Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2015-03-27 nutarimo V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-10-23 pas ją, adresu (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., K. K. ir A. K. atliko šiltnamio lentelių ardymo darbus, kuriems atlikti darbdavys V. U. nebuvo sudariusi su K. K. ir A. K. rašytinių darbo sutarčių, pranešusi apie asme­nų įdarbinimą VSDF administravimo įstaigai ar užpildžiusi žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų knygelės, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK 41³ str. 1 d.

V. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įro­dymus, padarė pagrįstą išvadą, jog V. U. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių vi­se­to iš­na­grinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis by­loje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, lo­giš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mosios instancijos teismo išvada, kad V. U. veikoje nėra pažeidimo subjektyviosios pusės – kaltės. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai by­loje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota visuma subjektyviųjų ir objektyviųjų jam inkri­mi­nuo­jamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Sutiktina su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl V. U. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Kėdainių rajono apy­linkės teismas, nutraukdamas V. U. pagal ATPK 41³ str. 1 d. iškeltą administracinio teisės pa­žei­dimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pa­tik­rintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes ati­tin­kančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog V. U. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nu­ma­ty­tą ATPK 41³ str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime pa­darytomis išvadomis, savo nesutikimą grindžia tuo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. K. ir A. K. dirbo nelegaliai, darbdavės V. U. veiks­mai atitinka ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimo sudėtį. Institucija nepateikė objek­ty­vių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog V. U. veiks­mai galėtų būti įvertinti kitaip nei įvertino apylinkės teismas. Kaip matyti iš admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo byloje prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų, V. U. pil­dy­davo do­ku­mentus, o šiuo atveju, sutrukdžius objektyviam įvykiui, t. y. eismo įvykiui (b. l. 18), ir nesant jos namuose tuo metu, kada atėjo dirbti A. K. ir K. K., vertintina, kad rei­kalingi do­kumentai dėl darbo pradėjimo liko neužpildyti dėl objektyvių priežasčių, o admi­nis­tra­ci­nėn at­sa­ko­mybėn traukiamo asmens veiksmai nelaikytini piktavališkais bei nesąžiningais. Aukš­tes­nysis teis­mas sutikdamas su apylinkės teismo nuomone, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teis­mas tin­kamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei protingą sprendimą V. U. atžvilgiu, nu­spręsdamas netaikyti administracinės atsakomybės nesant jos kaltės.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esan­čių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šioje byloje neįrodyta ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, vertindamas V. U. administracinę atsakomybę dėl nelegalaus darbo, nenu­krypo nuo suformuotos teismų praktikos, išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus duo­me­nis ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. U. nutraukė, nesant šio admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo sudėties, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teis­mo 2015-03-27 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valsty­bi­nės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apelia­ci­nio skun­do netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.