Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui G. D.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) atstovui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu padarė įstatymų pažeidimus ir leido dirbti nelegaliai G. J. ir Tadžikistano piliečiui H. Z., t. y., patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2020 m. liepos 3 d. darbo sutartį Nr. 342, kuri nėra G. J. pasirašyta, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie G. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 7 d. pateikė 2020 m. liepos 7 d. 15 val. 33 min., taigi R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido dirbti darbuotojui G. J., nesudaręs darbo sutarties bei apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be to, Tadžikistano pilietis H. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija R. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).

Institucijos atstovas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Darbo inspekcija palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytą poziciją ir nuomonę, prašo pripažinti R. K. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodė, kad per jo dešimties metų darbo praktiką buvo gal vienas atvejis, kuomet pranešimo apie įdarbinimą nebuvo įmanoma pateikti dėl sistemos gedimo, o 2020 m. liepos 3 d. jokių gedimų nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad negalėjo įkelti pranešimo apie G. J. įdarbinimą į sistemą. Neneigia, kad G. J. pradėjo dirbti nuo 2020 m. liepos 7 d., visur tai deklaravo, tačiau vieną darbo dieną prieš įdarbinimą, t. y., 2020 m. liepos 3 d., negalėjo pranešti dėl Sodros sistemos gedimų. Dėl H. Z. paaiškino, kad jis išėjęs iš darbo nepasirašė sutarties nutraukimo, todėl jį vėliau atleido už pravaikštas. Kadangi iki 2020 m. birželio 1 d. jis darbe nepasirodė, buhalterė jam sumokėjo atlyginimą už laikotarpį iki 2020 m. gegužės 17 d., taip pat atostoginius. Nelegalaus darbo šioje vietoje tikrai nebuvo, nes H. Z. į darbą nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. nebuvo atėjęs. Pasibaigus sutarčiai H. Z. susirinko daiktus ir išvažiavo, nuo to laiko jis jo daugiau nematė. Kas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 21) nežino, tačiau jame nurodyti duomenys nėra teisingi.

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sutartį su G. J. gavo penktadienį, 2020 m. liepos 3 d. po pietų, ir iš karto pradėjo darbinti, tačiau pirmą kartą prisijungus nepavyko, bandė jungtis antrą kartą, tačiau nepavyko ir vėl, skambino Sodros administratoriams, jai liepė bandyti dar kartą. Pranešti apie įdarbinimą pavyko tik 2020 m. liepos 7 d., anksčiau pateikti niekaip nepavyko. Dėl H. Z. paaiškino, kad jis buvo atleistas už pravaikštas, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. įmonėje nedirbo. Tuo metu, kai buvo atleidžiamas H. Z., R. K. nedirbo, buvo vaiko auginimo atostogose, todėl buvo sudėtinga viską suderinti. Kas pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 21) nežino, gal vadybininkas.

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiama byloje surinkta rašytine medžiaga: 2020 m. gruodžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3); 2020 m. liepos 3 d. G. J. prašymu priimti į darbą UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 4); 2020 m. liepos 3 d. darbo sutartimi dėl G. J. įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos 7 d., sutartis G. J. nepasirašyta (b. l. 5-6); integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatais apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, iš kurių matyti, kad G. J. bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 10 d. (b. l. 7-8); UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį sąrašu (b. l. 9); G. J. darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiu (b. l. 10); 2020 m. liepos 22 d. VSDFV Kauno skyriaus raštu Nr. (7.2E) DV_S-32091, iš kurio matyti, kad apie G. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui pranešė 2020 m. liepos 7 d., 15.33 val. (b. l. 11); 2020 m. rugsėjo 3 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 12); 2020 m. rugsėjo 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštu Nr. 14VaR-2666 apie nustatytus galimus pažeidimus UAB (duomenys neskelbtini), t. y. dėl Tadžikistano piliečio H. Z., gim. (duomenys neskelbtini), turėjusio Lietuvos Respublikos nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gegužės 19 d., galimai nelegaliai dirbusio UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigus H. Z. turimos vizos galiojimo laikui (b. l. 15); prašymo ir sprendimo dėl H. Z. vizos kopija (b. l. 15-16); integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatais, iš kurių matyti, kad H. Z. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 17); H. Z. 2019 m. birželio 10 d. darbo sutartimi (b. l. 18); H. Z. asmens dokumentu, vizos kopija (b. l. 19); H. Z. 2020 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (b. l. 21); H. Z. darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiu (b. l. 22); 2020 m. rugsėjo 10 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštu Nr. 14Var-2808 su priedais (b. l. 23-27); 2020 m. spalio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 28); 2020 m. lapkričio 4 d. Valstybinės darbo inspekcijos nurodymo Nr. SD-2-14783 kopija (b. l. 29); el. susirašinėjimo išrašu (b. l. 30-31), VSDFV sutrikimų žurnalu (b. l. 37).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nagrinėjamuoju atveju R. K. pranešimą apie G. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. liepos 7 d. pateikė 2020 m. liepos 7 d. 15 val. 33 min., taigi R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido dirbti darbuotojui G. J. nesudaręs darbo sutarties bei apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. ir liudytoja UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš vieną darbo dieną informuoti VSDFV teritorinio skyriaus nebuvo galimybės, kadangi strigo sistema, tačiau šių paaiškinimų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Iš byloje esančio VSDFV sutrikimų žurnalo (b. l. 37) matyti, kad sistemos darbas sutrikęs buvo 2020 m. liepos 8 d., o 2020 m. liepos 3 d. jokių sutrikimų nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad asmuo negali pradėti darbo prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai, taigi, nepavykus pateikti pranešimo 2020 m. liepos 3 d., darbuotojas pradėti dirbti 2020 m. liepos 7 d. negali. Nors tai ir nėra laikytina tyčiniu ir šiurkščiu pažeidimu, vis tik tai nepašalina darbdavio kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

R. K. savo kaltės nepripažino ir dėl to, kad Tadžikistano piliečiui H. Z., gim. (duomenys neskelbtini). vasario 21 d., nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. leido dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jam neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje nurodydamas, kad H. Z. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. bendrovėje nedirbo, tai teismo posėdžio metu tvirtino ir liudytoja I. Č.. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 3 d. H. Z. atžvilgiu priėmė sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę (b. l. 23), išvykti jis buvo įpareigotas iki 2020 m. spalio 3 d. (b. l. 26), teismas neturėjo galimybės iškviesti šį asmenį liudyti. Tačiau iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini) tabelį (b. l. 22) H. Z. 2020 m. gegužės mėnesį dirbo 20 darbo dienų, jam už šias dienas buvo išmokėtas darbo užmokestis. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 21), iš kurio taip pat matyti, kad H. Z. 2020 m. gegužės mėnesį dirbo 20 darbo dienų, t. y. visą mėnesį, taip pat Sodros duomenys (b. l. 23). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas pateikė teismui UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame dienos nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. pažymėtos PB, t. y. darbuotojo H. Z. pravaikštomis ar kitais neatvykimais į darbą be svarbios priežasties. R. K. paklausus kas teismui pateikė byloje esantį UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 21) šis nurodė nežinantis, tačiau iš kitų teismui pateiktų dokumentų (pvz., tabelio (b. l. 22) matyti, jog darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra būtent UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. K. parašas. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų apie tai, kad jis Darbo inspekcijai duomenų neteikė ir nežino kas tai padarė. Teismas kritiškai vertina ir nesivadovauja teismo posėdžio metu pateiktu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuriame akivaizdžiai yra atlikti ankstesnio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, esančio byloje (b. l. 21), pataisymai, yra netgi išlikęs 160 darbo valandų skaičius, kuris vėliau pataisomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pastaba. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. paaiškinimai apie tai, kad H. Z. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo, laikytina jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, taip pat ir liudytojos I. Č. parodymus šioje dalyje teismas laiko nepatikimais, kaip siekiu padėti R. K. išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje surinkti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad H. Z. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo visą 2020 m. gegužės mėnesį (20 darbo dienų).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido 2020 m. liepos 7 d. dirbti darbuotojui G. J. UAB (duomenys neskelbtini), nesudaręs su juo darbo sutarties bei apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus (pranešta 2020 m. liepos 7 d., 15.33 val.), taip pat R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido Tadžikistano piliečiui H. Z. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., pastarajam neturint leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje t. y., pasibaigus H. Z. turėtos Lietuvos Respublikos nacionalinės (D) vizos galiojimo laikui (galiojusios iki 2020 m. gegužės 19 d.), tuo R. K. leido G. J. ir Tadžikistano piliečiui H. Z. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. K. baustumą administracine tvarka nėra, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, R. K. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20126250701.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.