Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-337/2011

Teisėja Silvija Jakštienė Teisminio proceso 1-76-1-00018-2011-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal:

BK 294 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. B. nubaustas galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-05-18 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, o būtent, atvykęs į S. P. namus, pareikalavo iš Ž. P. gražinti jam skolą - 18 Lt, o negrąžinus jam skolos, paėmė svetimą S. P. priklausantį turtą - televizorių SAMSUNG CW-21Z453N 500 Lt vertės, tuo padarydamas didelės žalos S. P. teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, R. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 11 d. apie 19.10 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sutikęs L. P., pareikalavo iš jo pinigų -10 Lt, o negavęs jų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. P., t.y. kumščiu vieną kartą smogdamas jam į kairės pusės apatinį žandikaulį, rankos pirštais stverdamas jam už akių ir jas spausdamas į vidų, pargriaudamas jį ant žemės, užguldamas ant viršaus, toliau spausdamas nukentėjusiajam akis, po to kumščiu suduodamas du smūgius į veidą bei tris smūgius į krūtinę, panaudojo peilį - išsitraukęs lenktinį peilį, laikydamas jį nukentėjusiajam virš kairiosios akies bei grasindamas išdurti akį, o L. P. ginantis ir pastvėrus užpuoliko ranką su peiliu ir ją stumiant į šoną, jis peiliu perrėžė nukentėjusiajam kairį antakį, o peiliui iškritus iš rankų, kumščiu smogė vieną kartą L. P. į kairį skruostą, po to nukentėjusiajam praradus sąmonę, jį spardė, tuo padarė nukentėjusiajam L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą - lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairio skruostikaulio ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, muštines žaizdas kairiame antakyje, lūpose, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame žande, pereinant į smakrą, pasmakrę, kairiajame smilkinyje, kakle, odos nubrozdinimą viršugalvyje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą, L. P. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, 300 Lt vertės, kuriame buvo įdėta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelė „Labas“, pinigus - 10 Lt, viso pagrobė svetimo turto bendros 310 Lt vertės.

Taip pat apeliantas sutinka ir su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog jis 2011-01-11 sumušė ir sužalojo L. P. bei pagrobė jam priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną ir 10 litų. Tačiau mano, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip plėšimas. Nurodo, kad jis neturėjo tikslo iš L. P. atimti jam priklausantį turtą, o supyko ant nukentėjusiojo, dėl to, kad šis jam nepaskolino 10 litų. Nukentėjusysis nedavė parodymų, jog mušdamas jį, jis, apeliantas, reikalavo kokio nors turto. Grįžęs į namus S. B. pasakė, jog parsineštą mobilaus ryšio telefoną ir pinigus reikia gražinti L. P.. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai turėjo būti įvertinti kaip smurtas dėl asmeninių paskatų, o pagal pasekmes turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 138 str. 1 d.. Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, tai tokios vertės svetimo turto vagystė nelaikytina nusikaltimu. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tai veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. Nurodo, kad toks sumanymas kilo ne smurto pavartojimo metu, bet vėliau, kai smurtą prieš nukentėjusįjį nutraukė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas bei pagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 294 str. 1 d. bei 180 str. 2 d.

Apeliantas pažymi, kad neginčija atliktų veiksmų fakto, t.y. kad 2010-05-18 savavališkai iš Ž. P. namų paėmė televizorių, tačiau prašo jį išteisinti pagal BK 294 str. 1 d. iš esmės motyvuodamas tuo, kad nusikalstama veika didelė žala nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę ir paimdamas S. P. priklausantį turtą - televizorių, padarė didelę žalą S. P. teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas pagrįstai pripažino, kad tokiais veiksmais S. P. teisėms buvo padaryta didelė žala. S. P. grįžusi į namus nerado jai priklausančio turto -televizoriaus, sūnus jai pasakė, kad jį atėjęs išsinešė R. B., dėl to S. P. kreipėsi į policiją ( b.l. 66; 68). Akivaizdu, kad buvo pažeistas asmens nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, todėl pagrįstai konstatuotas didelės žalos padarymas asmens teisėms ir interesams. Kadangi pagal ATPK 188 str. savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, o dėl R. B. veiksmų kilo BK 294 str. 1 d. numatyti padariniai, jo veika kaip nusikaltimas, numatytas BK 294 str. 1 d., kvalifikuota pagrįstai.

Nepagrįstai R. B. prašo perkvalifikuoti L. P. atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką iš plėšimo į nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę teigdamas, kad sumanymas pagrobti R. B. turtą jam kilo panaudojus fizinį smurtą jo atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų – nukentėjusiojo L. P. paaiškinimų, liudytojos I. P., paties R. B. parodymų, matyti, kad R. B. įvykio metu L. P. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą turėdamas tikslą pagrobti jo turtą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad R. B. veiksmai kvalifikuotini kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos - sveikatos sutrikdymas ir vagystė, nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. B. kaltę pripažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutikęs nukentėjusįjį paprašė jo 10 litų, pinigų pats tuo metu neturėjo, jam atsakius, kad pinigų neturi, jis nukentėjusiajam smogė į veidą, pargriovė ant žemės, paėmė iš nukentėjusiojo striukės telefoną, kraustė kišenes ( b.l. 157-162). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų R. B. parodymų, kurių teisingumą jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, matyti, kad jis paaiškino, jog 2011-01-11 pamatęs gatve einantį L. P., paprašė paskolinti 10 litų, L. P. atsakė, kad neturi pinigų, tačiau jis manė, kad L. P. pinigų turi ir jam neskolina, tada labai supyko ir iš striukės ištraukė peilį, norėdamas L. P. pagąsdinti ir gauti pinigų, tuo peiliu vieną ar du kartus nestipriai perbraukė L. P. per galvą, po to L. P. kumščiu smogė į galvą, po smūgio L. P. parkrito ant žemės ir liko gulėti ant nugaros, tada kumščiu L. P. smogė keletą smūgių į galvą ir krūtinę, po tų smūgių iš L. P. striukės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir dešimties litų banknotą (b.l. 44, 47). Nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2011 m. sausio 11 d. apie 19 val. ėjo namo, sutiko R. B., kuris griežtai pareikalavo duoti 10 litų, skolinti neprašė, bet R. B. jų pareikalavo, todėl R. B. pasakė, kad pinigų neturi. Tada R. B. rankos kumščiu smogė į kairės pusės apatinį žandikaulį, pirštais dūrė į akis, jis pargriuvo, R. B. kelis kartus smūgiavo į veidą ir krūtinę. Praradęs sąmonę nepajuto, kaip R. B. ištraukė jam iš kišenių telefoną ir pinigus, o atgavęs sąmonę pamatė R. B. jau nueinantį ( b.l. 157-162). Nukentėjusiojo parodymus, jog R. B. iš jo reikalavo pinigų ir jų negavęs jį sumušė, patvirtina liudytojos I. P. parodymai, kuriai nukentėjusysis iš karto po įvykio atpasakojo įvykio aplinkybes. Ji nurodė, kad grįžęs iš parduotuvės tėtis buvo sumuštas, sakė, kad jį užpuolė R., puolė su peiliu, reikalavo duoti pinigų, atėmė telefoną ( b.l. 157-162). Atsižvelgiant į aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai R. B. veiksmus kvalifikavo ir pripažino jį kaltu pagal BK 180 str. 2 d. – jis reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, jų negavęs nukentėjusiajam grasino peiliu, jį sumušė ir iš jo pagrobė 10 litų ir mobilųjį telefoną, kas rodo, kad paminėtus veiksmus R. B. atliko turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiojo turtą.

Teismas, skirdamas R. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai ir jų nepažeidė, plačiai išdėstė bausmių skyrimo motyvus. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių – R. B. padarė nesunkų ir sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jog R. B. prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru pašalino ir atlygino nukentėjusiajam L. P. padarytą žalą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką L. P. atžvilgiu padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat į R. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes – jis praeityje du kartus teistas, tame tarpe ir už plėšimą, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. buvo nutrauktas kaltinamajam su nukentėjusiu asmeniu susitaikius, tačiau R. B. vėl nusikalto. Todėl atsižvelgiant į R. B. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, jam už BK 294 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. BK 180 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Už nusikalstamas veikas R. B. paskirtos bausmės savo trukme yra mažesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkius, o bendrindamas bausmes, pagal BK 63 str., teismas pritaikė nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą ir prie pagal BK 180 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo nežymią dalį bausmės, paskirtos pagal BK 294 str. 1 d. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į R. B. šeiminę padėtį apibūdinančias aplinkybes ir tai nurodė nuosprendyje. Labiau švelninti R. B. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.