Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. H. (toliau – apeliantas) atstovės adv. Jolantos Voroneckienės (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. H. atstovės skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. kovo 18 d. priimto nutarimo panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas 2014-09-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. H. dėl to, kad jis 2014 m. rugsėjo 29 d. 12.50 val. kelyje A3, 30-ajame kilometre, vykdamas vilkiku ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno vaisių krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, neturėdamas leidimo vykdyti vežimus į trečias Šalis, o pateiktame dvišaliame leidime vykdyti tarptautinius krovinių vežimus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neužpildęs pakrovimo vietos, datos, laiko ir nepasirašęs jo, t. y. kaip padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 142⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas 2015-03-18 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-4013/4VMC806661, kuriuo A. H. pripažino kaltu padarius ATPK 142⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskyrė 868 Eur baudą. Pastarajame nutarime konstatuota, jog neturėdamas specialaus leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus į trečią šalį, A. H. pažeidė LR Susisiekimo ministerijos 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, draudžiantį vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo.

Išnagrinėjęs A. H. atstovės apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-01-28 nutartimi paliko galioti aukščiau nurodytą nutarimą, konstatuodamas, kad A. H. neturėjo tinkamos formos leidimo, kuris suteiktų teisę Rusijos Federacijos vežėjui Lietuvoje pakrautą krovinį gabenti į Baltarusijos Respubliką (trečią šalį).

Skunde teigiama, kad byloje pateiktas CMR važtaraštis (jo 3 ir 4 laukeliai) patvirtina, kad krovinys faktiškai buvo gabenamas į Rusiją, o ne į Baltarusijos Respubliką, todėl ir pateiktas leidimas yra tinkamas ir atitinkantis važiavimo pobūdį. 2015-03-18 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-4013/4VMC806661 turi būti panaikintas, nutarimą priėmusi institucija neįrodė, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad faktiškai krovinys buvo vežamas į Baltarusijos Respubliką, todėl tokiam krovinio gabenimui buvo reikalingas trišalis leidimas. Atstovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas specialistas Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius G. V. nurodė, kad „muitinei iškrovimo vieta nėra svarbi, nes krovinio gavėjas gali krovinį iškrauti kur nori“. Specialistas pažymėjo, kad „TIR knygelė neparodo, kur yra iškrovimo vieta“, kelionės dokumentas yra CMR, o TIR CARNETAS yra muitinės dokumentas, kontroliuojamas nuo vienos muitinės įstaigos iki kitos. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad Rusija ir Baltarusija turi bendrą muitų sistemą, TIR knygelėje nurodyta Baltarusijos Respublika, reiškia tik krovinio išmuitinimo vietą, tačiau jokiu būdu neginčijamai nepatvirtina, kad krovinys faktiškai gabenamas į Baltarusiją ir kad būtent Baltarusijoje yra faktinė krovinio iškrovimo vieta. Atstovė nurodo ir tai, kad teismas visiškai neteisingai cituoja šio liudytojo žodžius – neva jis sakė, kad „CARNET TIR knygelės 6 grafa - nurodoma paskirties šalis... Ši grafa parodo valstybę, į kurią vežamas krovinys“ . Kaip tik šis liudytojas sakė, kad TIR knygelė neparodo, kur yra iškrovimo vieta“, kelionės dokumentas yra CMR, o TIR CARNETAS yra muitinės dokumentas, kontroliuojamas nuo vienos muitinės įstaigos iki kitos.“ Teigia, kad ši aplinkybė netinkamai įvertinta ir neatitinka realių liudytojo paaiškinimų.

Atstovė taip pat nurodo, kad liudytojas D. K. nurodė, kad „surašydamas protokolą rėmėsi TIR ir MRN“. Teigia, kad tai parodo, kad, surašant protokolą, nebuvo remtasi CMR, kuris ir yra pagrindinis vežimo dokumentas, kuriame nurodoma, iš kur ir į kur vežamas krovinys. Atstovės teigimu, MRN ir TIR yra muitinės procedūrai atlikti skirti dokumentai ir šiame kontekste nurodant pagal MRN ir TIR dokumentus, kad paskirties vieta - Baltarusija, reiškia, kad krovinio muitinės procedūra bus atliekama Baltarusijoje, tačiau vėl gi nereiškia, kad krovinys bus iškrautas Baltarusijoje.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nepasisakė ir neargumentavo, kodėl vertindamas, kur krovinys faktiškai buvo gabenamas, vadovavosi būtent CMR 2 laukeliu, kuriame nurodomas gavėjas, o ne CMR 3 laukeliu, kur yra nurodyta krovinio paskirties, t.y. iškrovimo vieta. Pasak atstovės, tokios aplinkybės, kad krovinio gavėjas yra Baltarusijoje registruota įmonė nepaneigia fakto, jog krovinys buvo vežamas į Rusiją, kaip ir parašyta CMR 3 laukelyje, kur nurodoma krovinio iškrovimo vieta. Teigia, kad krovinio gavėjo registracijos adresas nėra ir negali būti tapatinamas su krovinio iškrovimo vieta. Be to, apelianto pateiktas pareigūnams dvišalis kelionės leidimas, kuriame krovinio iškrovimo vieta taip pat nurodyta Rusija.

Atstovės teigimu, CMR 15 langelyje nurodyta informacija CPT Minsk parodo tik tiek, iki kokios vietos pardavėjas yra apmokėjęs prekių vežimą. Šiuo atveju kalbama apie pirkėjo – pardavėjo santykius, tačiau nėra jokios kalbos apie užsakovą – vežėją – tai visiškai kiti teisiniai santykiai. Šie argumentai teismo nevertinto ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tik formaliai atkartojo atsakovo atsiliepime į apelianto skundą nurodytą informaciją bei atsakovo argumentus, nepasisakydamas bei nevertindamas apelianto skunde nurodytų bei apelianto atstovės teismo posėdžio metu papildomai išsakytų argumentų dėl CMR važtaraštyje nurodytos informacijos traktavimo, „CPT“ termino. Teismas nemotyvavo, kodėl rėmėsi būtent TIR knygelėje bei MRN nurodyta informacija bei išimtinai CMR 2 laukeliu, o ne CMR 3 laukelyje nurodytais duomenimis.

Muitinės teigimu, teismas, priešingai nei nurodoma skunde, vertino skunde nurodytus argumentus ir poziciją dėl CMR. Pabrėžia, kad apeliantas netinkamai vertino G. V. parodymus dėl TIR knygelės reikšmės. Nurodo esant nesuprantama, kodėl apeliantas neigia, jog TIR knygelės 6 grafoje nurodoma paskirties šalis, kai šį faktą įrodo pati dokumento forma ir TIR knygelės 6 grafoje esantis įrašas (grafos reikšmė) – „paskirties šalis“. Teigia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartyje teisingai nurodoma, kad TIR knygelės 6 grafoje nurodoma paskirties šalis, kuri reiškia krovinio iškrovimo vietą ne tik muitinės formalumų atlikimo prasme, bet ir krovinio iškrovimo vietos prasme. Teigia, kad tokią poziciją galima pagrįsti Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis 1 str. g) punktu, kuriame paaiškinta sąvoka „paskirties muitinė“ – tai bet kuri Susitariančiosios Šalies muitinė, kurioje baigiamas viso krovinio arba jo dalies tarptautinis gabenimas pagal TIR procedūrą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto atstovės skundo dėl jo nubaudimo pagal LR ATPK 142⁴ str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos jo atžvilgiu nenutraukė.

Pažymėtina, kad Muitinės 2015-03-18 nutarimu apeliantas A. H. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. 12.50 val. kelyje A3, 30-ajame kilometre, vykdamas vilkiku ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno vaisių krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, neturėdamas specialaus leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus į trečią šalį, tuo pažeisdamas LR Susisiekimo ministerijos 2008-06-05 įsakymu Nr. 3-196 patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, draudžiantį vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nesutinkama su apelianto nubaudimu pagal LR ATPK 142⁴ str. 1 d., skunde apelianto atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas nevertino skunde nurodytų argumentų, nepagrįstai rėmėsi TIR knygelėje ir MRN nurodyta informacija.

LR ATPK 142⁴ str. 1 d. numatyta atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. H., vykdydamas krovinių vežimą kelių transporto priemone tarptautiniu maršrutu su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu (neturėdamas kelionės leidimo, suteikiančio teisę krovinį gabenti į trečią šalį) padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 142⁴ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje esantys dokumentai įrodo, kad krovinio gavėjas yra Baltarusijos Respublika, šiai aplinkybei patvirtinti buvo apklausti specialių žinių turintys specialistai. Apelianto atstovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinys faktiškai buvo iškrautas Rusijos Federacijoje, šią versiją nuneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Teisme liudytoju apklaustas Vilniaus teritorinės muitinės specialistas G. V. patvirtino, kad krovinio paskirties vieta buvo Baltarusija, ką nurodo CMR 2 langelis, kur nurodomas gavėjas. Gavėjas yra Baltarusijos įmonė. Paaiškino, kad pildant CARNET TIR knygelės 6 grafą - nurodoma paskirties šalis. Šią grafą pildo vežėjo atstovas arba muitinės tarpininkų atstovas, kuris duomenis pateikia muitinei, o muitinė sutikrina duomenų teisingumą. Ši grafa nurodo valstybę, į kurią vežamas krovinys. Šioje konkrečioje byloje CARNET TIR knygelėje yra nurodyta, kad krovinys vežamas į Baltarusijos Respubliką. Nurodė, kad transporto priemonė su prekėmis realiai važiavo į Baltarusiją, tai matoma iš TIR CARNETO 12 langelio (b.l. 86-88).

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Vilniaus teritorinės muitinės specialistas D. K., teisme apklaustas liudytoju taip pat patvirtino, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad pakrovimo vieta - Lietuva, iškrovimo vieta - Baltarusija. Protokolą surašė, nes reikėjo ne dvišalio leidimo, o trišalio leidimo. Šiuo atveju buvo dvišalis leidimas tarp Lietuvos ir Rusijos, su kuriuo galima vykti per Lietuvą tranzitu: iš Rusijos į Lietuva arba iš Lietuvos į Rusiją. Trišalis leidimas be tranzito dar leidžia vežti į trečias šalis. Šiuo atveju pakrovimo vieta - Lietuva, vežėjas - Rusija, iškrovimo vieta - Baltarusija, tai yra trišaliai santykiai. Pagal turimą dvišalį leidimą buvo galima vežti iš Lietuvos į Rusiją, o ne į Baltarusiją. Šiuo atveju buvo reikalingas trišalis leidimas. Net tuo atveju, jeigu būtų nurodoma, kad iškrovimo vieta Baltarusija, tai leidimas vis tiek nebūtų tinkamas. Šiuo atveju reikėjo būtinai trišalio leidimo (b.l. 92-93).

Liudytoja apklausta Vilniaus teritorinės muitinės specialistė R. P. parodė, kad MRN S18 langelis nurodo, kad iškrovimo vieta yra Baltarusija. Ši informacija muitinei pateikiama jau užpildyta, kad krovinys ten važiuos. Šią informaciją pateikia muitinės tarpininkai. Minėtą MRN langelį pildė ne ji. MRN duoda sistema. Ji MRN ištraukė iš sistemos (b.l. 97-98).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. H. administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 142⁴ str. 1 d., yra visiškai įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. H. atstovės adv. Jolantos Voroneckienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.