Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-96/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-27
Bylos Nr.
1S-96/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-96/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.15.1.2.1., 2.1.15.1.2.1.1. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui Raimundui Lideikai,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. R. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutarties, kuria T. R. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Teisėjas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. R. kaltinamas tuo, kad jis tyrimo metu nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), priklausančio V. K. , garaže, neturėdamas atitinkamo leidimo, neteisėtai, panaudodamas savadarbį nuotolinio valdymo sprogmens susprogdinimo įtaisą – mobilaus ryšio telefoną „Alcatel“ su papildoma elektros grandine, laidus ir jungtis, užtikrinančius sistemos funkcionavimą, du korpusus, du savadarbius elektrinius padegamuosius pirotechninius gaminius, kuriuose yra elektros tilteliai ir apie 5 gramus savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisai, kurių komponentai magnio drožlės ir kalio permanganato grūdeliai, taip pat 185 g sprogstamosios medžiagos – trotilo ir pikrino rūgšties mišinio, bei brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – dinitronaftaleno, pasigamino nuotolinio valdymo minos tipo savadarbį sprogmenį, kurį neteisėtai laikė garaže iki 2005 m. rugpjūčio mėn., nakties iš 10 d. į 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikytą garaže savadarbį sprogmenį atgabeno į namo, esančio (duomenys neskelbiami), kiemą, kur, turėdamas tikslą panaudoti pagamintą sprogmenį dviejų žmonių nužudymui, sprogmenį slapta įdėjo į automobilio „BMW 735“, valstybinis numeris AZU 550, priklausančio J. V. D., saloną – tarp vairuotojo ir galinės keleivių sėdynės, kur 2005-08-11 apie 17.33 val., automagistralės Panevėžys-Vilnius 63 kilometre, važiuojant automobiliu J. V. D.ir D. K. , įdėtasis savadarbis sprogmuo buvo pastebėtas ir policijos pareigūnų nukenksmintas, taip T. R. , kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, pasikėsino nužudyti du asmenis – J. V. D.ir D. K. , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. ir 7 p. bei BK 253 str. 1 d.

Be to, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas atitinkamo leidimo, įsigijo 158 g sprogstamosios medžiagos – bedūmio medžioklinio parako, kurį iki 2005 m. spalio 11 d. laikė namo, esančio (duomenys neskelbiami), priklausančio V. K. , garaže, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.

T. R. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BPK 140 str., T. R. sulaikytas 2005 m. spalio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko galioti 2005 m. spalio 12 d. nutartį ir T. R. nustatė suėmimo terminą dviems mėnesiams, vėliau suėmimo terminas jam buvo tęsiamas įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartimi T. R. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nutartyje nurodė, jog T. R. suėmimo terminas pratęsiamas, nes jis kaltinamas padaręs tyčinius labai sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, labai sunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. T. R. skiriant kardomąją priemonę (suėmimą) ir pratęsiant jo terminą ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuoti du jo suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 ir 3 d. Apygardos teismas nurodė, jog nėra jokių duomenų, kad perdavus bylą į teismą šie pagrindai išnyko ar pasikeitė. Teismas nutartyje nurodė, kad nors ir yra asmuo, sutinkantis sumokėti piniginį užstatą už T. R. , nepašalina ir nepanaikina suėmimo taikymo pagrindų, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad T. R. , būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir gali baigti labai sunkų nusikaltimą, kurio, pagal pareikštą kaltinimą, nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Šalies argumentai

T. R. skunde nurodo, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., 6 str. ir BPK 44 str. 5 d. reikalavimai, kurie užtikrina, kad byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką. Kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma daugiau nei septynis mėnesius, o šia nutartimi jam suėmimas pratęstas iki dvylikos mėnesių. Teigia, kad teismo posėdžiai neįvyksta, nes neatvyksta nukentėjusieji, o kitas teismo posėdis paskirtas tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, nes planuojamos teisėjų atostogos. Todėl jis mano, kad dėl šių priežasčių yra pažeidžiamos jo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisė būti paleistam proceso metu.

T. R. skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo argumentais, kad yra du suėmimo pratęsimo pagrindai numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. bei, kad darys naujas nusikalstamas veikas, nes nebaigė labai sunkaus nusikaltimo. Nurodo, kad jis 2005-10-11 buvo sulaikytas pagal BPK 140 str., o nusikalstama veika buvo padaryta 2005-08-11, t. y. sulaikytas buvo tik po dviejų mėnesių. Jo manymu tai įrodo, kad jis nenorėjo ir neketino pabaigti šio nusikaltimo, o teismas to neįvertino. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nenustatė suėmimo pratęsimo pagrindų, o tik konstatavo, kad bylą perdavus į teismą pagrindai nepasikeitė ir neišnyko. Teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į byloje surinktus duomenis ir šiuo metu esančias aplinkybes. Nurodo, kad BPK 119 str. numatytus tikslus būtų galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nes nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iki suėmimo naujų nusikaltimų nedarė, nebandė baigti inkriminuojamo nusikaltimo, nebėgo ir nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, turi pastovią gyvenamąją vietą (duomenys neskelbiami) ir darbą, studijuoja, taip pat yra asmuo, galintis sumokėti užstatą. Prašo minėtą apygardos teismo nutartį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 121 str. 3 d., jo atžvilgiu taikyti net kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Prokurorė prašo skundą atmesti, gynėjas – patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. R. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas T. R. suėmimo terminą, nepažeidė šios kardomosios priemonės pratęsimui keliamų reikalavimų. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra duomenų (liudytojų parodymai, specialistų išvados, daiktų apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl kardomosios priemonės (suėmimo) termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (LR BPK 121 str. 2 d.).

Skunde nurodoma, kad pratęsiant suėmimo terminą, buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., 6 str. ir BPK 44 str. 5 d., kurie užtikrina, kad byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką, reikalavimai. Teismo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas T. R. suėmimo terminą virš įstatymo nustatyto termino, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d., 6 str. bei BPK 44 str. 5 d. nuostatų nepažeidė. T. R. skunde pagrįstai teigia, kad byla turi būti išnagrinėta per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi T. R. perduotas teismui kaltinant jį pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7 p., 253 str. 1 d. (t. 3, b.l. 214). Šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimas teisme, todėl kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad per laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Bylai esant teisme, pastarasis nėra saistomas su BPK 127 str. 2 d. numatytais suėmimo trukmės terminais. Antra vertus, T. R. taikomas kardomosios priemonės (suėmimo) terminas nėra akivaizdžiai per ilgas.

Skunde nurodoma, kad teismo posėdžiai neįvyksta, nes neatvyksta nukentėjusieji, kitas teismo posėdis paskirtas tik 2006 m. rugsėjo mėnesį, nes planuojamos teisėjų atostogos. Todėl jis mano, kad dėl šių priežasčių yra pažeidžiamos jo teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisė būti paleistam proceso metu. Šie skundo argumentai atmetami, nes iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-05-02 teisiamasis posėdis neįvyko todėl, kad nukentėjusiesiems nebuvo įteikti šaukimai (t. 3, b. l. 227-229), o 2006-06-05 teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai (t. 3, b. l. 255-260). Atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl planuojamų teisėjų atostogų. Tačiau šis kaltinamojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes tai ne apeliacinio teismo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos išnagrinėjimas teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, jos nagrinėjimo vilkinimo faktų nėra.

T. R. skunde nurodo, kad nuo nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, iki suėmimo naujų nusikaltimų nedarė, nebandė baigti inkriminuojamo nusikaltimo, nebėgo ir nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, studijuoja, yra asmuo galintis sumokėti užstatą arba teismas gali taikyti net kelias už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones. Šie T. R. argumentai yra reikšmingi, tačiau patys savaime negali būti pakankamos priežastys pačią griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą) keisti į švelnesnę, nes jis kaltinamas padaręs labai sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos laisvės atėmimo bausmės didesnės nei vieneri metai. Be to, Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog to paties nutarimo 10 p. nurodyta, kad BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Apygardos teismas šių reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali vertinti gynėjo pasisakyme minimų surinktų įrodymų (taip pat ir pareikšto kaltinimo) pagrįstumo ir teisėtumo, šiuos klausimus išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas T. R. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus nusikaltimus ir bėgti (slėptis) nuo teismo, nes švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n utaria:

Kaltinamojo T. R. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys