- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- I1-6782-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01790-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybė atstovaujama Pravieniškių PN-AK
- Trečiasis asmuo
- Viešajai įstaigai „Bruneros“, Bruneros
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-02-10 iki 2020-07-05 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN. Nurodė, kad būdamas Pravieniškių PN II sektoriuje, buvo priverstas valgyti valgykloje, kuri neatitinka higienos normų reikalavimų (valgykloje buvo prastas kvapas, trūko inventoriaus, valgyklos darbuotojai maistą ruošė be specialių rūbų, kepurių, pirštinių), valgykloje indai buvo sužymėti pagal nuteistųjų ,,kastas“. Dėl valgyklos patalpų būklės, joje tvyrančio kvapo, jam pradingdavo apetitas, ne kartą jis likdavo alkanas, nes tiesiog nebuvo įmanoma prie tokio kvapo valgyti. Nurodė, kad tiekiamas maistas yra nesveikas, nešvarus, valgyklos aplinka yra baisi ir pavojinga jo sveikatai. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, dvasines kančias, emocinę depresiją, apetito sutrikimus, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 6-10) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK valgyklose nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VšĮ ,,Bruneros“. VšĮ ,,Bruneros“ maitinimo paslaugas teikia vadovaudamasi 2019 m. sausio 29 d. tarp atsakovės atstovo ir VšĮ ,,Bruneros“ pasirašyta Maitinimo paslaugos sutartimi Nr. 76-11. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Pravieniškių PN-AK valgyklos patalpos yra netvarkingos ir neatitinka higienos reikalavimų yra nepagrįsti, tai paneigiama pateikiamomis valgyklos nuotraukomis. Dėl indų būklės ir žymėjimo yra atsakingi patys nuteistieji, kurie toleruoja nuteistųjų subkultūros egzistavimą. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ (b. 1. 46-51) nurodė, jog maitinimo paslaugas Pravieniškių PN teikia vadovaudamasi 2019-01-29 tarp Pravieniškių PN ir VšĮ „Bruneros“ pasirašyta Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 76-11. Pataisos namų II sektoriuje maitinimas teikiamas vidutiniškai apie 800 nuteistųjų pagal nurodytą maitinimo grafiką ir laikantis Sutarties bei jos priedų (techninių specifikacijų) reikalavimų. Valgiaraščiai nuteistiesiems yra patvirtinti 2017-11-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d. Valgyklos patalpos yra suremontuotos, švarios, jaukios, patalpos yra prižiūrimos. Dėl indų trūkumo, jų būklės yra atsakingi patys nuteistieji. VšĮ „Bruneros“ nuolat atnaujina indus, tačiau dėl nuolatinių indų vagysčių, jaučiamas jų trūkumas. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis nuo 2020-02-10 iki 2020-07-05.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN 2 sektoriuje buvo laikomas nuo 2020-02-10 iki 2020-07-05 (b. l. 1). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN 2 sektoriuje buvo laikomas nuo 2020-03-18 iki 2020-06-29 (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2020-03-18 iki 2020-06-29 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN valgykloje buvo nehigieniškos sąlygos (valgykloje buvo prastas kvapas, trūko inventoriaus, valgyklos darbuotojai maistą ruošė be specialių rūbų, kepurių, pirštinių).
Byloje esančiais duomenimis (b. l. 18-25) nustatyta, kad Pravieniškių PN maitinimą pagal 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 organizuoja VšĮ ,,Bruneros“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundai argumentai, kad Pravieniškių PN valgyklos patalpos yra netvarkingos ir neatitinka higienos reikalavimų yra nepagrįsti, tai paneigiama pateikiamomis valgyklos nuotraukomis (b. l. 13-17).
Iš į bylą pateiktų valgyklos nuotraukų nustatyta, kad valgyklos patalpos yra suremontuotos, švarios, patalpos yra prižiūrimos (b. l. 53-56).
Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nehigieniškai pateikiamo maisto, antisanitarinių sąlygų valgykloje ir pan. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo, antisanitarinių sąlygų valgykloje, pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar į Pravieniškių PN pareigūnus. Teismas atsakovės atstovo paaiškinimais neturi pagrindo netikėti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai skunde nurodytu laikotarpiu maistas buvo netinkamos kokybės, buvo pateiktas nehigieniškai, kada valgyklos darbuotojai nedėvėjo pirštinių, specialių rūbų, kepurių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN valgykloje indai sužymėti pagal nuteistųjų ,,kastas“.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dėl indų būklės ir žymėjimo yra atsakingi patys nuteistieji, kurie toleruoja nuteistųjų subkultūros egzistavimą. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN toleruoja nuteistųjų subkultūros egzistavimą, byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl sužymėtų indų, indų trūkumo. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Todėl darytina išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad šiuo metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl valgykloje nemalonaus kvapo, indų trūkumo ir kt. nustatyti negalima, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 199-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emociniu sukrėtimu, pažeminimu, galimybių sumenkinimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.