Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijų, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant atsakovės atstovėms Aurelijai Černiutei ir Irminai Glebavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įsiteisėjus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-308-545/2009, E. S. nevykdė šio sprendimo ir vaikams išlaikymo neteikė - nemokėjo teismo nustatytų periodinių išmokų. Dėl to kreipėsi į atsakovę, kuri 2010 m. spalio 20 d. sprendimais Nr. V2-9817, Nr. V2-9816 bei 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. V2-8902 nusprendė mokėti nustatyto dydžio išmokas jos vaikams, lėšas pervedant į jos sąskaitą. Tačiau 2010 m. lapkričio 8 d. atsakovė priėmė sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais nusprendė išieškoti iš jos pajamų ir turto skolą Vaikų išlaikymo fondui, išskaičiuojant iš S. S. ir E. S. 2010 m. spalio 20 d. sprendimais Nr. V2-9816 bei Nr. V2-9817 paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo. Pareiškėja mano, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti.

Kaip skundžiamo sprendimo teisinis pagrindas sprendime nurodytas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau Įstatymas) 11 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad Fondo administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Niekada neneigia ir dabar neneigia, kad yra atsakovės skolininkė dėl jo anksčiau mokėtų išmokų jos vaikų išlaikymui, tačiau šio reikalavimo nukreipimas į išmokas, skirtas vaikui, neatitinka įstatymo nuostatų. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.185 str. 1 d. nustatyta, jog turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 15 p. išaiškino, kad CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui - tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 str., 3.272 str. 1 d.).

Įstatymo 1 str. nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad išmokos, kurias moka atsakovė, yra vaikų, o ne jos nuosavybė. Šias lėšas tik valdo uzufrukto teisėmis pagal teismo sprendimą ir įstatymą, todėl bet koks jos prievolių (įsiskolinimo už anksčiau atsakovės mokėtas išmokas) realizavimas vaikams skirtų lėšų sąskaita yra neteisėtas.

2010 m. rugpjūčio 17 d. Fondo administracijoje gauti L. S. prašymai išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti vaikams S. S. ir E. S.. Įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, 2010 m. spalio 20 d. priimti sprendimai Nr. V2-9816 ir Nr. V2-9817, kuriais nuspręsta nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. S. S. ir E. S. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą.

Tvirtina, kad Fondo administracija - įstaiga prie ministerijos, administruojanti Vaikų išlaikymo fondo lėšas (Fondo administracijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1-355 (toliau Nuostatai), 1 p.). Svarbiausi Fondo administracijos uždaviniai, be kitų dalykų, yra administruoti Vaikų išlaikymo fondą, taip pat užtikrinti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą iš skolininkų (Nuostatų 9.1 ir 9.3 p.). Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad L. S. pagal Įstatymą yra Vaikų išlaikymo fondo ir skolininkė, ir pareiškėja. Fondo administracija, užtikrindama iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų atgavimą ir atsižvelgdama į L. S. 2010 m. spalio 15 d. gautą prašymą Nr. D1-25574, kuriuo pareiškėja prašo Vaikų išlaikymo fonde susidariusią skolą išskaičiuoti iš S. S. ir E. S. skiriamų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo, 2010 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimus dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiais sprendimais išskaičiuojama skola už S. S., E. S. ir V. S. išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir 5 procentų metinės palūkanos iš S. S. ir E. S. iš Vaikų išlaikymo fondo priklausančių išmokų. Šiais sprendimais nėra priverstinai išieškoma skola, kaip kad pareiškėja teigia skunde (nėra pažeidžiamas CK 3.185 str. 1 d.), nes Fondo administracija šiuo atveju nevykdo priverstinės išieškojimo procedūros. Pareiškėjos skunde akcentuojamos Įstatymo 11 str. sąsajos su skundžiamų sprendimų teisiniu pagrindu yra klaidingos, nes skundžiamuose sprendimuose šis straipsnis paminėtas kaip pagrindas, nurodantis, jog L. S. yra ne tik pareiškėja, turinti teisę gauti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, bet ir skolininkė, turinti pareigą grąžinti skolą, susidariusią dėl išmokėtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo. Tuo tarpu 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priimti vadovaujantis L. S. 2010 m. spalio 15 d. Fondo administracijoje parašytu prašymu Nr. D1-25574, kurio pagrindu ir yra įskaitoma (ne išieškoma) jos susidariusi skola. Atsakovė daro išvadą, kad L. S. prašymas panaikinti 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, nelogiškas ir neracionalus, nes šie skundžiami sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į jos prašymą, kuriuo buvo išreikšta pareiškėjos valia tokiu būdu grąžinti skolą, susidariusią iš vaikams išmokėtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas dėl Fondo administracijos priimtų sprendimų, kuriais nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos pajamų ir turto skolą Vaikų išlaikymo fondui, išskaičiuojant iš jos vaikams paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vertins priimtų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad 2009 m. vasario 18 d. E. S. pateikė prašymus išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 36-38).

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-308-545/2009 iš dalies panaikino Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą ir priteisė iš pareiškėjos vaikų tėvo E. S. išlaikymą jų vaikams S. S., V. S. ir E. Z. S. periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b. l. 3-14). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 15-21).

2010 m. rugpjūčio 17 d. L. S. pateikė prašymus išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 46-47).

Fondo administracija 2010 m. spalio 15 d. gavo pareiškėjos prašymą (b. l. 48), kuriame ji prašė Vaikų išlaikymo fonde susidariusią skolą išskaičiuoti iš jos vaikams skiriamų išmokų.

Fondo administracijos direktorius 2010 m. spalio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-9816 ir Nr. V2-9817, kuriais nuspręsta nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. S. S. ir E. S. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (b. l. 49-50).

Fondo administracija 2010 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, nuspręsdama išieškoti iš L. S. pajamų ir turto skolą Vaikų išlaikymo fondui, išskaičiuojant iš S. S. ir E. S. paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 51-54).

Pareiškėjos teigimu, jos prievolių realizavimas vaikams skirtų lėšų sąskaita yra neteisėtas, todėl šioje byloje ginčijami sprendimai yra neteisėti. Su tokia pareiškėjos išreikšta pozicija teisėjų kolegija sutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas (1 str. 1 d.). Iš šių teisės normų matyti, kad įstatymas yra skirtas valstybei garantuoti vaiko išlaikymą ir tuo užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą. Šioje teisės normoje, išskyrus nuorodą į įstatymo nustatytus tokio išlaikymo pagrindus, nėra jokių kitų nuostatų ar sąlygų šiam išlaikymui teikti. Todėl galima daryti išvadą, kad tai yra imperatyvi, visų kitų šio įstatymo nuostatų aiškinimą nulemianti įstatymų leidėjo nuostata, kuri taip pat atskleidžia įstatymų leidėjo atitinkamą ketinimą. Tai reiškia, kad jeigu kitaip nėra specialiai aptarta šiame įstatyme, vaiko teisė į nurodytą išlaikymą (esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams) yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių, tuo pačiu ir aplinkybių, dėl kurių vaikas nustojo gauti atitinkamą išlaikymą iš asmenų, įpareigotų jį teikti pagal įstatymą (tėvų, įtėvių). Pagal Įstatymo 11 str. Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 str. nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko.

Kaip pagrįstai atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovė, šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad L. S. pagal Įstatymą yra ir Vaikų išlaikymo fondo skolininkė (asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį kiekvieną mėnesį privalo mokėti periodines išmokas vaikui išlaikyti, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos; Įstatymo 2 str. 4 d.), ir pareiškėja (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Vaikų išlaikymo fondo administratorių dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo; Įstatymo 2 str. 3 d.). Skunde L. S. neneigia, kad yra atsakovės skolininkė dėl jos anksčiau mokėtų išmokų jos vaikų išlaikymui.

CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui - tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 str., 3.272 str. 1 d.). Teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną) ar globėją (rūpintoją), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi išlaikymas yra teismo sprendimu priteistas vaikams, o ne jų įstatyminiam atstovui, teisėju kolegija konstatuoja, kad atsakovė negalėjo nukreipti reikalavimo išieškoti į išmokas, skirtas vaikams.

Pareiškėjos 2010 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas Vaikų išlaikymo fonde susidariusią skolą išskaičiuoti iš jos vaikams skiriamų išmokų, kolegijos nuomone, nesuponavo Fondo administracijai pareigos tenkinti minėtą prašymą. Teisės aktai nenumato, kad gavęs tokio turinio prašymą, viešojo administravimo subjektas privalėjo priimti sprendimus išieškoti pajamų ir turto skolą Vaikų išlaikymo fondui, išskaičiuojant iš vaikams paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo. Teisėje galioja principas, kad iš neteisės negali kilti teisė. Šiuo atveju pareiškėjos prašymas pagal savo esmę buvo nepagrįstas, todėl atsakovės šio prašymo pagrindu priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Teismas pažymi, kad galima ir tokia situacija, kai skolininko pagal Įstatymą finansinė būklė yra labai sunki (pvz., jis dėl tam tiktų priežasčių nedirba, negauna socialinių pašalpų ar kitų pajamų), o vykdant skolos išieškojimą Vaikų išlaikymo fondui, išskaičiuojant iš vaikams paskirtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo, iš esmės nebūtų garantuotos vaikų teisės į išlaikymą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Visa tai reiškia, kad atsakovė, ketindama išieškoti iš pareiškėjos skolą Vaikų išlaikymo fondui, turėjo imtis kitokio pobūdžio veiksmų pareiškėjos asmeninio turto ar pajamų atžvilgiu.

Tokiu būdu yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus Fondo administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos L. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“ ir 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.