B. sklypo turėjo savo sklypą Nr.l5. V. B. nesinaudojant sklypu, bendrijos pirmininkas B. B. ir bendrijos buhalterė-iždininkė J.M., siūlė J. A. sumokėti V. B. esamą įsiskolinimą už sklypą ir įsigyti V. B. sklypą tačiau J. A. nesutiko mokėti skolos už V. B. sklypą kadangi sklypo kaina jam buvo per didelė. Sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) įsigyti J. A. pirmininkas B. B. siūlė žodžiu, tačiau skolą sumokėti už sklypą J. A. vis tiek atsisakė. Dėl sklypo įsigijimo J. A. kreipėsi į pirmininką B. B. raštu, todėl jam buvo pasiūlyta sumokėti esančią skolą už sklypą. Ar atsakymas raštu buvo duotas J. A. jis neatsimena. Pagal tuometinę tvarką bendrijos nariai galėjo turėti sklypus bendrijoje ne didesnius nei 12 arų, todėl jie patarė J. A., kad dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo prašymą rašytų jo sūnus V. A.. V. A. parašė prašymą dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir jį pateikė bendrijos pirmininkui B. B.. Ar V. A. buvo duotas raštiškas atsakymas jis nežino, tačiau jam žodžiu buvo pasiūlyta sumokėti tuo metu buvusią V. B. skolą už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) ir tik tada įsigyti sklypą, tačiau V. A. nesutiko sumokėti įsiskolinimo ir todėl jam įsigyti sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo leista. Sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo klausimas nebuvo sprendžiamas bendrijos narių susirinkimo metu. Sklypo pardavimo klausimas buvo svarstomas bendrijos valdyboje. J. A. ir jo sūnui V. A. nesutikus sumokėti tolos už sklypą Nr.(duomenys neskelbtini) , bendrijoje buvo gautas bendrijos pirmininko sūnaus V. B. prašymas įstoti į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini) ". V. B. įstojimo bendrijos narius klausimas bendrijos narių susirinkime nebuvo svarstomas, tačiau bendrijos valdyba priėmė sprendimą priimti V. B. į SB „(duomenys neskelbtini) " narius. V. B. į bendrijos narius buvo priimtas teisėtai, kadangi prieš priimant V. B. į bendrijos narius, 2003-05-10 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta suteikti teisę bendrijos valdybai ir pirmininkui be bendrijos narių sutikimo spręsti klausimus dėl bendrijos narių priėmimo į bendriją ir atleidimo iš jos.

Baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio dalyje prokurorė pareiškė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus kaltinamojo B. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis pritarė tokiam prokurorės prašymui. Nukentėjusiojo atstovas tokiam prašymui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Kaltinamajam B. B. inkriminuojamas nusikaltimas numatytas LR BK 228 str. 1d. yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11str.4d.)

Pagal BK 95 str. (Lietuvos Respublikos 2012-11-08 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2012-11-17 redakcija) 1 d. 1 p. „c“ papunktį, asmeniui, padariusiam apysunkį tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dvylika metų nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad vėliausia nusikalstama veika kurios padarymu yra kaltinamas B. B. yra padaryta 2004-12-20 d. (valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 270 sudarymas). Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu t.y. 2004-12-20 galiojusio BK 95 str. 1 d. 1 p. „c“ papunkčio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė, kad asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK numatytas išimtis (BK 3 str. 3d.) BK 228 str.1 d. numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas B. B. nepriskirtina prie minėtų BK 3 str. 3 d., kurių egzistavimas stabdo senaties eigą, t.y. nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo – tokių duomenų nėra, apie tai, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2004-12-20 iki šios nutartie priėmimo dienos būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, kas lemtų senaties eigos nutrūkimą – taip pat duomenų nėra (BK 95 str. 4d.), nusikaltimas, numatytas BK 228 str. 1d. nepriskirtinas prie nusikaltimų kuriems netaikoma senatis (BK 95 str. 5d.)

Nuo kaltinamajam B. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iki šios nutarties priėmimo dienos yra praėję daugiau nei 8 metai, taigi yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

BPK 3 str. 1 d. 2 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl ši baudžiamoji byla nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nutraukus bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. A. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Kardomoji priemonė B. B. nebuvo paskirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., BK 95 str. 1 d. 1 p. „c“ papunkčiu (2003-04-10 įstatymo redakcija), teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą kurioje B. B. a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

J. A. civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.