Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-22 · Administracinė byla Nr. eAS-585-815/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
eAS-585-815/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06661-2025-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Trečiasis asmuo
Audito
Kategorijos
  • 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-585-815/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06661-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marquezz“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marquezz“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Marquezz“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) atstovas uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto valdymas“ (toliau – ir nemokumo administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2025 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. KT-S-195(25) „Dėl atsisakymo priimti pakartotinį skundą nagrinėti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarybą priimti nagrinėti pareiškėjo nemokumo administratoriaus skundą dėl teismo eksperto K. K. veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2025 m. spalio 24 d. kreipėsi į Tarybą su skundu dėl teismo eksperto veiksmų, tačiau jo skundą Taryba atsisakė priimti nurodydama, jog skundas nėra priskirtinas Tarybos kompetencijai. Todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir AVNT), kuri 2025 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. D2-2733 taip pat atsisakė nagrinėti jo skundą, nurodydama, kad AVNT neturi teisinio pagrindo nagrinėti jo pateikto ekspertizės akto ir atlikti skunde nurodytus veiksmus.

Pareiškėjas akcentavo, jog jis pakartotinai 2025 m. lapkričio 19 d. su skundu kreipėsi į Tarybą, kuri ginčijamu Raštu atsisakė priimti jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas nurodė, jog Raštu Taryba atsisakė priimti jo skundą nagrinėti nurodydama, kad antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir TEĮ) prasme. Todėl pakartotinis skundas (kaip ir pirminis skundas) dėl teismo eksperto veiksmų, susijusių su antstolio pavedimo vykdymu, nėra priskirtinas Tarybos kompetencijai, nes Taryba nagrinėja skundus dėl teismo eksperto veiksmų atitikties teismo ekspertų profesinės etikos principams, o minėti principai taikomi, kai teismo ekspertas atlieka ekspertinį tyrimą (Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 2 p.) Teismo ekspertizės įstatymo prasme (Etikos kodekso 3 p.).

Pareiškėjas pažymėjo, kad teismo ekspertas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir jis parengė teismo ekspertizę laikydamasis TEĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl Taryba nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas vertino, jog valstybinės institucijos neturi vieningos sistemos ir nepagrįstai atsisako priimti nagrinėti jo skundą. Institucijos nepagrįstai vilkina jo skundo nagrinėjimą ir klaidina pareiškėją dėl konkretaus dokumento apskundimo tvarkos.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (be kita ko), jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl Rašto, kuriuo neatsisakoma patenkinti pareiškėjo 2025 m. lapkričio 19 d. skundo dėl teismo eksperto veiksmų atitikties profesinės etikos principams. Pareiškėjas Raštu buvo informuotas, jog Tarybai pateiktas pakartotinis skundas iš esmės yra tapatus 2025 m. spalio 24 d. pareiškėjo teiktam skundui, kurį Taryba 2025 m. spalio 28 d. raštu Nr. KT-S-166(25) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ atsisakė priimti nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, jog iš pakartotinio skundo matyti, kad pareiškėjas skundžia teismo eksperto veiksmus dėl atlikto tyrimo ir parengto 2018 m. kovo 15 d. ekspertizės akto Nr. 18-03-15KK. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog peržvelgus minėtą dokumentą formaliuoju būdu, buvo nustatyta, kad ekspertizė atlikta vadovaujantis antstolio V. M. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo 2017 m. gruodžio 6 d. Nr. 0240/16/00265. TEĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ekspertinis tyrimas – proceso įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka teismo eksperto ar specialisto atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių (teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija). Teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte (TEĮ 3 str. 4 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu TEĮ prasme. Atitinkamai, pakartotinis skundas (kaip ir pirminis skundas) dėl K. K. veiksmų, susijusių su antstolio pavedimo vykdymu, nėra priskirtinas Tarybos kompetencijai, nes Taryba nagrinėja skundus dėl teismo eksperto veiksmų atitikties profesinės etikos principams, o minėti principai taikomi, kai teismo ekspertas atlieka ekspertinį tyrimą (Etikos kodekso 2 p.) TEĮ prasme (Etikos kodekso 3 p.).

Teismas, atsižvelgęs į ginčijamo Rašto turinį, sprendė, kad Raštas yra informacinio pobūdžio – Rašte yra pateikiama informacija, susijusi su Tarybos kompetencija, išaiškinta, jog nagrinėjamu atveju, antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu TEĮ prasme. Įvertinus priimtą Rašą, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, teismas vertino, jog skundžiamas Tarybos Raštas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Rašte išdėstytos aplinkybės, susijusios su informacijos pateikimu, todėl jis pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog nors Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui, Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą priimti ir išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jis negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjas pažymi, jog Raštas yra administracinis sprendimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jis gali būti skundžiamas VAĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis su skundu kreipėsi į Tarybą, kuri atsisakė priimti jo skundą, nurodydama, jog atsisakymas priimti skundą nagrinėti per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui, todėl pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę į teisminę gynybą, kreipėsi į teismą, tačiau nėra aišku, kodėl teismas sprendė, jog Tarybos Raštas negali būti skundžiamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas teigia, jog Raštu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl tai daro įtaką jo teisėtiems interesams. Tiek bankroto byla, tiek antstolio vykdomosios bylos yra viešojo intereso dalis, todėl teismas turėjo priimti skundą ir pasisakyti, ar Taryba teisėtai atsisakė vertinti teismo eksperto veiksmus dėl atliktos ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio – Rašte yra pateikiama informacija, susijusi su Tarybos kompetencija, išaiškinta, jog nagrinėjamu atveju, antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu TEĮ prasme, įvertinęs Rašto turinį, jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, sprendė, jog Raštas nėra individualus teisės aktas, dėl to pagal savo pobūdį nepriskirtinas aktams, galintiems būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ginčijamas Raštas sukelia jam teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl to, jog jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Iš pareiškėjo prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 24 d. kreipėsi į Tarybą su skundu dėl teismo eksperto veiksmų, tačiau jo skundą Taryba atsisakė nagrinėti nurodydama, jog skunde keliamas reikalavimas nėra priskirtinas Tarybos kompetencijai. Todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į AVNT, kuri 2025 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. D2-2733 taip pat atsisakė nagrinėti jo skundą nurodydama, kad AVNT neturi teisinio pagrindo nagrinėti jo pateikto ekspertizės akto ir atlikti skunde nurodytus veiksmus. Pareiškėjas pakartotinai 2025 m. lapkričio 19 d. su skundu kreipėsi į Tarybą, kuri ginčijamu Raštu atsisakė priimti jo skundą nagrinėti nurodydama, kad antstolio pavedimu atliktas tyrimas nėra laikytinas ekspertiniu tyrimu TEĮ prasme, todėl pakartotinis skundas (kaip ir pirminis skundas) dėl teismo eksperto veiksmų, susijusių su antstolio pavedimo vykdymu, nėra priskirtinas Tarybos kompetencijai. Ginčijamu Raštu Taryba atsakė į pareiškėjo skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą (subjektus), siekdamas konkrečių teisinių pasekmių (įvertinti teismo eksperto veiksmus atliekant ekspertizę). Taryba, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, aptarusi TEĮ bei Reglamento nuostatas, Raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į jo skundą.

Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Raštas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo nagrinėti teisme priimtinumo klausimą, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog pareiškėjo ginčijamas Raštas jam nesukelia teisinių pasekmių.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Marquezz“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasIveta PelienėErnestas Spruogis