Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovei Z. N. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sutuoktinis A. N. 1991 metais nusprendė perskelti gyventi į Rusiją ir nuo to laiko nesirūpino šeima, vaikams išlaikymo neteikė, jų santuokinis gyvenimas praktiškai nutrūko. Ieškovė viena išlaikė šeimą ir rūpinosi namais. Ieškovė taip pat nurodė, kad kartu tame pačiame bute gyvenanti kaimynė 1993 metais pasiūlė parduoti bendrą butą ir įsigyti atskirus butus, tada ieškovė pardavus du kambarius bute (duomenys neskelbtini), iš gautų pinigų ir savo santaupų t. y. 100000 talonų, (duomenys neskelbtini) nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažymėjo, kad parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą ieškovei tuo metu nei sutuoktinio sutikimo nei jo dalyvavimo nereikėjo. Ieškovė gyveno viena, gaudavo nemažą darbo užmokestį dėl to iš santaupų 1997 m. liepos 30 d. nusipirko sodą – žemės sklypą su nedideliu nameliu, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pirkimo metu nebuvo su A. N. nutraukusi santuokos, jų santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismas) sprendimu buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), bet butą ir sodo namelį bei žemės sklypą ji pirko iš savo asmeninių lėšų, todėl butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). turi būti pripažintas kaip priklausantis jai asmenine nuosavybe.

Nurodė, kad dukra Z. N. nuo 2006 m. gyvena užsienyje, sūnus J. K. (buvęs N.) (duomenys neskelbtini)mirė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė T. K. nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre registruotas T. K. vardu. Taip pat (duomenys neskelbtini) nusipirko sodą – žemės sklypą su nedideliu nameliu, adresu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas taip pat ieškovės vardu. Nekilnojamojo turto pirkimo metu ieškovė nebuvo su A. N. nutraukusi santuokos, jų santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu Nr. 2-4228/1998, tačiau nutraukus santuoką teismo sprendimu turtas padalintas nebuvo ir dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nepasisakyta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis A. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovei nusprendus parduoti sodo namelį su žemės sklypu, notarė atsisakė registruoti pirkimo pardavimo sandorį, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir laikytina, kad turtas ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui priklauso bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise. Notarei atsisakius tvirtinti pirkimo pardavimo sandorį ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių klausimas kyla dėl turto, įgyto galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, atsižvelgdama į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčo butas ir sodas įgytas po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo – pardavimo sutartį, registruotas ieškovės T. K. vardu. Šiuo atveju preziumuojama, kad šis turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė turi teisę įrodyti, kad ginčo butas, nors įgytas santuokos su atsakovu metu, yra jos asmeninė, o ne bendroji su atsakovu nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Ieškovė nurodo, kad ji ginčo butą įsigijo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)nusipirko sodą – žemės sklypą su sodo nameliu, būdama tik formalioje santuokoje su A. N., viena, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, asmenine nuosavybe už asmenines lėšas. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 2-4228/1998 nutraukė tarp T. K. ir A. N. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. liepos 14 d. sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Klausimas dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas, todėl ir nebuvo sprendžiamas. Ieškovė paaiškino, kad nuo 1991 metų su atsakovu negyvena, jos žiniomis, apskritai, A. N. nuo 1991 m., kai išvyko į Rusiją ir paliko šeimą, nebegyveno Lietuvoje, tuo tarpu nei apie ieškovės gyvenimą, nei apie jos įsigytą turtą jam nebuvo žinoma ir jokių pretenzijų į šį turtą jis niekada nereiškė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo, kuomet su A. N. jau de facto nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio, taigi šeimai faktiškai jau iširus. Minėtas sutartis T. K. dėl buto ir sodo pirkimo sudarė viena ir šis butas bei sodas VĮ Registrų centras Nekilojamojo turto registre registruoti jos vardu. Byloje ištirti įrodymai leidžia teigti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis A. N., jokių ryšių su šeima nepalaikė jau nuo 1991 metų. Duomenų, kad A. N. prisidėjo prie buto įsigijimo ir išlaikymo, ar duomenų dėl bendrų lėšų panaudojimo butui įsigyti, byloje nėra.

Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad butą ir sodą ieškovė įgijo asmeninėmis lėšomis, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su buvusiu sutuoktiniu A. N., savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo butą ir sodą įsigijo už asmenines lėšas asmeniniam naudojimui, minėtu turtu nuo įsigijimo pastoviai, nepertraukiamai naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, ginčo dėl šio buto ir sodo nuosavybės formos, niekada nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) yra asmeninė T. K. nuosavybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, pagrindė, kad butas ir sodas įsigyti už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), nuo kitos dalies žyminio mokesčio (596 Eur) ji teismo buvo atleista. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės Z. N. kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad Z. N. kokiu nors būdu būtų pažeidusi ieškovės teises), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidos, ieškinį patenkinus, iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės T. K. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.