Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2018-12-19 · Administracinė byla Nr. eA-1327-261/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
eA-1327-261/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03200-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
M. B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1327-261/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03200-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1; 15.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 49SFN-969-(14.49.104); 2) panaikinti NŽT 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ISS-2228-(8.5.); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pateikti reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui parengti; 4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių duoti leidimą prisijungti 2,34 arus laisvos valstybinės žemės prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento parengtą planą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 49SJN-1894-(14.49.105.) ir NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1SS-3670-(7.5), kuriais pareiškėjui nebuvo leista įsigyti 2,34 arų laisvos valstybinės žemės (siauros juostos). NŽT Vilniaus miesto skyrius pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl galimybės įsigyti 2,34 arus laisvos valstybinės žemės, kad būtų suformuotas racionalių ribų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilnius, šioje byloje skundžiamu 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr.49SFN-969-(14.49.104) nurodė, kad prašomas įsigyti žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl šis plotas negali būti parduotas be aukciono, o turi būti piliečiams grąžintas natūra. Minėtą 2016 m. birželio 1 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė NŽT, tačiau NŽT šioje byloje skundžiamu 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1SS-2228-(8.5.) pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtu 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 nustatė, kad pareiškėjo prašoma įsigyti laisva valstybinė žemė prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius (kadastro Nr.0101/007697) sudaro siaurą juostą, kuriai, kaip nurodyta Nutarimo 2.15 punkte neprivaloma ribotis su suformuotu sklypu. Teismas taip pat nurodė, kad iš esmės analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Vilnius buvo suformuotas kitam fiziniam asmeniui. NŽT šių faktinių aplinkybių neginčijo ir prieštaravimų nereiškė. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 1 d. sprendime Nr. 49SFN-969-(14.49.104) bei NŽT 2016 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 1SS-2228-(8.6) nesirėmė teismo nustatytais faktais, nepateikė jokių naujų objektyvių duomenų ir įrodymų, nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pakartotinai priimtas neigiamas sprendimas, neleidžiantis pareiškėjui įsigyti 2,34 arus laisvos valstybinės žemės, yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. NŽT Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo neginčijo apeliacine tvarka, todėl teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašoma prisijungti laisva valstybinė žemė ne tik sudaro siaurą juostą, kas jau buvo nustatyta teismo, tačiau yra ir šlaitas, tai patvirtina UAB „Geoforta” atlikti matavimai, šlaito nuolydis skirtinguose taškuose svyruoja nuo 8 iki 13,6 proc.

Atsiliepimas

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. NŽT nesutiko, kad jis nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimą įvykdė, t. y. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iš naujo išnagrinėjo M. B. prašymą leisti įsigyti valstybinės žemės plotą ir 2016 m. birželio 1 d. pateikė atsakymą Nr. 49SFN-969-(l 4.49.104.).

Atsiliepimas

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo norima prisijungti valstybinis žemės plotas yra siaura juosta, kadangi pareiškėjo traktuojama siaura juosta yra dalis nesuformuoto valstybinės žemės ploto. Atsakovo teigimu, valstybinės žemės plotas neatitinka ir šlaito sąvokos, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, šlaito nuolydis siekia iki 13,6 proc., kai, tuo tarpu, Nutarimo 2.15 punkto 2 pastraipoje yra nurodyta, kad jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis, nei 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendime konstatavo, kad ginčo sklypas nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką. Laisvoje valstybinėje žemėje gali būti ateityje suformuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 49SFN-969-(14.49.104) ir NŽT 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. ISS-2228-(8.5.), įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių duoti pareiškėjui leidimą prisijungti 2,34 arus laisvos valstybinės žemės prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento parengtą planą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 yra konstatuota, kad pareiškėjo prašomą įsigyti laisvą valstybinę žemę sudaro siaura juosta. Teismo sprendimu įrodytų aplinkybių šalys negali ginčyti. Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės teigdamas, kad pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Teismas nurodė, jog kadangi aplinkybė dėl siauros juostos egzistavimo yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė taikyti išimtį dėl siauros juostos buvimo. Be to, pažymėjo, kad sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, todėl skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pateikti reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, atmetė.

III.

11. Atsakovas NŽT apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 dalimi, žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl norimas įsigyti žemės plotas negali būti traktuojamas kaip žemės sklypas. Taip pat negalimas svarstymas dėl šio žemės ploto sujungimo, kadangi tam, kad sujungti su pareiškėjo žemės sklypu, jis turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, t. y. suformuotas, bei parduotas, tuo tarpu, 2,34 aro ploto laisvos valstybinės ploto suformavimui iš Nacionalinės žemės tarnybos nėra išduoti reikalavimai formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, t. y. jį formuoti

12.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendime nustatė, kad prašoma įsigyti laisva valstybinė žemė sudaro siaurą juostą, tačiau taip pat konstatavo faktą, jog ginčo plotas pagal teisinį reglamentavimą nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką. Esama faktinė situacija neatitinka kriterijų, įtvirtintų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, be to nesuderinama su reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte. Ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų. Taigi teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendime nevienareikšmiškai įvertino esamą situaciją ir galiausiai padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

12.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti 2,34 arų ploto žemės plotas patenka į Nutarimo 2.15 punkte numatytą išimtį, kadangi esminis įsiterpusio žemės ploto sąvokos reikalavimas yra negalimumas toje vietoje suformuoti racionalų sklypą.

12.4. Pareiškėjo pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė vakarų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nebuvo ir nėra apribota nei privačių žemės sklypų, nei išnuomotų žemės sklypų, nei kelių ar gatvių, todėl toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį racionalaus dydžio atskirą sklypą. Pareiškėjas (matininkas) dirbtinai nubrėžė siauros juostos ribą ir traktuoja tokį plotą kaip siaurą juostą.

12.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir todėl, kad teismas įpareigojo instituciją atlikti veiksmus, kuriuos pagal kompetenciją atlieka NŽT, teismas negali priimti sprendimų už įgaliotą instituciją, teismas tik gali nustatęs pažeidimus įpareigoti instituciją atlikti veiksmus iš naujo.

12.6. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad analogiškas plotas, įsiterpęs tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu suformuotas kitam fiziniam asmeniui. Tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, šie teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti bylos medžiaga, todėl negali būti vertintini kaip pagrįsti.

Atsiliepimas

13. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Apelianto pagrindinis motyvas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo yra tai, kad, atsakovo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendime netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Atsakovas turėjo teisę skųsti minėtą teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė, tai reiškia, su juo sutiko, šis sprendimas įsiteisėjo ir turi prejudicinę galią. Apeliantas piktnaudžiauja savo teisėmis ir piktybiškai diskriminuoja pareiškėją.

Šalies argumentai

13.2. Apelianto teiginys, kad teismas negali priimti sprendimų už įgaliotą instituciją, nepagrįstas, tokiu atveju institucija turėtų galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis.

13.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kodėl pareiškėją vadina matininku ir kaip pareiškėjas dirbtinai suformavo siaurą juostą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo spręsti atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas.

15. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, jog aplinkybė dėl nagrinėjamo laisvos valstybines žemės ploto atitikimo siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokai nei šioje byloje, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. I-5535-244/2016 nebuvo teismų pripažinta įrodyta, įvertinus į bylą pateiktus dokumentus. Šioje administracinėje byloje teismas rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 priimto sprendimo argumentais, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 nenurodė nustatęs įrodytą aplinkybę apie laisvos valstybinės žemės ploto atitikimą siauros juostos, šlaito ar griovos sąvokai, tačiau nustatė tik, kad šios aplinkybės neteisėtai nenagrinėjo atsakovas, dėl ko ir buvo priimtas sprendimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės įsigyti įsiterpusį 2,34 arų ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrino neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjo skunde nurodomas reikalavimas prijungti 2,34 arus laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį šalia jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad toks skundo reikalavimas nėra tikslus, kadangi žemės sklypų formavimas yra tikslingas veiksmas ir sklypo formavimo metu turi būti išreikšta tokio sklypo formavimo paskirtis.

20. Pareiškėjo skundo reikalavimo turinys patvirtina, jog pareiškėjas nurodomą žemės plotą siekia pirkti kaip įsiterpusį žemės sklypą, todėl pareiškėjo skundas vertinamas pagal jo turinyje išdėstytą tikslą, o ne kaip yra suformuotas skundo reikalavimas.

21. Byloje nėra ginčo dėl žemės ploto paskirties, jog tai yra kitos paskirties žemė, todėl ginčui taikytina įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Šio Nutarimo 2.15 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

22. Šiuo Nutarimo punktu nustatytos sąlygos, kurioms esant žemės plotas pripažintinas įsiterpusiu, tačiau nustatytas sąlygas nulemia pagrindinis minėto punkto kriterijus, leidžiantis pripažinti ar sklypas yra įsiterpęs ar ne, tai yra, ar laisvame žemės plote gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas.

23. Šio ginčo atveju atsakovas nurodo, kad ginčo žemės plote gali būti suformuotas atskiras žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti ir tuo yra grindžiami šioje byloje ginčijami sprendimai.

24. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės plotą sudaro siaura juosta ir šlaitas, nėra reikšmingi, kadangi, kaip paminėta šio sprendimo 22 punkte, šią sąlygą paneigia galimybė laisvame žemės plote suformuoti atskirą žemės sklypą.

25. Byloje nėra paneigti atsakovo argumentai, kad šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, todėl nėra pagrindo pripažinti 234 kv. m valstybinės žemės plotą įsiterpusiu sklypu ir turi būti teikiama pirmenybė žemės sklypo formavimui pagal atsakovo nurodytą tikslą nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis).

26. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5535-244/2016 prejudicinės reikšmės šiam ginčui pažymėtina, kad minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad „ginčo žemės sklypas pagal minėtą teisinį reguliavimą nepatenka į įsiterpusio sklypo sąvoką“ (teismo sprendimo 4 lapo 4 pastraipa). Ši nuostata turi prejudicinę reikšmę šiam ginčui, todėl pareiškėjas negali juo grįsti savo skundo reikalavimų įrodinėdamas priešingai, kad minėtu teismo sprendimu buvo pripažinta, jog ginčo žemės plotą yra pagrindas pripažinti įsiterpusiu sklypu dėl jo konfigūracijos.

27. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, nustatančias pareiškėjo teisę įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 147 straipsnis).

28. Esant šioms aplinkybėms atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo M. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasDainius Raižys