Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamojo gynėjui advokatui Laimutei Bagdzevičienei, kaltinamajai K. B., nukentėjusiajam R. B., viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, tačiau registruota užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 2019-05-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų, pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 3 d., - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji K. B. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2022 m. birželio mėnesio, naktį iš 13 į 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sugadino R. B. automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. dešinės pusės dureles, priekinį ir galinį sparną bei dešinės pusės galinių durelių stiklą, tuo sugadino svetimo turto už 350 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Tokie K. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamoji K. B. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu kalta prisipažino ir parodė, kad minėtą dieną buvau pas draugę, kur išgėrė. Ten vartojo alkoholį. Po to, ji nuėjo pas nukentėjusįjį pasikalbėti, tačiau jis šaukiamas į lauką neišėjo. Jai sukilo agresija, pykčio priepuolis. Po ranka pakliuvo akmuo ir juo apgadino nukentėjusiojo mašiną. Kiek išgėrus buvo nepamena. Blaivi nebūtų taip pasielgus. Nesutinka apmokėti išlaidas už advokato pagalbą. Neturi finansų. Su nukentėjusiuoju nebendravo. Neturi jo kontaktų, nes jis pasikeitė numerį, užblokavo ją. Nebendrauja nei dėl teismo, nei dėl vaikų. Nebuvo įmanoma rasti jo namuose. Žada dalimis atlyginti žalą. Laukia posėdžio dėl vaikų ir eis darbintis. Pragyvena iš išmokos bedarbio, ir pas sesę uždirbinėja. Vaikai paimti. Ateinančią ar kitą savaitę turi būti posėdis. Suprato, kad negerai elgiasi. Susituokę su nukentėjusiu. Piktumai yra dėl vaikų. Šiai dienai supranta klaidas. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Norėtų susitaikyti ir dėl žalos susitarti. Nesutinka apmokėti valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidas.

Kaltinamajai K. B. prisipažinus kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajai, gynėjui ir nukentėjusiajam toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios K. B. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino ir kitais įrodymais.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Nukentėjusysis - liudytojas R. B. parodė, kad 2022-06-13 d. apie 22.00 val. jis prie daugiaaukščio namo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) paliko neapgadintą savo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-06-14 apie 11.00 val. nuėjęs prie palikto automobilio rado šį apgadinta, t.y. buvo subraižytos dešinės pusės automobilio priekinės ir galinės durys bei dešinės ir kairės pusės galiniai sparnai ir kairės pusės galinis sparnas ir dešinės pusės galinių durų stiklas. Ant automobilio buvo padėtas akmuo, kurį jis nuėmė ir padėjo ant žemės, prie automobilio. Mano, jog automobilį apgadinti galėjo jo buvusi žmona K. B., kuri po skyrybų žadėjo sugriauti jo gyvenimą. Be to, ši draugui T. siuntė jo apgadinto automobilio nuotraukas su užrašu „vakarykščiai veiksmai“, taip nurodydama, jog automobilį apgadino ji. Jo buvusios žmonos „snapchat“ pavadinimas yra - „KO ŽIŪRI OBUOLĮ“. Taip pat tam pačiam draugui T. bendraujant su K. B., ši nurodė, kad tai yra jos darbas ir taip pat nurodė, kokiomis priemonėmis buvo apgadintas jo automobilis. Viso šio įvykio meta jam padaryta 350 eurų turtinė žala (b.l. 25, 29-30, 32-33). Teismo posėdžio metu nukentėjęs parodė, kad nori susitaikyti ir sutarė dėl žalos atlyginimo. Pretenzijų kaltinamajai neturi ir sutinka, kad žala būtų atlyginta dalimis. Prašo bylą nutraukti.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2022-06-13 apie 21.00 val. jam nuėjus pas draugą K. R., išgerti ten dar rado šio seserį S. R. K. K., kurios pavardės nežino. Išgėrus apie 02.00 - 03.00 val. jis su K. nuėjo prie jos buvusio sutuoktinio R. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Ėjo, K. K., norėjo su šiuo pasikalbėti. Nuėjus jis bandė R. B. pasikviesti į lauką, taip mėtė akmenukus į šio antrame aukšte, esantį langą, tačiau šis neišėjo. Prie minėto daugiabučio, aikštelėje buvo automobilių, tačiau kam šie priklausė jis, nežinojo. Neišėjus R. K. K. akmeniu perbraukė automobilio „Audi“, tikslesnio modelio nežino, dešinįjį šoną. Su rankoje turimu akmeniu, kuris buvo aštriais kraštais ji braukdama per šoną ėjo nuo automobilio priekinio dešiniojo sparno iki galinio ir apsisukusi vėl braukdama per šoną ėjo nuo galinio sparno iki priekinio. Po to, brėždama tuo pačiu akmeniu šoną, sugrįžo iki priekinių durelių lango ir šio stiklą trynė su akmeniu, šį akmenį tiesiog sukdama ratu. Iš tokių pastarosios veiksmų suprato, jog automobilis yra R. B.. Kur ji dėjo akmenį, po to kai apibraižė automobilį, jis nematė. Akmeny pasiėmė iš aikštelės, kuri bu šiais išpilta. Jis automobilio nebraižė, tik matė kaip tai K. K., tačiau šios ir nedrausmino, nes nenorėjo kištis į ne savo reikalus (b.l. 52-53).

Liudytojas T. M. parodė, kad 2022-06-14 apie 13.00 val. į jo soc. tinklalapį „Facebook“ pažįstama L. J. atsiuntė savo 2022-06-14 susirašinėjimą K. K.. K. K. pažįstamai atsiuntė automobilio nuotrauką su prierašu „Žėk kas ropkes mašinai nutiko ir čia jo darbas, vakar naktį“. Vėliau jis „Facebook“ pamatė, kad R. B. buvo patalpinęs postą su apibraižyto automobilio nuotrauka ir prierašu „Ačiū (duomenys neskelbtini) už nuostabų automobilio tiuningą, neina jau ramiai gyventi“ iš ko suprato, jog tai tas pats automobilis, todėl jis pažįstamos susirašinėjimą K. K. (buvusi R. B. žmona) nusiuntė R. B.. Dar prieš nusiunčiant R. B. šią informaciją K. K., kurios „Facebook“ užvadinimas yra „K. K.“, parašė „Nx tas padangas ir masina suraizei?, ji jam atrašė „taip reikėjo“. Tada jis jai parašė „Žiauri“, ši atrašė „dar ten mažai“. Tuomet jos paklausė „tai abi puses?“, ji atrašė „ne tik vieną šoną“. Tada jos paklausė „tai kuo ten taip perrėžei?“, ši atrašė „pradžioj akmeniu, paskui peiliu ir tai dar čia nepabaiga“. Dar jai parašė „išsiaiškins, lygtinumo gausi ir dar žalą atlyginsi“, tai ji atrašė „niekaip, nes neturi jokių įrodymų, kad aš“. Tada paklausė „tai už ką čia taip?“, ji atrašė „prisilojo“. Dar jai parašė, kad „ką tau policija sakė, išvežė tave tipo buvo“, ji atrašė „apklausoje buvo, nieko, parūkė, pakalbėjo ir viskas“. Dar jai parašė „tai tipo tave kaltina?“, ji atrašė „ne, nes ne jis kalta“. Tada, kadangi jau prieš tai ji jam buvo pasisakiusi, kad ji apibraižė automobilį, tai jai parašė „bet jei išsiaiškins, kad tai tu, už melagingus parodymus pasodyt gali“, ji atrašė „tai viskas yra nufilmuota“. Tada jis jai daugiau nieko nerašė ( b.l. 46-47).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra automobilis „Audi A6“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) su subraižytais šonais bei paimtas akmuo (b.l. 211-22).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktas akmuo, paimtas įvykio vietoje (b.l. 64-65).

Savanorišku aiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad R. B. pateikė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su subraižytais šonais ir lango stiklu, kurtis apžiūrėtas kaip daiktas (b.l. 54, 55-61).

Savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad K. B. pateikė savo judriojo ryšio telefoną „Rimdi“, kuriame yra užfiksuotas pokalbis, iš kurio turinyje užfiksuota kaip K. B. prisipažįsta L. J. ir T. M., jog ji apgadino R. B. automobilį (b.l. 68, 69-79).

Savanorišku daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad R. B. pateikė nuotraukas iš judriojo ryšio telefono, kur K. B. nurodo, jog ji apgadino R. B. automobilį ( b.l. 81, 83-90).

T. M. elektroniniu paštu atsiųstomis nuotraukomis nustatyta, kad T. M. pateikė susirašinėjimo su K. B. nuotraukas, kur K. B. nurodo, jog ji apgadino R. B. automobilį (b.l. 91, 92-102).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamoji tyčia, suprasdama ir suvokdama ką daro ir žinodama, kad daužydama automobilį akmeniu gali sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Ši nusikalstama veika yra baigta.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamosios veiksmų, kaip nusikalstamo, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji sugadino svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia.

Todėl jo veika aukščiau nurodytuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Dėl kitų klausimų

Teisiamosios atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.

Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kalta prisipažino ir gailisi nusikaltus ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamoji prisipažino padarius nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu, kuris jai dovanoja ir pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti. Teismas mano, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji charakterizuojamas daugiau teigiamai, nors nusikalto ne pirmą kartą, gailisi nusikaltus, yra darbinga, nori susigrąžinti mažamečius vaikus. Tuo pagrindu teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos baudžiamajai bylai nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Prokuroras laiko, kad netikslinga taikyti ir paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę, su kuo teismas sutinka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ( b.l. 114-115).

K. B. psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso (prokuroras tokių duomenų nepateikė). Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso (prokuroras tokių duomenų nepateikė). Administraciniai teisės pažeidimai: nrbausta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmuo saugomas Vilkaviškio raj. PK ( b.l. 66, 67), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Telefonas ir automobilis „Audi A6“ grąžintas saugojimui savininkams, paliktini pastariesiems ( b.l. 62, 80).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės 350 eurų žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Kadangi kaltinamoji su ieškiniu sutiko, šis klausimas plačiau nenagrinėtinas. Sutikdama su žalos atlyginimu kaltinamoji paprašė ieškinio atlyginimą išdėstyti ilgesniam laikui. Nukentėjęs tokiam prašymui neprieštaravo.

Todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamosios materialinę padėtį, padarytą turtinę žalą, ji privalėtų ieškinį atlyginti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTP) prašymas priteisti iš nuteistosios K. B. 258,33 eurus garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje.

Prokuroras ir gynėjas nepalaikė šio prašymo, o kaltinamoji nesutiko gera valia apmokėti šių išlaidų.

Prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamajam VGTP skyriaus sprendimu nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, jos gynėju buvo paskirtas advokatas Laimutė Bagdzevičienė.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu t. y. nagrinėjant bylą teisme kai kaltinamasis yra suimtas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo jo valios, nes gynėjas buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo valstybei nepriteistinos.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, BK 38 str. teismas

nusprendė:

K. B. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui K. B. ir nukentėjusiajam R. B. susitaikius. Bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš K. B. nukentėjusio R. B. naudai 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos, kurią atlyginti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 115 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akmuo saugomas Vilkaviškio raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Telefonas ir automobilis „Audi A6“, grąžintas saugojimui savininkams, paliktini pastariesiems.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.