Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-166/2014

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-12-9-00546-2013-3

2014 m. gegužės 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 str. 1 d., ir nubaustas 12 MGL dydžio, t. y. 1560 litų, pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė - 8 MGL dydžio, t. y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) litų piniginė bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 50356407 2010-08-11 sulaikytas Vilniaus apskrities VPK kelių policijos pareigūnų už administracinį teisės pažeidimą ir 2010-08-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo nutarimu už padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., jam skirta 2000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams, siekdamas įsigyti kitą vairuotojo pažymėjimą su jo anketiniais duomenimis, 2010-08-25 VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo Viršuliškių grupei pateikė žinomai melagingą informaciją: rašydamas prašymą Nr. 4230142 išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad ankstesnis jam išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo prarastas, patvirtino savo parašu, kad prašyme nurodyti duomenys atitinka faktus, jog nepriimtas procesinis sprendimas, draudžiantis jam vairuoti transporto priemones, jo vairuotojo pažymėjimas policijos nesulaikytas, dėl to šio prašymo pagrindu 2010-08-30 jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R 0619068. Tokiais veiksmais A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 304 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo šališkumo ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą A. S. atžvilgiu, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, tuo suvaržydamas kaltinamojo teisę į tinkamą gynybą (LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 5 d., 8 d.).

Pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant A. S. advokatui motyvuodamas tuo, kad nuteistasis turėjo pakankamai laiko susirasti gynėją, taip pat, jog nuteistasis teismui nepateikė jokių duomenų, kad sudarė susitarimą su gynėju. Tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis A. S. nuo pirmojo teisiamojo posėdžio pageidavo, jog byloje jam atstovautų advokatas. Nors nuteistasis A. S. teismui nepateikė rašytinio susitarimo dėl advokato atstovavimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su advokatu jis yra susitaręs, nurodė jo pavardę. Vis tik nuteistajam pageidaujant gynėjo, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo be jo, nesiaiškinęs A. S. gynėjo neatvykimo priežasčių bei tai, ar yra būtino gynėjo dalyvavimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 51 str. Kita vertus teismas atidėdamas posėdį ir suteikdamas kaltinamajam galimybę būti atstovaujamam advokatui, iš esmės pripažino, kad advokatas byloje reikalingas.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 8 d. įtvirtinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisine pagalba įstatymo, reglamentuojančio valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Šiuo atveju teismas neturėjo būti pasyvus ir pats užtikrinti gynėjo dalyvavimą byloje. Neužtikrinus gynėjo dalyvavimo, buvo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris laikytinas esminiu, kadangi buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą ir taip pažeistos jo teisės. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta teisė į nešališką teismą. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą, tačiau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Kaip jau buvo minėta, teismas turi buti nešališkas ir objektyviai – pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias su tuo susijusias abejones. Šiuo konkrečiu atveju nurodyta aplinkybė sudaro pagrįstą įspūdį, jog byla buvo nagrinėjama neobjektyviai, nuteistajam suteikiant pagrįstą pagrindą, manyti, jog teismas, nagrinėdamas jo bylą, galėjo būti šališkas. Dėl teismo šališkumo nuosprendis naikintinas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nėra priimamas išteisinamas nuosprendis, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui. Dėl nuteistojo A. S. kaltės kolegija nepasisako, kadangi tai padarys pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.