Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistei L. G., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. M. atstovui advokato padėjėjui M. K., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. pareiškimą iškėlė administracinę bylą E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), registre įregistruota 1996-10-21, vadovu ir vieninteliu akcininku, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos ir neatliko įmonės vadovo pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditorei - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-03-27 duomenimis sudaro 109 919,73Lt, didžiausia skola -99468,86 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) ir 6622,95Lt šio mokesčio delspinigių. PVM nepriemoka susidarė už laikotarpį nuo 2013-07-25 iki 2013-12-31. Priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2013-12-11, vykdant išieškojimą iš banko sąskaitų. 2013-12-11 priimtas sprendimas Nr.(23.17-08)-320-95584 išieškoti 94148,08 Lt nepriemoką iš „SWEDBANK" AB, o AB SEB bankui, AB DNB bankui, AB „Citadele" bankui ir Danske bankui duoti nurodymai nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš sąskaitų. Taip pat 2012-12-13 priimtas sprendimas areštuoti turtą, surašant turto arešto aktą Nr. (23.16-08)-319-7305. Areštuota transporto priemonė- keleivinis automobilis BMW7er Reihe, valst. Nr.GGA395, arešto mastas 96603,38 Lt. Vykdant VMI prie FM 2014 m. sausio 30 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.430-7 buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.430-7. Operatyvus patikrinimas atliktas dėl mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo už 2013 m. sausio-gruodžio mėnesius ir 2014 m. sausio mėnesį, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse numatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad direktoriaus skola mažinama iš „Swedbank" paimtais grynais pinigais bei pirkėjų atsiskaitymais už prekes ir paslaugas pagal pinigų priėmimo kvitus. Pagal pinigų priėmimo kvitus 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais avansinėje apyskaitoje apskaityta 128 451,30 Lt. Avansinėje apyskaitoje apskaitęs gautus grynus pinigus pagal pinigų priėmimo kvitus laikotarpiu, kada susidarė mokesčių skola biudžetui, pirmoje eilėje direktorius sumažino skolą sau, t.y. valstybės biudžetui mokesčių nemokėjo ir tuo pažeidė 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. (mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą -laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; ir 81 str. (mokestinės prievolės vykdymas) 1 d. 1 punkto nuostatas- mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalies nuostatos nustato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Direktorius, kaip atskaitingas asmuo, be paskolos forminimo vykdė atsiskaitymus su Bendrovės tiekėjais už prekes bei suteiktas paslaugas, išduodavo avansus kitiems atsiskaitytiniems asmenims (vairuotojams reiso išlaidoms), papildydavo banko sąskaitas, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Per 2013 m. sausio-gruodžio mėnesį ir 2014 m. sausio mėnesį šiems atsiskaitymams direktorius panaudojo 349951,26 Lt lėšų. 2014-01-31 bendrovės skola direktoriui 689383,12 Lt. Paprašius paaiškinti, dėl mokesčių nemokėjimo ir atsiskaitymų su biudžetu galimybių, direktorius E. M. paaiškino, kad nuo 2008 metų iki 2013 metų bendrovei yra paskolinti asmeniški pinigai, kuriais dengtos Bendrovės skolos. Lėšos, kurios buvo įneštos bendrovės reikmėms, buvo pasiskolintos. Kadangi kreditoriai pareikalavo lėšas grąžinti, todėl gauti pinigai pirmoje eilėje grąžinami direktoriui, kuriuos naudoja asmeninėms skoloms dengti. LR CK 6.930-1 straipsnis numato skolininko-fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Nors pagal CK 6.930-1 str. 1 dalies 3 punktą, kai juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti -trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, įmonė, avansinėje apyskaitoje apskaičiusi gautus grynus pinigus pagal pinigų priėmimo kvitus laikotarpiu, kada susidarė mokesčių skola biudžetui, pirmoje eilėje sumažino skolą sau, nesilaikydama CK 6.930-1straipsnio nuostatų. Darytina išvada, kad bendrovės vadovas, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal LR ATPK 50⁶ straipsnį laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Atsižvelgiant į pateiktą Bendrovės Pelno (nuostolių) ataskaitą, jos įsipareigojimai viršija puse į jos balansą įrašyto turto, kas pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 dalį, leidžia ją traktuoti kaip nemokią. Įvertinus ir išanalizavus bendrovės duomenų visumą yra pagrindas išvadai, kad E. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriumi- VMI prie FM - kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditoriaus- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos-teises. Pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. M. pažeidimai laikytini neteisėtais veiksmais, jam pažeidus CK 6.930-1straipsnyje numatytą atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarką bei neatlikus įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditorei - VMI prie FM.

Teismo posėdyje institucijos atstovė prašo teismo patraukti UAB (duomenys neskelbtini) vadovą E. M. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., nes jis, teismui nepateikdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesilaikydamas eiliškumo atsiskaitydamas su kreditoriais, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. Pagal turto ir skolos santykį galima traktuoti, kad įmonė nemoki. Prašo teismo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. M. skirti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijos vidurkį atititinkančią nuobaudą- 7500 litų baudą.

E. M. į teismo posėdį neatvyko, jo atstovas advokato padėjėjas M. K. nurodė, kad E. M. nedalyvauja teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pripažįsta Mokesčių inspekcijos nurodytas aplinkybes, sutinka su pareiškimu. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sunki. Vadovas bandė gelbėti įmonę, savo pinigais dengė įsiskolinimus. Prašo skirti minimalią nuobaudą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. M. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: E. M. atstovo parodymais, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-11, 2013-09-30 sprendimais ir prievolių ataskaitomis (b.l. 4-7), Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-11 nurodymais (b.l. 8-11), 2014-02-26 operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 12-16), įmonės balansu (b.l. 17-19), 2013-12-31 pelno nuotolių ataskaita ( b.l. 20). Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius E. M., žinodamas, kad įmonė yra nemoki, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, negalėdamas atsiskaityti su įmonės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kai ši nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai yra neatliko įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Žinodamas, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių prievolių kreditorei - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, šiais veiksmais pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, taip pat pažeidė civiliniame kodekse numatytą atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarką, nes visų pirma sumažino skolą sau.

E. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi, nes iš jo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad jis neginčija savo kaltės, o bylos nagrinėjime nedalyvauja dėl svarbių priežasčių.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – duomenų apie E. M. teistumą ar galiojančias kitas administracines nuobaudas nėra, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į lengvinančią aplinkybę, į tai, kad UAB „Alramis“ finansinė padėtis yra sunki, todėl didelės baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nuobaudos paskirtis bus pasiekta UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 50⁶ str. l d., 262 str. 2 d. 1 p., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d., ir paskirti 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6020.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.