Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, kaltinamajam G. R., jo gynėjui advokatui E. J. G., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavoje, teistas:

1) 2011 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2015 m. spalio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 149 straipsnio 3 dalį - 6 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2021 m. kovo 10 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 22.30 val., ant laiptų tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajai K. G. sėdint ant suoliuko, prisėdęs šalia ranka apglėbė jos kaklą ir savo svoriu stumdamas parvertė nukentėjusiąją ant suoliuko, nukentėjusiajai šaukiant, ranka užspaudė jai burną ir kūnu prispaudęs K. G. prie suoliuko pirštais spaudė jai dešinės šlaunies vidinę pusę, tuo keldamas jai fizinį skausmą bei grasindamas, jei priešinsis, blogai baigsis, nusuks jai sprandą - tokiu būdu atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, tęsdamas nusikalstamą veiką, ranka apglėbęs nukentėjusiosios kaklą, savo svoriu stumdamas vėl parvertė nukentėjusiąją ant suoliuko ir ją laikydamas pirštais spaudė nukentėjusiajai dešinės šlaunies vidinę pusę, tuo keldamas jai fizinį skausmą, po to užkišo ranką po jos mūvėtomis tamprėmis ir per kelnaites lietė nukentėjusiosios lytinius organus bei vėl sugriebęs dešinę šlaunį stipriai suspaudė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, atsistojęs prieš nukentėjusiąją, sėdinčią ant suoliuko, apsinuogino savo lytinę varpą ir masturbuodamasis tenkino savo lytinę aistrą, po to pasakęs nukentėjusiajai „moki čiulpti? čiulpsi“, sugriebė K. G. už plaukų ir pritraukė jos veidą prie savo lytinių organų, netrukus po to, nukentėjusiajai bandant pabėgti, ją pagavęs ir jėga pasodinęs ant suoliuko, ranka apglėbė jos kaklą ir savo svoriu stumdamas pargriovė bei prispaudė nukentėjusiąją ant suoliuko ir per drabužius viena ranka sugriebė jai už dešinės šlaunies vidinės dalies, o kita ranka dengė jai burną ir dilbiu spaudė kairį skruostą - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. G. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, kairio peties, dešinio žasto ir dešinės šlaunies srityse, burnos gleivinės nubrozdinimą - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios K. G. sveikatą ir pasikėsino patenkinti savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasties, nepriklausančios nuo jo valios, nes jam neįvyko erekcija

Liudytojas A. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad svetainėje "Autogidas" jis pateikė skelbimą apie parduodamą automobilį, kontaktuose nurodė savo ir draugės telefono numerius. 2021 m. rugsėjo 18 d. vakare draugės telefonu pagal skelbimą paskambinęs vyras norėjo apžiūrėti automobilį. Pasikvietė jį į automobilių stovėjimo aikštelę prie namų (duomenys neskelbtini). Vyras atėjo maždaug po 20 minučių, prieš atvykdamas minėjo, jog atvažiuos iš Rimkų taksi automobiliu. Vyras prisistatė G. ar G.. Pakalbėję su G. kieme, be to, namuose buvo palikęs telefoną, pakvietė vyrą į namus atsigerti arbatos ir pažiūrėti telefone esančių parduodamo automobilio nuotraukų. Bute prabuvo apie pusantros valandos. Prie arbatos vartojo brendį, kiekvienas išgėrė maždaug po 400 g. Suvartojus turėtą alkoholį, G. pasakė, kad nenori likti skolingas už pavaišinimą, todėl abu nuėjo į parduotuvę, G. nupirko 0,5 l talpos butelį degtinės ir vėl grįžo į butą. Vyras sakė, kad su žmona gyvena trijų kambarių bute, augina jos sūnų. Vyrui išėjus, daugiau su juo nesikalbėjo ir nesimatė. Kuri tiksliai buvo valanda, kai vyras išėjo, nežino - galimai prieš 22.00 val. 2021 m. rugsėjo 18 d. jokių baldų nenešiojo nei į butą, nei iš jo (1 t., b. l. 119-122).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas A. C. atpažino G. R. kaip asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 18 d. jam prisistatė G. ar G., ir su kuriuo namuose vartojo alkoholį (1 t., b. l. 123-127).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. apžiūrėta įvykio vieta – laiptai tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Jonavoje (1 t., b. l. 1-12).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta 12 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuos pateikė LR VRM ITT paslaugų tarnyba. Vaizdo įrašuose užfiksuotas K. G. pasakojimas apie prieš ją padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Po apžiūros vaizdo įrašai perkelti į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 44-48).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kameros įrašu, kurią 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Jonavos r. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius. Vaizdo įraše 2021 m. rugsėjo 18 d. 22.22.28 val. užfiksuotas taku nuo Jonavos sporto arenos link laiptų į Rimkų mikrorajoną einantis ir telefonu kalbantis vyras. 22.23.54 val. priešais jį, jam iš kairės - nuo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, į taką laiptų link įžengia žmogus, kurio matomas tik siluetas. Abu asmenys nedideliu atstumu vienas nuo kito lipa laiptais į viršų. 22.25.06 val. jie nutolsta nuo vaizdo fiksavimo įrenginio ir daugiau įraše nėra matomi. 22.47.42 val. įraše užfiksuotas siluetas žmogaus, lipančio laiptais žemyn, prie vaizdo fiksavimo įrenginio jis nepriartėja - nuo tako pasuka link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-58).

2021 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu paštu nukentėjusioji K. G. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ surastą nuotrauką, pagal kurią atpažino 2021 m. rugsėjo 18 d. ją užpuolusį asmenį bei susirašinėjimo su juo per programėlę „Mesenger“ ekrano nuotraukas (1 t., b. l. 91-92, 93-100).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ su SIM kortele, rastas ir paimtas 2021 m. rugsėjo 22 d. įtariamojo G. R. asmens kratos metu. Apžiūros metu nustatyta, kad ant telefono ekrano uždėta nuotrauka, kurioje užfiksuotas vyras, moteris ir vaikas. Telefone įrašytos "Facebook" ir "Facebook messenger" programėlės. "Facebook" naudotojo profilis pavadintas "(duomenys neskelbtini)". Paskutinis užblokuotas profilis pavadinimu "K. G.". Telefono skambučių registre užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. 17.46 val., 17.53 val. ir 17.54 val. kontaktuota su abonentu, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ (numeriu naudojasi A. C. draugė T. K.); 20.15 val., 21.54 val., 21.57 val., 21.58 val., 22.14 val., 22.17 val. - su abonentu, pavadintu „(duomenys neskelbtini)“. „Galerijoje“ rasta nuotraukų, kuriose užfiksuotas vyras, moteris bei mažametis vaikas (1 t., b. l. 139-148).

2021 m. rugsėjo 28 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2021 m. rugsėjo 18 d. 23.49 val. užfiksuotas pranešimas telefonu dėl pasikėsinimo išžaginti. Pateikta pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija, kuri perkelta į kompaktinę plokštelę, sudaryta pokalbio suvestinė. Garso įraše užfiksuotas K. G. ir V. G. pranešimas apie tai, kad maždaug prieš pusvalandį ant Chemikų laiptų, Jonavoje, K. G. buvo užpulta, buvo pasikėsinta ją išžaginti (1 t., b. l. 35-39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. G. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, kairio peties, dešinio žasto ir dešinės šlaunies srityse padaryti kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu ir galėjo būti padaryti spaudžiant rankų pirštais. Burnos gleivinės nubrozdinimas galėjo būti padarytas tiek įkišant pirštą į burną, tiek ir pačiai tiriamajai dantimis sukandant šią sritį užpuolimo metu. Sužalojimai padaryti apie galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai veide, kairio peties srityje ir dešiniame žaste padaryti mažiausiai trimis poveikiais. Kraujosruvos dešinėje šlaunyje galėjo būti padarytos trimis-keturiais poveikiais, jeigu šios sritys buvo spaudžiamos pirštais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 88-90).?

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį, , t.y. tuo, kad su nukentėjusiąja prieš jos valią lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą panaudodamas fizinį smurtą. Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan. (LAT Senato Nutarimas Nr.49).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog G. R. pasikėsino patenkinti savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasties, nepriklausančios nuo jo valios, nes jam neįvyko erekcija.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys, jog G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei būdamas recidyvistu. Praeityje G. R. teistas, nedirbantis, nesusituokęs, administracine tvarka baustas, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei sankcijos numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. G. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 2500 Eur neturtinės žalos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Pagal įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Iš byloje surinktų įrodymų, pareikšto ieškinio bei paaiškinimų teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios K. G. ieškinys teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Be jokios abejonės, nukentėjusioji patyrė stresą, skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad fiziniai sužalojimai nukentėjusiajai padaryti nežymūs, prieš ją buvo pavartotas psichologinis smurtas. Taip pat atsižvelgiama, kad G. R. yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, todėl gali atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Taigi teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 1500 Eur. Nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2014, 2K-126/2014, 2K-395/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 150 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. R. nukentėjusiajai K. G. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti G. R. kardomąją priemonę suėmimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Kompaktinę plokštelę su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija, kompaktinę plokštelę su 12 vaizdo įrašų, užfiksuotų prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kompaktinę plokštelę su Jonavos miesto vaizdo stebėjimo kameros įrašu, 2 vnt. kompaktinių plokštelių su 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdžių vaizdo ir garso įrašais - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Mobiliojo ryšio telefoną "Huawei" su SIM kortele ir krovikliu.- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu