Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui K. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. P. (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalį nubaustas 500 litų bauda už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 9.00 val. jo mišrūnų veislės šuo, būdamas palaidas, įkando D. T. S. į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas žalą asmens sveikatai, konstatuota, kad A. B. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 43 punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo panaikinti Institucijos 2014 m. birželio 2 d. nutarimą kaip nepagrįstą, neteisėtą ir bylą nutraukti. Skunde teigia, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis baudžiamas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal baudos dydį sprendžia, jog turėjo būti baudžiamas pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį. Savo kaltę dėl pažeidimo neigia, iš nutarimo jam neaiški Šilavoto kaimo konkreti vieta, kur nukentėjusiajai esant, būtų įkandęs jo šuo. Institucija nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 2014 m. gegužės 6 d. nuo pat ryto iki 10.30 val. jo šuo buvo uždarytas vasarnamyje, o vėliau šunį pririšo prie būdos jo sutuoktinė, šuo nei tą dieną, nei kitą dieną pasileidęs nebuvo. 2014 m. gegužės 6 d. apie 17.00 val. pas sutuoktinės sūnų iš pirmos santuokos A. V. atėjo D. T. S., kurios viena koja buvo su tvarsčiu, D. T. S. sakė, kad jai įkando pareiškėjo šuo, bet neaiškino, nei kur, nei kada, jokių pretenzijų nereiškė. Tą dieną pas jį nei policija, nei veterinarijos tarnybos pareigūnai nebuvo atvykę. Niekas nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, pagal kuriuos jis buvo nubaustas. Pareiškėjas teigia, jog tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse ir antrojoje dalyje - agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse aprašo 43 punktas numato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs, tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Jokių įrodymų, kad pareiškėjo šuo būtų palaidas kieme ar gatvėje, byloje nenustatyta. Visi byloje esantys neaiškumai vertintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl mano, kad jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad administracinės teisės pažeidimo protokolus už ATPK 110 straipsnį gali surašyti savivaldybės policijos pareigūnai, savivaldybės Miesto ūkio skyriaus darbuotojai, savivaldybės Turto skyriaus darbuotojai ir kitos gyvenamuosius namus prižiūrinčios įmonės, gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, Sanitarijos inspekcijos, Aplinkos apsaugos skyriaus, Veterinarijos ir Higienos tarnybų darbuotojai, o už šiuos pažeidimus baudžia Administracinės komisijos prie savivaldybių tarybos, todėl jo nubaudimo klausimą turėjo spręsti Administracinė komisija prie Prienų rajono savivaldybės tarybos.

Pareiškėjas A. B. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. posėdyje paaiškino, kad sodyboje laiko rotveilerio ir vilkšunio mišrūną, juodos spalvos, iki nugaros apie 40 cm aukščio. Būdami namie, šunį laiko vasarnamyje, išeidami jį pririša grandine. Įvykio dieną jis buvo išvykęs į darbą, o šuo uždarytas vasarnamyje iki 10.30 val., po to žmona P. B. šunį pririšo. Žmona buvo namuose iki vakaro, pas juos į namus niekas nebuvo atėjęs. Šuo buvo pririštas iki vakaro. S. buvo atėjusi pas jo žmoną, bet ši buvo išėjus pas sūnų iš pirmos santuokos, V.. Teismo posėdyje 2014 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas teigė, kad apie 10.30 val. žmona, pririšusi šunį, išėjo perkelti gyvulius ir vėl grįžo namo, kur buvo iki jo grįžimo. Grįžęs apie 17.30 val. namo, rado vasarnamyje sėdinčią D. T. S., ši sakė, kad jai įkando jo šuo. S. klausė, kur jo žmona, jis atsakė, kad pas sūnų, tada S. nuėjo pas V.. Žmona, ryte perkėlusi gyvulius, iš karto nuėjo pas sūnų, grįžęs namie jos nerado, ji parėjo apie 18.30 val.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas K. L. prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes A. B. nubaustas pagrįstai.

Nukentėjusioji D. T. S. parodė, kad ji ryte ėjo pamiškės takeliu ėjo pas P. B.. B.sodyba nuo takelio už maždaug 300 m. Ją užpuolė palaidas juodas B. šuo, įkando į dešinę šlaunį. Ji paršliaužė namo, išgėrė vaistų, pasikeitė iškruvintas kelnes ir nuėjo į polikliniką. Gydytoja ir seselė apžiūrėjo, suleido vaistų, aprišo žaizdą. Į ligoninę vykti atsisakė ir grįžo namo, tada ėjo pas B., norėjo P. pasakyti apie įkandimą. Jai nuėjus, šuns nebuvo. Atsisėdusi vasarnamyje 2-3 valandas laukė, kol parvyko B.. Jai pasakius, kad įkando jo šuo, pasakė, kad dar per mažai įkando, liepė eit pas P. sūnų, kur ši gerianti, sakė, kad šuo ne jo, o P.. Nuėjusi per lauką pas V., rado girtą P. B., kuri jai pasakė, kad B. paleido šunį, todėl tegul jis ir atsako.

Liudytoja gydytoja R. N. parodė, kad S. kreipėsi į Jiestrakio medicinos punktą gegužės 6 d. apie 13.00 val., pasakė, kad einant į punktą, jai įkando B. šuo. Buvo įkąsta į dešinės šlaunies viršutinį paviršių. Felčerė sutvarkė žaizdą, į chirurgą kreiptis S. atsisakė. S. sakė, kad šuo įkando lyg einant per B. kiemą, bet tiksliai nežino.

Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), B. vietiniai vadina B.. Į Jiestrakio medicinos punktą gegužės 6 d. atėjo S. išsirašyti vaistų, sakė, kad ją einančią užpuolė kaimyno šuo. Buvo įkąsta į koją aukštai, netoli klubo, žaizda nemaža, mažas šuo nebūtų tiek pasiekęs. Nuo B. kitos sodybos yra gal už puskilometrio.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas atmestinas.

Institucija 2014 m. birželio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN-033860/5473, kuriame nurodė, jog 2014 m. gegužės 6 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) A. B. mišrūnų veislės šuo, būdamas palaidas, įkando D. T. S. į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas žalą asmens sveikatai, tai patvirtina Šilavoto ambulatorijos 2014 m. gegužės 6 d. medicininiai dokumentai, tuo pažeistas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 43 punktas ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 110 straipsnio 10 dalyje (1-2 b.l.). Institucija 2014 m. birželio 2 d. nutarimu nubaudė A. B. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį 500 litų bauda už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) jo mišrūnų veislės šuo, būdamas palaidas, įkando D. T. S. į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas žalą asmens sveikatai, nutarime konstatuota, kad A. B. pažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ 43 punktą.

ATPK 110 straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 10 dalis, pagal kurią nubaustas A. B., nustato administracinę atsakomybę už šių taisyklių pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, tokie pažeidimai užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, jis nubaustas, nutarime nurodant ATPK 110 straipsnio 10 dalį, o ne 1 ar 5 dalis. Analogiška teisės norma nurodyta ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl jo argumentai dėl neteisingos pažeidimo kvalifikacijos atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kaip ir jo argumentai dėl to, jog policija neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 110 straipsnį ar nagrinėti tokio teisės pažeidimo bylą. ATPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be kitų teisės pažeidimų, policija nagrinėja ir ATPK 110 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247¹¹ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Taigi, policijos pareigūnai turi tiek teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 110 straipsnį, tiek išnagrinėti tokio pažeidimo bylą.

D. T. S. pareiškime policijai (4 b.l.) nurodyta, jog 2014 m. gegužės 6 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini) kaimyno A. B. palaidas šuo pribėgęs jai įkando į dešinės kojos šlaunį, dėl to ji tą pačią dieną kreipėsi į Jiestrakio polikliniką. D. T. S. raštu policijai paaiškino, kad Jiestrakio kaime, prie namų, jai einant lauko keliuku, netikėtai pribėgo palaidas kaimyno A. B. juodos spalvos didelio ūgio šuo, kuris ją puolė ir įkando į dešinę šlaunį. Ji paršliaužė namo ir tą pačią dieną kreipėsi į Jiestrakio polikliniką. Tuo, kad įkando būtent kaimyno A. B. šuo, yra įsitikinusi, nes gyvena kaimynystėje, A. B. šunys būna palaidi (5 b.l.). A. B. paaiškinime policijai nurodė, jog vietinių yra vadinamas B., 2014 m. gegužės 6 d. apie 8 val. jis išvažiavo iš namų Jiestrakio kaime, savo juodos spalvos šunį buvo uždaręs į vasarnamį. Nematė, kaip jo šuo įkando D. T. S.. Apie 16 val. grįžęs į namus, kaimynę D. T. S. rado savo vasarnamyje, šuns nerado namie, jis buvo nubėgęs į kitus namus. S. jam pasakė, kad jai šuo įkando (6 b.l.). Įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę užfiksuota, kad D. T. S. 2014 m. gegužės 6 d. lankėsi Šilavoto ambulatorijoje dėl kraujuojančios kąstinės žaizdos dešinėje šlaunyje, nurodydama, kad einant į ambulatoriją, jai įkando kaimynų Banių šuo (9-10 b.l.).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 punkte nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs, o tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Pareiškėjas patvirtino sodyboje laikantis mišrūną šunį. Jokių įrodymų, kad pareiškėjo sodyba būtų uždara, jis nepateikė, iš jo paties ir nukentėjusios paaiškinimų matyti, kad į sodybą patenkama laisvai. Nukentėjusioji tiek ambulatorijos medikėms, tiek tą pačią dieną A. B., tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad jai einant pro A. B. sodybą, įkando būtent nepririštas pareiškėjo šuo. Ji nurodė šuns spalvą – juoda, pareiškėjas patvirtino, kad laiko tokios spalvos šunį. Nukentėjusioji nurodė, jog įkandęs šuo yra aukšto ūgio, tą netiesiogiai patvirtino ir liudytoja L. S., nurodžiusi, kad D. T. S. padaryta žaizda šlaunyje buvo aukštai, žaizda nemaža, įkandęs šuo turėjo būti didelis. Pareiškėjas parodė, kad šuo yra rotveilerio ir vilkšunio mišrūnas, apie 40 cm ūgio iki keteros. Tai atitinka nukentėjusiosios parodymus ir padarytos žaizdos lokaciją. Nors pareiškėjas teigė, kad šuo nebuvo palaidas, nurodė jį 8 val. ryto uždaręs vasarnamyje, o vėliau esą jo sutuoktinė jį pririšusi ir išėjusi, namo grįžusi tik vakare, jis taip pat parodė namuose pats nebuvęs nuo 8 val. iki 16 val., paaiškinimuose policijai raštu nurodė, kad jam grįžus, šuo buvo nubėgęs į kitus namus. Nors teigė, kad sutuoktinė galėtų patvirtinti jo parodymus, ir nurodė sutuoktinę pats pakviesiantis į teismo posėdį, P. B. į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. Pareiškėjo parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jis tai teigė, kad jo žmona visą dieną buvo namuose, ją rado grįžęs namo, tai parodė, kad ji, perkėlusi gyvulius, iškart nuėjo pas sūnų ir grįžo namo tik apie 18.30 val. Jo parodymai apie šuns pririšimą prieštarauja raštiškam jo paaiškinimui policijai, kad grįžęs iš darbo, šuns namie nerado. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad pareiškėjo žmonos tą dieną namuose nebuvo, ją rado girtą pas sūnų kitoje sodyboje. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs ir detalūs, juo patvirtino ir teismo apklaustos liudytojos, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu pareiškėjo parodymus teismas atmeta kaip nepatikimus, prieštaringus, duodamus siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Dėl pareiškėjo skundo motyvo, kad Institucijos nutarime jam neaiški konkreti Šilavoto kaimo vieta, kur nukentėjusiajai galėjo įkasti šuo, pastebėtina, kad tiek protokole, tiek nutarime nurodyta įvykio vieta – Jiestrakio kaimas. Iš nukentėjusiosios paaiškinimo policijai matyti, kad šuo jai įkando prie namų, einant laukų keliuku. Tiksli įvykio vieta byloje nėra reikšminga, kadangi A. B. administracinę atsakomybę užtraukia tai, jog pareiškėjas neužtikrino, kad jo atviroje sodyboje laikomas šuo būtų pririštas ir nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo ir prieštaringų parodymų jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. P. 2014 m. birželio 2 d. nutarimą, kuriuo A. B. pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį paskirta 500 (penkių šimtų) litų bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą