- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-154-124/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00248-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Laisvė Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-154-124/2013
Teisėja Judita Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00248-2012-5
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 6 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. IĮ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu (1–2 b. l.) į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 5563,36 Lt žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2011-06-22 iki 2011-10-21 dirbo D. G. IĮ vairuotoju ekspeditoriumi. 2011-08-19 atsakovas vilkiku (duomenys neskelbtini) pristatė krovinį į Rusiją. Atvykus į iškrovimą buvo nustatytas dalies krovinio sugadinimas transportavimo metu, nuostolių faktas ir jo mastas 869,80 EUR užfiksuoti prekių važtaraštyje, su juo pasirašytinai supažindintas atsakovas. Atsakovas apie krovinio sugadinimą privalėjo pranešti įmonės vadybininkui arba savininkui, tačiau grįžęs ir 2011-08-23 priduodamas dokumentus apie tai nepranešė. Nurodė, kad už įmonei padarytą žalą turi atsakyti atsakovas. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2011-10-15 atsakovas, Vokietijoje paėmęs krovinį į Rusiją, Vilniuje įforminęs dokumentus, atidaręs TIR knygelę, savavališkai nutraukė reisą. 2011 m. rugsėjo 12–24 d. išvyko į reisą maršrutu LT-PL-Č-A-RU-LT, šio reiso metu nepataisomai sugadino vilkiko vedamos ašies padangą, dėl ko padarė 1530 Lt nuostolių, „tuščiai“ pravažiavo už 494,09 Lt, o už kelius Vokietijoje kortele sumokėta 412,02 Lt. Taip pat nurodė, kad atsakovas 2011-10-21 už pravaikštas buvo atleistas iš darbo.
Atsakovui procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, Telšių rajono apylinkės teismas 2012-04-23 priėmė sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Atsakovas A. D. pirmosios instancijos teismui 2012-05-22 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (64–67 b. l.), kuriuo prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas sprendimą už akių priėmė neįvertinęs visų įrodymų ir aplinkybių. Taip pat nurodė, kad byloje turėjo būti remiamasi krovinių gabenimo taisyklėmis, tarptautine krovinių pervežimo konvencija bei kitais krovinių pervežimo teisiniais santykiais, nespręstas vairuotojo atsakomybės klausimas, BTA draudimo kompanijos įtraukimo į bylą klausimas. Pagal CK 6.820 str. ir tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 17 str. 1 p., vežėjas atsako už krovinio sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki jo perdavimo momento, o byloje nebuvo duomenų, dėl kokių priežasčių krovinys buvo sugadintas. Nurodė, kad krovinys – margarino indeliai – kelionės į Nižnij Novgorod metu buvo sugadintas dėl nesandarių mašinos šaldytuvo durų viršutinėje dalyje. Nižnij Novgorode žala nebuvo fiksuota, kaina nebuvo nustatyta, todėl dėl žalos atsiradimo atsakovas negalėjo būti kaltinamas. Taip pat nurodė, kad padanga sprogo dėl susidėvėjimo, o ne dėl atsakovo kaltės, be to, darbdavys buvo informuotas dėl blogos stabdžių sistemos ir negalėjimo važiuoti kalnų keliais.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą (81–83 b. l.), kuriuo prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo CK 6.263 str. įtvirtintą atsakovo pareigą atlyginti savo veiksmais ar neveikimu kitam asmeniui padarytą žalą. Manė, kad atsakovas turi atlyginti žalą vadovaujantis DK 255 str. 3 p.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas, 2012-10-02 patenkinęs atsakovo prašymą dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, 2012-12-03 nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių įrodymų, taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat teismas nenustatė CPK 285 str., numatytų aplinkybių, dėl kurių šioje byloje nebūtų galima priimti sprendimo už akių, dėl to teismo sprendimą už akių laikė teisėtu ir pagristu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu apeliantas A. D. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas mano, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 nutarties dviejų sakinių motyvuojamoji dalis nėra pakankamai motyvuota.Nurodo, kad ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atsakovo kaltę. Tačiau teismas šių sąlygų nenustatęs, t. y. nepaneigęs atsakovo sąžiningumo, sprendimu už akių priteisė iš A. D. ieškovei žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.Apelianto manymu, teismas neįvertino, kad ieškovės (darbdavio) ieškinys pareikštas atsakovui (darbuotojui), kaip silpnesniajai šio ginčo šaliai, todėl sprendimas už akių tokio pobūdžio bylose yra negalimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė D. G. IĮ prašo apelianto A. D. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliantas nenurodo konkrečių argumentų kuo teismo nutarties motyvai yra nepakankami ar sudarytų pagrindą nutarties neteisėtumui. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimu ir nutartimi, nors ir sutrumpintais motyvais, tačiau buvo įvertintos visos būtinos apelianto atsakomybės sąlygos, kiek tai buvo reikšminga teisiniu įrodymų vertinimo aspektu. Pažymi, kad ginčas dėl žalos atlyginimo tarp ieškovės ir apelianto kilo jau nutrūkus darbo santykiams, t. y. ginčo nagrinėjimui iš esmės taikytinos civilinės teisės nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teismo sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; ir kt.).
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Todėl vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo pranešimas, kuriame aiškiai išdėstytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per teismo nustatytą terminą pasekmės, buvo tinkamai įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, neinformavo teismo apie tai, kad negali atsiliepimo pateikti nustatytu terminu, neprašė teismo šį terminą pratęsti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis buvo išvykęs į užsienį nelaikytina svarbia, be to, ji nepagrįsta rašytiniais įrodymais, nes procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti 2012 m. vasario mėn., o atsakovas pateikė kelionės bilietus tik 2012 m. balandžio–gegužės mėn. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasibaigus nustatytam terminui atsiliepimui į ieškinį pateikti priimti byloje sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.). Tačiau sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi būti nustatyta ir antra aplinkybė – įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo A. D., kaip iš buvusio įmonės darbuotojo. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, padarė įmonei žalą – įmonė turėjo atlyginti žalą už sugadintą krovinį, jai atsirado papildomos išlaidos dėl atsakovo sugadintos transporto priemonės padangos bei išlaidos už nepateisinamai nuvažiuotus kilometrus. Atsakovo atsakomybę ieškovė grindė darbo sutartimi, visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija, važtaraščiu, pretenzija, krovinio pervežimo sutartimi, pranešimu apie įvykį, raštu, tarnybiniu pranešimu, parodymais, pažyma, aktu, atsakymu į skundą, pareikalavimu, pranešimo, sąskaitomis-faktūromis, vertinimu, kuriais iš esmės rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas sprendime už akių.
Visų pirma, sutiktina su apelianto argumentu, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus. Nors atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių naujų įrodymų, nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių ir nustatydamas atsakovo civilinę atsakomybę, netinkamai atliko formalų byloje jau pateiktų įrodymų vertinimą.
Pažymėtina, kad nors įstatymas suteikia teisę teismui priimant sprendimą už akių formaliai įvertinti pateiktus įrodymus, šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Esant reikalavimui atlyginti darbuotojo padarytą žalą, visais atvejais, išskyrus įstatymo išimtis, privaloma įvertinti ir visas materialinės atsakomybės sąlygas (DK 246 str.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvų, teismas iš viso neanalizavo atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų (nenustatė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos). Nors teismas sprendime už akių rėmėsi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių galima nustatyti atsiradusios žalos dydi (važtaraštis, pretenzija, tarnybinis pranešimas ir kt.), darbuotojo atsakomybės sąlygas (darbo sutartis, visiškos materialinės atsakomybės sutartis, vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginė instrukcija), tačiau visiškai nevertino dėl kieno neteisėtų veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis atsirado žala. Kaip matyti iš bylos duomenų, rašytinių įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti žalos kilimo aplinkybes, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo manymu, paminėtos aplinkybės yra svarbios siekiant tinkamai įvertinti ieškinio pagrįstumą, todėl įvertinus tiek esamus rašytinius įrodymus, tiek atsakovo argumentus dėl jo neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, pripažintina, kad šios bylos išnagrinėjimas be papildomo faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka nebuvo galimas. Atkreiptinas dėmesys, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), todėl esant nurodytų aplinkybių visumai ir abejonėms dėl ginčijamo sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, vertintina, kad yra pakankamas pagrindas sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti.
Kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su materialinių teisės normų taikymų ir atsakovo atsakomybe teismas nenagrinėja, kadangi šie klausimai bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad, konstatavus atsakovo procesinių teisių pažeidimą, yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei teismo sprendimą už akių, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.