- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- ATP-519-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05400-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos patrulis A. B. 2013-06-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R390053, kuriame nurodė, kad 2013-06-30, 14.00 val. Didžioji g. 68, Kaune, P. M., vairuodamas transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį, suko į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniame kelyje jį lenkusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė, dėl ko buvo sugadintos abi transporto priemonės, gatvės bortelis, pėsčiųjų tako laiptai bei namo tvora, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės E. V. 2013-07-15 nutarimu Nr. 20N-2764355-13 administracinio teisės pažeidimo byloje P. M. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., skirta 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu P. M. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2013-07-15 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi Institucijos 2013-07-15 nutarimą Nr. 20N-2764355-13 administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą, o pareiškėjo P. M. skundo netenkino.
Šalies argumentai
P. M. nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2013-07-15 nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 nutartį, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos padarymo jam nutraukti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Pažymėjo, kad teismas akivaizdžiai ignoravo ekspertizės aktą ir dėl jo išvadų visai nepasisakė, o ekspertizės akte padaryta išsamiai motyvuota išvada, jog negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, nes iš įvykio vietoje užfiksuotų duomenų negalima apskaičiuoti automobilių greičių prieš eismo įvykį, negalima nustatyti jų išsidėstymo vienas kito ir kelio atžvilgiu, negalima atkurti jų važiavimo trajektorijų, negalima nustatyti, kokiu atstumu iki automobilių susidūrimo vietos buvo automobilis „Toyota Avensis“ tuo momentu, kai lenkiamasis automobilis „Seat Ibiza“ pradėjo judėti posūkio į kairę kreive, taip sudarant kliūtį jo judėjimui. Be to, kitų įrodymų nevertino ekspertizės išvadų kontekste. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta motyvų ir aplinkybių, iš kurių teismas nustatė vieną iš būtinų atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. objektyviosios pusės požymių, t.y. tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo galimai padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Atkreipė dėmesį, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojos veiksmų vertinimas ir jų priežastinio ryšio nustatymas su eismo įvykiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad „Toyota Avensis“ vairuotoja D. R. tikrai viršijo leistiną greitį, nes tai pripažino ji pati, teigdama, kad vairavo 70 - 75 km/h greičiu. Be to, liudytojas L. A. parodė, kad „Toyota Avensis“ automobilio greitis buvo akivaizdžiai didesnis nei 100 km/h. Kadangi nepakanka įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, o visos abejonės bei neaiškumai, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo P. M. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad smūgis į jo automobilį buvo tada, kai jo automobilis jau buvo paskutinėje posūkio į kairę manevro stadijoje, nes pagal įvykio schemoje užfiksuotus automobilio apgadinimus to teigti negalima. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad kita eismo įvykio dalyvė pradėjo lenkti tik tuomet, kai apeliantas buvo įjungęs posūkio signalą ir pasisukęs į kairę pusę, tačiau priešingai, nustatyta, kad ji jau buvo aplenkusi keletą automobilių. Pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados turi būti vertinamos kaip ir visi kiti byloje esantys įrodymai, o konstatuojant ar padarytas administracinės teisės pažeidimas turi būti vertinama įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
P. M. skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra dokumentas, kuriuo pradėta ši administracinė byla. Svarbiausia, jame suformuluotas kaltinimas konkrečiam asmeniui dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nurodyta kokie konkretūs Kelių eismo taisyklių punktai pažeisti. Todėl administracinė byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo ir pažeidėjo, kuris yra nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie būtinumą svarstyti ir kito eismo įvykio dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
P. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. patrauktas už tai, kad vairuodamas automobilį „Seat Ibiza“, suko į kairę neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkusiai transporto priemonei „Toyota Avensis“, vairuojamai D. R., ir su ja susidūrė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, gatvės bortelis, pėsčiųjų tako laiptai, apšvietimo stulpas ir tvora.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padaryto(-ų) Kelių eismo taisyklių pažeidimo(-ų) bei ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) ir pan.) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apelianto nuomone, priežastinio ryšio nagrinėjamu atveju nėra.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas P. M., daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad P. M. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už kurį jis nubaustas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-07-15 nutarimu 150 Lt dydžio bauda.
Iš 2014-02-14 ekspertizės akto išvadų (b. l. 59-61) matyti, kad tikėtinas automobilių „Toyota Avensis“ ir „Seat Ibiza“ susidūrimo mechanizmas – automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja D. R. važiavo priešpriešinio eismo juosta. Lenkiamo automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas P. M. pasuko į kairę. Dėl šios priežasties automobilis „Toyota Avensis“ priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „Seat Ibiza“ kairįjį šoną. Pradiniu kontakto momentu tarp automobilių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas, vadinasi susidūrimas įvyko automobilio „Seat Ibiza“ posūkio į kairę manevro pradinėje fazėje, kuomet jis dar nebuvo pasisukęs didesniu kampu į kairę. Po susidūrimo automobilis „Toyota Avensis“ nuvažiavo nuo kelio į kairę, atsitrenkė į tvorą, nuvažiavo laiptais žemyn ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „Seat Ibiza“ po susidūrimo buvo sustabdytas eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akte nustatyta aplinkybė, kad pradiniu susidūrimo momentu tarp automobilių išilginių simetrijos ašių buvo labai nedidelis smailus kampas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. R. vairuojamam automobiliui atliekant lenkimo manevrą, jam kelio išilginės ašies atžvilgiu esant lygiagrečioje ar tokiai artimoje padėtyje, sukimo į kairę manevrą pradėjo ir P. M., dėl ko jų vairuojami automobiliai susidūrė. Šias išvadas patvirtina ir nustatyti automobilių apgadinimai. D. R. vairuotam automobiliui „Toyota Avensis“ deformuotas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės slenkstis, radiatorius su grotelėmis, įtrūko priekinis stiklas dešinėje pusėje, suveikė priekinės trys oro pagalvės. P. M. vairuotam automobiliui „Seat Ibiza“ buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, kairės pusės slenkstis, kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis, suveikė kairio šono apsauginė oro pagalvė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7633347, b. l. 3). Be to, iš liudytojų A. J. ir D. R. parodymų (b. l. 47-48) matyti, kad D. R. atlikdama lenkimo manevrą aplenkė keletą automobilių, tačiau lenkimo manevro nepabaigė, toliau važiavo priešpriešine eismo juosta, kuomet P. M. vairuojamas automobilis atliko posūkio į kairę manevrą ir automobiliai susidūrė. Kad nukentėjusioji prieš tai aplenkė du automobilius, stovėjusius už P. M. automobilio, o po to įvyko jų automobilių susidūrimas, teisme patvirtino ir pats P. M. (b. l. 17). Liudytojas L. A. taip pat nurodė, kad „Toyota Avensis“ automobilis jau važiavo priešinga eismo juosta, matyt gerokai anksčiau matė tą kliūtį, tai yra posūkio į kairę signalą rodantį automobilį, ir matyt galvojo, kad spės pravažiuoti (b. l. 29). Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad pasak abiejų eismo įvykio dalyvių, prieš eismo įvykį automobilis „Toyota Avensis“ aplenkė du automobiliui „Seat Ibiza“ iš paskos važiavusius automobilius, todėl ši aplinkybė ir tai, kad susidūrimas įvyko automobilio „Seat Ibiza“ manevro pradinėje fazėje, įgalina teigti, jog tuo momentu, kai automobilis „Seat Ibiza“ pradėjo judėti kairiojo posūkio kreive, automobilis „Toyota Avensis“ jau važiavo priešpriešinio eismo juosta, tai yra buvo lenkiančiuoju, todėl tokiomis aplinkybėmis automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojas P. M. privalėjo duoti kelią lenkiančiam automobiliui „Toyota Avensis“, vairuojamam D. R.. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kuomet automobilis „Toyota Avensis“ buvo pradėjęs ir atliko kelių automobilių lenkimo manevrą, jau kurį laiką judėdamas priešpriešinio eismo juosta, P. M., laiko prasme, objektyviai turėjo didesnę galimybę pastebėti jo automobilį lenkiančiąją transporto priemonę ir privalėjo duoti jai kelią.
Kelių eismo taisyklės numato pareigą vairuotojui prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; išvažiuojant iš kelio duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta; nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 106, 108, 9 punktai). Aukštesnysis teismas sutinka, kad P. M. pažeidė šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas), sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jau atliekančiai lenkimo manevrą transporto priemonei ir su ja susidūrė dėl to kilo ATPK 127 str. 2 d. numatyti padariniai. Liudytoja D. R. parodė (b. l. 29), kad sustabdyti vairuojamo automobilio ji nebespėjo. Nors apeliantas ginčija aplinkybę, kad D. R. galbūt būtų turėjusi galimybę sustabdyti transporto priemonę, jei būtų neviršijusi leistino greičio, tačiau šių apelianto argumentų nepatvirtina atlikta ekspertizės išvada. Minėtoje išvadoje nėra konstatuota, kad D. R. turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį „Toyota Avensis“ iki automobilio „Seat Ibiza“ manevro vietos, jei būtų važiavusi leistinu 50 km/h greičiu, taip pat ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatytas ir automobilio „Toyota Avensis“ greitis iki susidūrimo. Tariamą, spėjamą ir tikėtiną automobilio „Toyota Avensis“ važiavimo greitį byloje nurodė tik pati D. R. ir liudytojai A. J. bei L. A., kitų objektyvių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. šioje vietoje lenkimo manevrą atlikti galėjo ir jos veiksmai atliekant lenkimo manevrą buvo teisėti. Priešingai, ekspertizės išvados 3 punkte nurodyta, kad būtent automobilio „Seat Ibiza“ vairuotojo P. M. veiksmai, - prieš sukdamas į kairę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Toyota Avensis“, vairuojamam D. R., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 61).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, paties P. M. prisipažinimą kaltu dėl eismo įvykio (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-13-7633347, b. l. 6), liudytojų parodymus, tarnybinį pranešimą, autoįvykio schemą, ekspertizės aktą ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad būtent P. M. veiksmai, - prieš sukdamas į kairę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Toyota Avensis“, vairuojamam D. R., dėl ko su juo susidūrė, - turėjo priežastini ryšį su šio eismo įvykio kilimu ir ATPK 127 str. 2 d. nurodytų pasekmių atsiradimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju nenukrypta ir nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2138/2010).
Aukštesnysis teismas patikrinęs apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir jame keliamus klausimus bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad P. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.