Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G. V., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š., jos atstovui advokatui R. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą dėl I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebaustos, patraukimo administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė I. Š. administracinį teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1d., tai yra už tai, kad ji kaip fizinis asmuo, vykdydama žuvies apdorojimo veiklą, savo veiklos vykdymo vietoje –ūkiniuose pastatuose, esančiuose Skalvių g. 6A, Rusnėje, Šilutės r., nesudariusi darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, tačiau esant būtiniems darbo sutarties požymiams, nelegaliai įdarbino ir nuo 2009 m. gruodžio mėnesio leidžia dirbti darbininku - žuvies apdorotoju pil. J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

I. Š. savo kaltės nepripažįsta, nurodo, kad J. L. yra buvęs jos kaimynas, kuris, mirus jo sugyventinei, neteko būsto, todėl ji nuo 2009 m. priėmė jį gyventi į savo šeimą, apgyvendino kieme esančiame vagonėlyje. J. L. ji globoja, rūpinasi jo sveikata, apranga, maitinimu, kadangi jis yra socialiai remtinas ir neįgalus. Ji turi verslo liudijimą, leidžiantį jai prekiauti žuvimi Rietavo turguje, taip pat turi Tautinio paveldo produkto sertifikatą rūkyto karšio gaminimui. J. L. savo noru jai padeda dirbti įvairius ūkio darbus, kai gali nušluoja kiemą, nukasa sniegą, ar nuplauna žuvį. Ji jokių darbo funkcijų jam nėra pavedusi.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nes nustatyti nelegalaus darbo požymiai. Neįdarbintas asmuo vykdė realias darbo funkcijas, t. y. pritaikytose žuvies apdorojimui patalpose vykdė žuvies apdorotojo funkcijas, už darbą gaudamas 500 Lt dydžio užmokestį, mokamą natūra, t.y. už pastogę, maistą, aprangą.

Liudytojas J. L. parodė, kad 2009 m pabaigoje kaimynų Š. šeima jį priglaudė savo namuose, apgyvendino vagonėlyje. Š. jį maitina, vežioja pas gydytojų, parūpina rūbų. Kai leidžia sveikata jis padeda Š. ūkyje, padeda dirbti įvairius darbus, pasisiūlo padėti ir išdorojant žuvį. Už darbą jam atlyginimas nėra mokamas, nes jis konkretaus darbo nedirba. Žuvies išdorotoju negalėtų dirbti, nes po traumos sunkiai valdo dešinę ranką.

Liudytojas G. Š. parodė, kad S. L. jų namuose gyvena nuo 2009 metų, yra kaip šeimos narys. Jis turi įkūręs UAB „Urėja“, kuri užsiima žvejyba. S. L. jo įmonėje niekada nedirbo. S. L. kai pats nori ir gali padeda ūkyje, paprašytas šeimos narių padeda ir prie žuvies iškrovimo, ar išdorojimo. Tuos darbus jis dirba epizodiškai.

Analogiškai parodė ir liudytojas A. Š..

Iš Rusnės seniūnijos paaiškinamojo rašto nustatyta, kad Indrė ir G. Š. J. L. suteikė gyvenamąją vietą, rūpinasi jo sveikata, socialinėmis problemomis, kitais buitiniais klausimais (b.l.18)

Iš medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad S. L. buvo gydomas dėl įvairių sveikatos sutrikimų (b.l. 19, 20), yra Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro įskaitoje (b.l. 21).

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, tai yra darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti jog buvo dirbamas darbas ir darbdavio bei dirbančiojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius. Dėl to DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Teismas pažymi, kad veika turi būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas, tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių darbo santykių buvimo faktą, privalo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp I. Š. ir S. L. buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo paklūstant I. Š. nustatytai darbo tvarkai. Tai, kad Indrės ir G. Š. namuose gyvenantis ir jų išlaikomas S. L. padeda dirbti šeimos ūkyje ar versle nesudaro pagrindo teigti, jog S. L. realiai dirbo I. Š. kaip fiziniam asmeniui, vykdant žuvies apdorojimo veiklą, esant darbo teisinių santykių požymiams, t. y. paklusdamas darbo tvarkai, susitaręs dėl darbo funkcijų bei darbo užmokesčio.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog I. Š. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, todėl administracinė byla nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1d. 1p., 287 str.1d. 2p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą I. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas ATPK 291-293str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.