Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas, Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nuo 1988 m. sausio mėn. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su motina A. K.. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. gruodžio 23 d. Sprendimu Nr. 2148V buvo nuspręstą išnuomoti A. K. dviejų kambarių butą, kurio bendras plotas 56,16 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Naujoji Pilaitė“ ir A. K. 1998 m. sausio 27 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos sutartis, kurios pagrindu A. K. minėtas butas išnuomotas neterminuotam naudojimui ir valdymui. Pareiškėja teigia, jog kartu su motina A. K. nuo 1988 m. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, veda bendrą ūkį, t. y. perka maisto produktus, moka komunalinius bei buto nuomos mokesčius. Pareiškėjos motinai yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, kadangi ji sunkiai vaikšto, turi atminties sutrikimų, pastebimi yra ir demencijos požymiai. Pareiškėjos teigimu, be jos teikiamos pagalbos, motina nebesugebėtų tinkamai savarankiškai gyventi.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 30 d. buvo gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimas i patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo dėl pareiškėjos R. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių (55,40 kv. m bendrojo ploto) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 buvo nuspręsta perduoti SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2148V “Dėl buto išnuomojimo A. K., iškeldinamai iš savininkui grąžinamo namo (duomenys neskelbtini)” 1998 m. sausio 27 d. su A. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartis. Pažymėjo, kad 2007 m. balandžio 2 d. su A. K. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0101, kuria jai išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir kurios 3 p. išvardinta kokie šeimos nariai turi teisę apsigyventi bute, tačiau pareiškėja R. M. nėra įvardyta. Pabrėžė, kad pagal teismų praktiką konstatuoti bendro ūkio nuomojamame bute vedimą galima nustačius, jog nuomininkas ir jo šeimos narys bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų maitinosi, pirko namų apyvokos daiktus, mokėjo mokesčius už butą ir kt., tačiau pareiškėja tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Suinteresuotas asmuo mano, kad šiuo atveju byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėja gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, su motina (buto nuomininke) A. K. ir veda bendrą ūkį.

5. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą pareiškimą nepateikė.

6. Pareiškėja, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį, 2021 m. gegužės 10 d. papildomai pateikė rašytinius įrodymus, t. y. pateikė įrodymus apie mokamus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, komunalinius ir nuomos mokesčius bei įrodymus, patvirtinančius suinteresuoto asmens A. K. sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

8. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2148V „Dėl buto išnuomojimo A. K., iškeldinamai iš savininkui grąžinamo namo (duomenys neskelbtini)” buvo nuspęsta išnuomoti A. K. ir jos duktės D. S. trijų asmenų šeimai, iškeldinamai iš dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaujantis šiuo sprendimu 1998 m. sausio 27 d. su A. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartis. 2007 m. balandžio 2 d. su A. K. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1.39-N07/0101, kuria išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kurios 3 p. išvardinta kokie šeimos nariai turi teisę apsigyventi bute, tačiau pareiškėja nėra įvardyta. Taip pat, 2021 m. vasario 17 d. su A. K. sudaryta neterminuota Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1766, kuria išnuomotas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, kurios 4 p. nurodyta, kad būstas išnuomojamas gyventi vienai nuomininkei. Paminėtina, kad pareiškėja yra nuomininkės A. K. duktė.

9. Šiuo atveju taip pat nustatyta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. spalio 22 d. raštu informavo pareiškėją R. M., kad jos prašymas deklaruoti gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nagrinėtas 2020 m. spalio 15 d. vykusiame Įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje ir netenkintas. Minėtu raštu pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pareiškėjos pripažinimo šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir jos motina A. K. , gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir veda bendrą ūkį. Pareiškėjos teigimu, šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų kreiptis dėl leidimo deklaruoti savo gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

11. Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis).

12. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kt.

13. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji kartu su savo motina A. K. kartu ginčo bute gyvena jau nuo 1988 m. sausio mėn. Pareiškėja R. M. prižiūri bei rūpinasi savo motina, kadangi jai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, kartu veda bendrą ūkį (perka maisto produktus, moka komunalinius bei buto nuomos mokesčius). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti šiomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad A. K. 2021 m. balandžio 30 d. siuntimu į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. 21, nustatytos tokios diagnozės: nepatikslinta demencija, diskogeninė lėtinė juosmens kryžmens srities radikulopatija vyraujant L4 L5 S1 šaknelių pažeidimus abipus, lėtinis išreikštas skausminis sindromas, lengvas pėdų pasilpimas, S2 dešinėje perineurinė cista, L2-5 slankstelių kūnų seni kompresiniai lūžiai, L1/S1 III stadijos spondilioartrozė, osteochondrozė, lateralinė kanalo ir tarpslankstelinių angų stenozė, sakrolijinių sąnarių artrozė, pirminė asterinė hipertenzija, lėtinė galvos smegenų išemija, ryškus vestibuloataksinis sindromas. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad A. K. dėl savo sveikatos būklės nepajėgi viena gyventi ir vesti ūkį. Šiuo atveju su ja kartu gyvena ir ja rūpinasi pareiškėja. Taip pat, pareiškėja pateikė ir rašytinius įrodymus apie mokamus buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos ir komunalinius mokesčius, bei suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl prisiregistravimo, iš kurio matyti, jog A. K. patvirtina, kad ji su dukra R. M. visą laiką gyvena kartu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir veda bendrą ūkį, o taip pat A. K. reikalinga nuolatinė pagalba.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas įvertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai (o būtent pareiškėjos pridėti dokumentai, patvirtinantys komunalinių ir nuomos mokesčių mokėjimą už paslaugas teiktas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja R. M. ir jos motina A. K. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir veda bendra ūkį. Pažymėtina, jog duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 str.).

16. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. M. ir jos motina A. K., gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir veda bendrą ūkį.

18. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant deklaruoti savo gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jos motina A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir veda bendrą ūkį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai siekiant deklaruoti savo gyvenamąją vietą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.