Telšių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 m. gruodžio 12 d. 18.01 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (teisės vairuoti nėra įgijęs), vairavo automobilį Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepasirinko saugaus greičio dėl to nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir vertėsi. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Vairuotojas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki patikrinimo. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas už tris administracinius nusižengimus, padarytus idealiąją sutaptimi. Atsižvelgiant į tai, jog už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kai šį nusižengimą padaro neturintis teisės vairuoti asmuo, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, administracinių nusižengimų byla, dėl visų administracinio nusižengimo protokole nurodytų nusižengimų nagrinėtina teisme (ANK 614 straipsnio 3 dalis).

A. P. dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 12 d. jis su draugais O. K. ir N. B. išvažiavo pasivažinėti automobiliu Renault 19, kurį įsigijo draugas O. K.. Po to, nors nėra įgijęs teisės vairuoti, jis paprašė O. K. duoti jam pavairuoti, tačiau ar tai žinojo O. K., jis nežino. Jam vairuojant automobilį, jį sumėtė, jis nebesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė, dėl ko eismo įvykio metu apgadino tik draugui priklausantį automobilį. Po eismo įvykio jis nusiėmė numerius nuo automobilio, nes buvo šoke. Eismo įvykio metu buvo blaivus, tačiau alkoholį vartojo po eismo įvykio praėjus maždaug vienai valandai, tada į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Dėl padarytų pažeidimų labai gailisi.

Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei A. P. kaltę, padarius 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

2019 m. gruodžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-5128-2019, kuriame nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės.

2019 m. gruodžio 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. 102, iš kurio matyti, kad automobilis Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į uždarosios akcinės bendrovės „Autobastionas“ aikštelę.

2019 m. gruodžio 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas pavadinimu: „Techninis eismo įvykis“, kuriame nurodytos aplinkybės nustatytos policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą.

2019 m. gruodžio 12 d., 22.21 val. blaivumo testo rezultatas Nr. 11117, kuriuo A. P. nustatytas 0,86 promilės girtumas.

Foto lentelė, kurioje matyti apvirtęs ant stogo laukuose stovintis automobilis, bendra įvykio informacija ir Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, siekiant atgrasyti tiek teisės pažeidėjus, tiek ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatyti administracinis nusižengimai laikytini vienais pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir gyvybei), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturint teisės vairuoti ir po eismo įvykio vartoti alkoholį, tačiau vis vien pasirinko tokį elgesio variantą), asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis), į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus bei nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padarytų administracinio nusižengimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijose nurodytiems baudų minimaliems dydžiams.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis Renault 19, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas, nuosavybės teise priklauso O. K.. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, O. K. nežinojo, kad A. P. neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 4, 5 dalimis, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir A. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. P., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19108862533 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.