Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Upytės eksperimentinio ūkio atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Upytės eksperimentinio ūkio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė Upytės eksperimentinis ūkis (toliau – ir pareiškėja, ir Upytės eksperimentinis ūkis, ir Bendrovė) administraciniam teismui paduotu skundu prašė pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 16 d. priimtą Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-3/2018 (toliau – ir Nutarimas) ir paskirti Upytės eksperimentiniam ūkiui įspėjimą. Pareiškėja paaiškino, kad ekonominė sankcija buvo paskirta už tai, kad Bendrovė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, savo ūkinėje veikloje nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. išgavo ir panaudojo 11 290 m³ požeminio vandens. Nurodė, kad Bendrovė neginčija 2018 m. rugsėjo 11 d. planinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių apie požeminio vandens sunaudojimą. Pareiškėja teigė nežinojusi, jog požeminio vandens naudojimui privaloma turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą bei išteklių naudojimo sutartį. Bendrovė, 2018 m. pavasarį sužinojusi apie nurodytų dokumentų reikalingumą, nedelsdama kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kuri 2018 m. rugsėjo 25 d. išdavė leidimą Nr. PV-18-58. Pareiškėja nurodė, kad jai priklauso keturi arteziniai požeminio vandens gręžiniai, tačiau ūkinėje veikloje yra eksploatuojamas tik vienas gręžinys. Teigė, kad arteziniai gręžiniai turi sertifikuotas apskaitos priemones, joms nustatyta tvarka atliekamos patikros, todėl buvo įsitikinusi, jog požeminį vandenį naudoja teisėtai. Pažymėjo, kad Bendrovė buvo ne kartą tikrinama, tačiau vandens išteklių naudojimo pažeidimų nebuvo nustatoma. Upytės eksperimentinio ūkio vertinimu, jos įvykdytas teisės pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi aplinkai žala nepadaryta, pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais ir nėra susijęs su aplinkosauginių mokesčių nemokėjimu, pažeidimas nesukėlė didelio visuomenės nepasitenkinimo, nustatytas pažeidimas buvo nedelsiant ištaisytas. Pareiškėja tvirtino, kad paskirta 1 400 Eur ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė ir neadekvati padarytam pažeidimui, todėl neteisinga.

Teismo posėdyje Upytės eksperimentinio ūkio atstovas advokatas D. Staškevičius, iš esmės pakartojęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą. Advokatas D. Staškevičius paaiškino, kad Bendrovė užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste, todėl ūkinėje veikloje vanduo buvo būtinas. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad Upytės eksperimentinis ūkis buvo ne kartą tikrinamas, tačiau nė karto nebuvo prevenciškai įspėta, jog ūkinėje veikloje požeminio vandens išteklius naudoja be nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė Upytės eksperimentinio ūkio skundą atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos apsaugos departamentas paaiškino, kad Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Panevėžio AAI) vyresnysis specialistas 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. PAN-3/2018 (toliau – Protokolas). Protokolas buvo surašytas po to, kai 2018 m. rugsėjo 11 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Upytės eksperimentinis ūkis ūkinei komercinei veiklai reikalingą vandenį išgavo iš Bendrovei priklausančių artezinių požeminių vandens gręžinių, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties. Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad per 2015 m. gegužės 6 d. – 2018 m. rugsėjo 11 d. laikotarpį Bendrovė išgavo ir sunaudojo 11 290 m³ vandens. Atsakovas vertino, kad tokiais veiksmais Upytės eksperimentinis ūkis pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – Žemės gelmių įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 124 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Už nustatytą pažeidimą 2018 m. spalio 16 d. Nutarimu Bendrovei buvo paskirta 1 400 Eur ekonominė sankcija. Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos faktines aplinkybes ir įvertino visus įrodymus, todėl ekonominė sankcija paskirta teisėtai. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtintu Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašu, teigė, kad Upytės eksperimentinio ūkio įvykdytas teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Be to, Aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatomis, tvirtino, kad Bendrovės kaltė buvo įrodyta, o atsižvelgus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Atsakovas, remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, teigė, kad teismas turi teisę skirti mažesnę baudą, negu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, bet ne įspėjimą, kaip prašo Upytės eksperimentinis ūkis.

Teismo posėdyje Aplinkos apsaugos departamento atstovas G. K. prašė atmesti Upytės eksperimentinio ūkio skundą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Atsakovo atstovas pripažino, kad Bendrovė vykdė išgaunamo vandens apskaitą ir kad šie žemės ištekliai buvo būtini pareiškėjos ūkinėje veikloje. Aplinkos apsaugos departamento atstovas teigė, kad Upytės eksperimentinio ūkio įvykdytas teisės pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, kadangi vandens ištekliai yra įstatymu saugoma vertybė, padaryto pažeidimo nebuvo galima iš karto pašalinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylos Nr. PAN-3/2018 duomenimis, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio AAI vyresnysis specialistas 2018 m. rugsėjo 11 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. 66, kuriame užfiksavo atlikto Upytės eksperimentinio ūkio planinio patikrinimo, kurio metu buvo tikrinamas požeminio vandens išteklių naudojimas, rezultatus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: 1) Upytės eksperimentinis ūkis valdo jai priklausančius keturis artezinius požeminio vandens gręžinius, iš kurių ūkinėje veikloje naudoja tik vieną gręžinį; 2) Bendrovės naudojamo gręžinio apskaitos priemonei 2018 m. gegužės 2 d. atlikta patikra, išduotas sertifikatas galioja iki 2020 m. gegužės 2 d.; 3) Bendrovė neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos požeminio vandens išteklių naudojimo sutarties; 4) nuo 2015 m. gegužės 6 d. Bendrovė išgavo 11 290 m³ vandens, kurį panaudojo ūkinėje veikloje. Be to, Panevėžio AAI vyresnysis specialistas konstatavo, kad Upytės eksperimentinis ūkis, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos požeminio vandens išteklių naudojimo sutarties, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Panevėžio AAI vyresnysis specialistas 2018 m. rugsėjo 20 d. surašė Protokolą, kuriame nurodė, kad Upytės eksperimentinis ūkis, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos požeminio vandens išteklių naudojimo sutarties, nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. išgavęs 11 290 m³ požeminio vandens, kurį panaudojo ūkinėje-komercinėje veikloje, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir taip padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Aplinkos apsaugos departamento Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiasis specialistas, išnagrinėjęs Upytės eksperimentinio ūkio padaryto pažeidimo bylą ir nustatęs, kad Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2018 m. spalio 16 d. priimtu Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskyrė ekonominę sankciją - 1 400 Eur baudą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio viešojo administravimo subjekto priimto nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje teisėtumo ir juo paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.).

Teismas, išanalizavęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei teismo posėdyje Upytės eksperimentinio ūkio atstovo advokato D. Staškevičiaus pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog Bendrovė neneigė pažeidusi Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir taip padariusi Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą bei neginčijo Protokole ir Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, jog Bendrovė, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos požeminio vandens išteklių naudojimo sutarties, nuo 2015 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. išgavo 11 290 m³ požeminio vandens, kurį panaudojo ūkinėje-komercinėje veikloje.

Išanalizavus teismui pateiktus Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylos Nr. PAN-3/2018 dokumentus, daroma išvada, kad jų duomenys patvirtina, jog Upytės eksperimentinis ūkis, užsiimantis gyvulininkystės ir augalininkystės vystymu, 2015 m. gegužės 6 d. - 2018 m. rugsėjo 11 d. laikotarpiu išgavo 11 290 m³ požeminio vandens, kurį panaudojo savo ūkinėje-komercinėje veikloje; Bendrovė požeminį vandenį išgavo, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto leidimo ir sudarytos požeminio vandens išteklių naudojimo sutarties. Tokias išvadas patvirtina Protokolo, 2018 m. rugsėjo 11 d. Patikrinimo akto Nr. 66, Bendrovės eksploatuojamo Vinkšnėnų ir Stultiškių kaimuose esančių artezinių gręžinių vandens skaitiklių parodymų duomenys.

Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Nurodyta Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies redakcija buvo išdėstyta 2014 m. birželio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymu ir įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 13 punktas nustato, kad leidimas naudoti klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių šiluminę energiją išduodamas be konkurso. Tuo atveju, jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad Upytės eksperimentinis ūkis, vykdantis ūkinę- komercinę veiklą ir šioje veikloje naudojantis požeminį vandenį, privalėjo nustatyta tvarka gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja požeminio vandens išteklių naudojimo sutartį. Bylos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba Leidimą Nr. PV-18-58, leidžiantį vykdyti geriamojo gėlo vandens gavybą Augustavos (Panevėžio r.) ir Vinkšnėnų (Panevėžio r.) vandenvietėse, Bendrovei išdavė ir Požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartis sudarė tik 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po 2018 m. rugsėjo 11 d. atlikto patikrinimo.

Juridinių asmenų atsakomybę už vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą nustato Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Aplinkos apsaugos departamentas Nutarime nurodytą Upytės eksperimentinio ūkio įvykdytą veiką teisingai kvalifikavo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalį.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą Upytės eksperimentiniam ūkiui paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Upytės eksperimentinis ūkis skunde ir pareiškėjos atstovas teismo posėdyje vertino, kad Bendrovės padarytas teisės pažeidimas yra mažareikšmis.

Pažeidimų priskyrimo mažareikšmiams kriterijus, Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų ir įstaigų prie ministerijos pareigūnų veiksmus, nustačius ūkio subjekto padarytą mažareikšmį pažeidimą, jo įforminimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtintas Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašas. Kriterijai, pagal kuriuos teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti priskiriamas prie mažareikšmių, išvardinti šio aprašo 8 punkte.

Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje valstybei priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad išimtinė valstybės nuosavybė į gelmes yra saugoma teisės aktų, o asmenys teisę naudotis išimtine valstybės nuosavybe privalo įgyti nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, tai, jog Bendrovės padaryto teisės pažeidimo objektas buvo požeminio gėlo vandens ištekliai, esantys išimtine valstybės nuosavybe, bei tai, kad Bendrovė be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos su ja išteklių naudojimo sutarties požeminius gėlo vandens išteklius naudojo palyginti ilgą laiką, neleidžia padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie Bendrovės padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, taip pat tai, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, Bendrovė vedė ūkinėje-komercinėje veikloje naudojamo požeminio vandens apskaitą, nedelsė ir 2018 m. rugsėjo 25 d. gavo leidimą vykdyti geriamojo gėlo vandens gavybą ir sudarė požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartis, atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju Upytės eksperimentiniam ūkiui paskirta 1 400 Eur bauda, nors ir yra Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos minimali bauda, tačiau negali būti laikomas proporcinga padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama yra mažesnio dydžio bauda.

Teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad įstatymų leidėjas apribojo teismo, nagrinėjančio skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, kompetenciją ir nustatė, kad jis turi teisę skirti tik mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Dėl šios priežasties teismas neturi teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti įspėjimo.

Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai Bendrovei, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Pareiškėja prie skundo, o jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra skiriama 700 Eur bauda. Teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių duomenų apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, nėra pagrindo teigti, kad 700 Eur dydžio baudos sumokėjimas gali neigiamai atsiliepti pareiškėjos ūkinei veiklai, prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės Upytės eksperimentinio ūkio skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 16 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-3/2018 paskirtą ekonominę sankciją - 1 400 Eur baudą sumažinti ir uždarajai akcinei bendrovei Upytės eksperimentiniam ūkiui skirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.