Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. ir nuteistas:

- pagal BK 149 str. 3 d. - laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 150 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BPK 140 str. 9 d., BPK 66 str. 2 d. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2013 m. kovo 22 d.

Priteista iš V. B. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų V. D. neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš V. B. 3000 (tris tūkstančius) litų I. D. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, o būtent jis:

2012 m. liepos 28 d. apie 1 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą seksualiai prievartauti nepilnametę V. D., gimusią 1996 m. vasario 10 d., prieš jos valią, apgaule, žadėdamas palydėti namo, atvedė ją į pievą, esančią Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), 85 m atstumu nuo metalinių garažų masyvo, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, rankomis pastūmė į veidą, dėl ko V. D. nugriuvo ant žemės, užgulė ją savo kūnu, V. D. keletą kartų bandant ištrūkti ir pabėgti, ne mažiau trijų kartų ją čiupo už pečių, prievarta griovė ant žemės, uždengė savo rankomis jos burną, kad ji nerėktų, laikė jos galvą prispaudęs prie žemės bei kita ranka nurengęs jos drabužius, lietė rankomis jos krūtinę bei lytinius organus, kišo rankų pirštus į lytinius organus, išskėtė jos kojas bei įvedė savo lytinį organą į V. D. makštį ir su ja lytiškai santykiavo, padarydamas jai makšties prieangio nubrozdinimą, mergystės plėvės plyšimą, smulkias kraujosruvas odoje ir po oda lūpose, viršugalvio kairėje, kaklo dešinėje, dešiniojo žasto vidurinio trečdalio priekiniame ir apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuose, kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame ir vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuose, kairio dilbio išoriniame paviršiuje, dubens dešiniajame šone, šlaunų vidurinių trečdalių priekiniuose ir vidiniuose bei dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuose, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą ir smulkius dešinės ausies kaušelio, sėdmenų ir dešinio kelio sąnario vidinio paviršiaus odos nubrozdinimus – įbrėžimus, - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip seksualiai prievartavo bei išžagino nepilnametę V. D..

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 149 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo išteisinti pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. ir atleisti nuo jam pareikšto civilinio ieškinio.

Nuteistasis nurodo, kad neneigia, jog padarė nukentėjusiajai prieangio nubrozdinimą ir mergystės plėvės plyšimą, kai kišo pirštus, tačiau neigia, kad padarė tai prieš nukentėjusiosios valią ar lytinio akto metu.

Pažymi, kad kai prie jo ir nukentėjusiosios privažiavo pareigūnai, jie su nukentėjusiąja gulėjo ant pievos. Pareigūnui paklausius nukentėjusiosios, ar nuteistasis jai ką nors padarė, ji nieko neatsakė. Kai pareigūnai pakvietė juos patikrinti blaivumą nukentėjusioji netikėtai pasakė pareigūnams, kad nuteistasis ją išprievartavo. Teigia, kad nukentėjusioji jį apšmeižė dėl to, kad bijo savo motinos I. D..

Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiąją sumušė ne jis, o I. C.. Dėl kokių priežasčių jis tai padarė, nuteistasis nežino. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teismo posėdyje I. C. apklaustas nebuvo.

Atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusioji teigė, kad jį gynėsi nuo prievartavimo, spardėsi, draskėsi, tačiau eksperto išvadoje nėra užfiksuota duomenų, kad ant nuteistojo kūno buvo kokios nors žymės.

Pažymi, kad eksperto išvadoje yra nurodyta, kad ant nukentėjusiosios kūno daug nubrozdinimų, nors pati nukentėjusioji teigia, kad nuteistasis jai sudavė į veidą. Be to, pati nukentėjusioji teigia, kad ne visi nubrozdinimai buvo padaryti nuteistojo.

Prašo nevertinti liudytojų R. J. ir A. G. kritiškai, nes jie nėra jo giminaičiai, kaip yra nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje.

Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teismo posėdyje, prašė, kad būtų paimtos jo telefono pokalbių išklotinės, iš kurių matytųsi, kad nukentėjusioji jam skambinėdavo, siūlė susitikti bei kalbėjo apie intymius dalykus, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, pagrįstai pripažino V. B. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir BK 150 str. 3 d., paskyrė jam tinkamą bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltę pilnai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje esančios ekspertų išvados, kita bylos medžiaga.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę dėl nepilnametės V. D. seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Tvirtino, kad su nukentėjusiąją santykiavo abipusiu sutikimu, prieš ją fizinio smurto nevartojo. Taip pat nuteistasis teigė nežinojęs, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Nuosprendį priėmęs teismas Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išsamiai patikrino tokius nuteistojo parodymus ir pagrįstai juos atmetė konstatavęs, kad kaltinamojo versija nepatvirtinta kitais byloje nustatytais duomenimis. Teisėjų kolegija su tokia nuosprendį priėmusio teismo išvada dėl nuteistojo byloje duotų parodymų vertinimo sutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji su nuteistuoju buvo pažįstami, tačiau artimai nebendravo. Įvykio vakarą jie vartojo alkoholį, nukentėjusioji pripažįsta, kad buvo apsvaigusi. Atsilikusi nuo draugių nukentėjusioji liko su nuteistuoju, kuris pažadėjo ją palydėti namo. Nukentėjusioji savo parodymuose teigia, kad nusivedęs ją į pievą, nuteistasis, panaudodamas fizinę prievartą, ja išžagino ir išprievartavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji davė aiškius bei nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Nukentėjusiosios parodymai sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadų duomenimis.

Liudytoja A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2012 m. naktį iš liepos 27 d. į 28 d. apie 3.30 val. nakties pabudo, nes sūnus jai pasakė, kad pro langą išgirdo merginos riksmą. Ji išgirdo iš toli riksmą ir paskambino policijai, pranešė, kad gal prievartauja merginą.

Liudytojas A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad apie 2.30 val. nakties gavo pranešimą, kad Maišiagaloje, (duomenys neskelbtini), yra mušama, tempiama, galimai prievartaujama mergina ir prašosi pagalbos. Atvažiavo labai greitai. Prie (duomenys neskelbtini), link ūkinių pastatų, garažų, V. K. važinėjo keliukais, o jis ieškojo vaikščiodamas. Prie dviejų aukšto namo išgirdo balsus. Moteris iš antro aukšto, pro langą pasakė, kad link masyvo garažo, ūkinių pastatų, mergina šaukiasi pagalbos. Jis nuėjo į tą pusę, išgirdo verksmą. Paėjęs pamatė merginą, o šalia kaltinamąjį. Mergina buvo be kelnių ir kelnaičių. Jai buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas. Mergina jam pasakė, kad čia yra ne savo noru, kad ji priešinosi, bet jai nepavyko. Kaltinamasis sėdėjo už poros metrų be džinsų iki pusės, su kelnaitėmis. Jo rankos buvo kruvinos. Jis aiškino, kad nieko nedarė. Mergina buvo šoke, nelabai bendravo, drebėjo, verkė. Mašinoje ji pasakė, kad kaltinamasis nespėjo jos išžaginti, kad jie ją išgelbėjo.

Liudytojas V. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad apie 2.30 val. gavo pranešimą, kad Maišiagaloje, (duomenys neskelbtini), pranešėja girdi merginos pagalbos šauksmus. Atvyko greitai. Mašiną pastatė ir nubėgo. Prie garažų išsiskyrė su A. S.. Nieko neradę grįžo, pranešėja atidarė langą ir parodė, iš kurios pusės sklido garsai. Po kelių minučių porininkas pranešė, kad rado žmones. Jis privažiavo už ūkinių pastatų. Pasodino kaltinamąjį į kamerą. Privažiavus vaikinas užsisegė kelnes, tačiau viską neigė. Mergina pasakė, kad viską papasakos ir to neatleis. Ji buvo tik su viršutiniais drabužiais, neturėjo nei kelnių, nei kelnaičių. Ji irgi buvo išgėrusi, bet mažiau nei kaltinamasis. Mergina papasakojo, kad vaikinas ją glamonėjo. Ji pasakė, kad yra nepilnametė ir nenori santykiauti. Tada kaltinamasis jai trenkė, tampė už plaukų. Pastaroji priešinosi, tačiau po to susitaikė ir atsipalaidavo. Tuo momentu jie atvažiavo.

Bylos medžiagoje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad V. D. nustatytos smulkios kraujosruvos odoje ir po oda lūpose, viršugalvio kairėje, kaklo dešinėje, dešiniojo žasto vidurinio trečdalio priekiniame ir apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuose, kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame ir vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuose, kairio dilbio išoriniame paviršiuje, dubens dešiniajame šone, šlaunų vidurinių trečdalių priekiniuose ir vidiniuose bei dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuose ir dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje; viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas ir smulkūs dešinės ausies kaušelio, sėdmenų ir dešinio kelio sąnario vidinio paviršiaus odos nubrozdinimai - įbrėžimai. Kraujosruvos ir lūpos bei ausies nubrozdinimai padaryti paveikus kietais bukais, daugumoje riboto nedidelio paviršiaus daiktais; nubrozdinimai - įbrėžimai padaryti paveikus smailais ar aštrias briaunas turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek žalojantiems daiktams kontaktuojant su atitinkamomis sužalotosiomis kūno dalimis, tiek kūnui šiomis dalimis kontaktuojant su tokiais daiktais suduodant, atsimušant, spaudžiant. Gelsvo atspalvio kraujosruvos dubens dešinėje pusėje ir dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje padarytos prieš 1-2 paras iki apžiūrėjimo, o visi kiti sužalojimai padaryti nuo keleto valandų iki vienos paros prieš nukentėjusiąją apžiūrint (2012-07-29 09 val.) laikotarpį. V. D. nustatytos smulkios kraujosruvos, kraujosruvos ir nubrozdinimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. V. D. makšties prieangio nubrozdinimas ir mergystės plėvės plyšimai, padaryti mergystės plėvę spaudžiant tempiant standžiu, kietu buku daiktu, o nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir kieto daikto briauna. Šie lytinių organų sužalojimai yra nuo keletos valandų iki vienos paros senumo. Tiek mergystės plėvės plyšimai, tiek makšties prieangio nubrozdinimas galėjo atsirasti lytinio santykiavimo pasėkoje. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis tepinėliuose ir tampone su V. D. makšties turiniu, nuoplovose nuo lytinio plyšio bei išangės spermos nerasta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinių, nei loginių kliūčių jais remtis priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis 2012 m. liepos 2 d., apie 20 valandą, būdamas neblaivus, lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis ir tenkino lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią kitu fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta ir ta aplinkybė, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kad yra nepilnametė. Pagal formuojamą teismų praktiką, išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, o seksualinis prievartavimas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jei kaltininkas pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti nukentėjusįjį esant nepilnametį.

Nukentėjusiosios parodymais patikimai nustatyta, to savo parodymuose neneigia ir nuteistasis, kad jie buvo pažįstami ir bendravo nuo 2011 metų. Nukentėjusioji nuteistajam ne kartą buvo nurodžiusi savo amžių, kuris nesiekė pilnametystės. Todėl nuteistasis negalėjo nežinoti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė.

Iš nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad nuteistajam žaginant ir seksualiai prievartaujant nukentėjusiąją, ji prašė kaltinamojo to nedaryti, nes ji yra nepilnametė ir nėra turėjusi lytinių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, negalėjo nesuprasti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė.

Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurių abu priskiriami sunkiems nusikaltimams, į jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, į tai, kad nusikaltimų kaltės forma - tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kad jis vedęs, bet su žmona kartu negyvena, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, 8 kartus baustas administracine tvarka, 6 kartus teistas, paskirtas bausmes atliko, tačiau nusikalto esant teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės sankcijų už padarytus nusikaltimus ribose, kurios subendrintos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–16/2004). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiosios įstatyminės atstovės civilinį ieškinį ir priteisė tinkamas sumas nukentėjusiajai bei jos įstatyminei atstovei padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl V. B. kaltės, jam paskirtos bausmės bei nukentėjusiajai bei jos įstatyminei atstovei padarytos žalos yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.