Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2698-866/2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

4. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Teredo“ nušalinimą Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjos skundą pirmąja instancija išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris pareiškėjos skundą atmetė; per pastaruosius metus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo į Vilniaus apygardos teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2698-866/2023 pagal UAB „Teredo“ atskirąjį skundą, perėjo dirbti daug teisėjų, apeliacinės instancijos teisme dirba buvę pirmosios instancijos teismo kolegos. Pareiškėjos teigimu, jos atskirasis skundas gali būti atmestas dėl galimo kolegų palaikymo, išankstinės nuomonės byloje turėjimo.

6. Pareiškime dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo pareiškimą patenkinti. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos Nr. 2S-2698-866/2023 išnagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme. Aplinkybė, kad dalis Vilniaus apygardos teismo teisėjų anksčiau yra ėję pareigas Vilniaus miesto apylinkės teisme, savaime nesudaro pagrindo nušalinti visus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2S-2698-866/2023 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Nurodyta aplinkybė nepagrindžia Vilniaus apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo nagrinėjamos bylos rezultatu, be to, pareiškėja nedetalizavo priežasčių, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo teisėjai galėtų turėti išankstinį nusistatymą byloje sprendžiamais klausimais. Buvę tarnybiniai santykiai pirmosios instancijos teisme, neindividualizuojant jokių tokį teiginį pagrindžiančių aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjos abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų laikyti pagrįstomis.

7. Taigi, pareiškėja nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje. Vien pareiškėjos abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Todėl UAB „Teredo“ pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2698-866/2023 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teredo“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-2698-866/2023 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.