Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickievičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro T. O. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) individualios (duomenys neskelbtini) savininkas, teistas 1 kartą: 2014-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 227 str. 2 d. – 376 Eur bauda,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. neteisėtu būdu versliškai ėmėsi ūkinės - komercinės veiklos, o būtent:

laikotarpyje nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio Vilniaus mieste J. A., veikdamas kaip fizinis asmuo, vadovaujantis 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad “nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka”, 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“, privalėdamas informuoti mokesčių administratorių – Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją - apie pradėtą vykdyti individualią veiklą – krovinių pervežimą vidaus maršrutais transporto priemonėmis, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, suvokdamas, kad ši jo individuali veikla turi būti įregistruota, o gautos pajamos - deklaruojamos, veikdamas tyčia, siekdamas per nurodytą tęstinį laikotarpį gauti iš savo nedeklaruojamos individualios veiklos pajamų ir jų nedeklaruoti, pažeisdamas minėtas 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatas, nepranešdamas mokesčių administratoriui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei nesurašydamas jokių krovinių pervežimo paslaugų suteikimo ir pinigų už jas gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, (duomenys neskelbtini) prašymu ne mažiau kaip per 15 kartų pasinaudodamas IĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausančiomis transporto priemonėmis pervežė prekybą vykdantiems (duomenys neskelbtini) D. B., V. D., (duomenys neskelbtini), G. R., (duomenys neskelbtini) ir kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims pastarųjų iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ per (duomenys neskelbtini) perkamas prekes (įvairius drabužius), už ką gavo ne mažiau 3000 Lt (868,86 Eur) pajamų, ir jų nustatyta tvarka nedeklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai.

Tokiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, įtariamojo J. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kratos protokolas ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas įtariamuoju J. A. pareiškė savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažįstantis, jis patvirtino jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmu, parodė, kad 2011-2012 m. jis, kaip fizinis asmuo, neoficialiai periodiškai suteikdamas transportavimo (įvairių prekių pervežimo) paslaugas ir gaudamas už tai neoficialias pajamas bei nedeklaruodamas VMI nei šios veiklos, nei iš jos gautų pajamų, vykdė ūkinę-komercinę veiklą neteisėtu būdu.

Apie 2007 m. jis susipažino su (duomenys neskelbtini), tačiau kur ir kokiomis būtent aplinkybėmis, nepamena. Su pastaruoju jie buvo ir yra geri pažįstami. Apie 2011 m., tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini) atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su jo individualia įmone „(duomenys neskelbtini) s“ oficialią patalpų nuomos sutartį dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsimuomavusi šias patalpas iš jo įmonės. Sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini) a“ pusės pasirašė jam nepažįstamas direktorius (duomenys neskelbtini). Kiek matė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo išsinuomuotas patalpas įvairių prekių (drabužių) laikymui. Tų prekių atvežimą organizuodavo (duomenys neskelbtini). Šios atvežtos prekės užsilaikydavo minėtuose patalpose iki dviejų dienų. Prekės į patalpas buvo atvežamos vieną kartą į 2-6 savaites. Prekės buvo supakuotos į maišus, apimtimi panašius į bulvių maišus, kurių svoris būdavo apie 50-60 kg. Jis nežino, iš kur buvo minėtos prekės ir nežino, kam jos priklausė. Jo manymu, (duomenys neskelbtini) minėtas prekes į minėtas patalpas atveždavo remiantis UAB „(duomenys neskelbtini) a“ sutartimi. Jis nežino, ar atvežamos prekės priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kokioms kitoms įmonėms, niekas jam apie tai nieko nesakė. Vieno atvežimo prekių būdavo nuo 10 iki 30 kubų. Atvežtos minėtos prekės būdavo per 1-2 dienas išvežamos. Kai būdavo atvežamos prekės į sandėlį, (duomenys neskelbtini) visada dalyvaudavo. Dažniausiai tame dalyvaudavo ir jis. Kokios konkrečiai prekės ir kokiais kiekiais buvo sudėti į maišus, nežino, nežiūrėjo. Iš (duomenys neskelbtini) žinojo tik tai, kad tai drabužiai. Kokia tų drabužių kilmė, kokios buvo jų pirkimo-pardavimo bei gabenimo iki Lietuvos aplinkybės, taip pat, kokios buvo prekių apmokėjimo būdai ir aplinkybės, jam nežinoma. Niekas jam apie tai niekada nieko nesakė. Vos tik pradėjus vežti prekes į išnuomuotas patalpas, (duomenys neskelbtini) paprašė jo, ar negalėtų pastarajam padėti išvežioti tas prekes pirkėjams. Toks (duomenys neskelbtini) prašymas buvo neoficialus, t.y. jokios sutarties tarp pastarojo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini) ar juo asmeniškai įforminta nebuvo. Jokių pinigų už tokią paslaugą (duomenys neskelbtini) mokėti jam nežadėjo, tiesiog draugiškai paprašė padėti. Jis sutiko dėl šių priežasčių: pirma, nutarė padėti iš draugiškumo, antra, tam momentui (duomenys neskelbtini) atstovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) oficialiai pagal sudarytą sutartį nuomojantis iš jo IĮ (duomenys neskelbtini) patalpas(duomenys neskelbtini) Vilniuje, galvojo, kad tokia jo neoficiali pagalba galimai padės tolimesniam ir glaudesniam UAB (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimui, iš kurio jo įmonė gaudavo nuolatines ir visiškai oficialias pajamas, trečia, tikėjosi, kad už pervežimo paslaugas su juo kažkiek atsiskaitys patys prekių pirkėjai ir jis turės kažkiek sau asmeniškai papildomų neoficialių pajamų. Sutikęs teikti prekių pervežimo paslaugas, toliau 2011-2012 m. iki pat jo sulaikymo FNTT pareigūnų, jis, kaip fizinis asmuo, bet ne kaip IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas ir darbuotojas, periodiškai maždaug 1-2 kartus per mėnesį (tačiau ne kiekvieną mėnesį iš eilės) neoficialiai pasinaudodamas jo IĮ (duomenys neskelbtini) transporto priemonėmis, o būtent, mikroautobusais iki 3,5 tonų (jų modelių ir numerių tai dienai neprisiminė, nes jų buvo nemažai ir laikui bėgant jie keitėsi) perveždavo (duomenys neskelbtini) jam nurodytiems pirkėjams prekes, kurias UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuodavo patalpose, kurias buvo išsinuomavusi iš IĮ „(duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, tai buvo ne IĮ „(duomenys neskelbtini) bet jo, kaip fizinio asmens, asmeniškai visiškai neoficialiai suteiktos pervežimo paslaugos. Kiek tiksliai kartų per 2011-2012 m. jam teko pervežti prekes, nepamena, tačiau kiek prisimena, tai buvo ne mažiau 15 kartų. Kokį vieną - kitą kartą, kai jis buvo užsiėmęs, prekes jo prašymu pervežė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai, kurie jokių pinigų už tai negavo. Kiek iš viso buvo tų prekių pirkėjų, neprisiminė, todėl jų nurodyti negalėjo, o jokių užrašų apie juos nevedė. Tačiau jis prisiminė, kad jų buvo ne mažiau negu 10 žmonių. Per vieną važiavimą pervežamų prekių partija buvo skirta maždaug 3 - 4 prekių pirkėjams. Kokiems pirkėjams ir kokius maišus su prekėmis reikia nuvežti, jį informuodavo (duomenys neskelbtini) kuris dažniausia duodavo jam ranka surašytus raštelius su pirkėjų ir jam skirtų maišų su prekėmis duomenimis. Prekių pirkėjams prekes jis nuveždavo ir iškraudavo dažniausia prie „Gariūnų“ turgavietės ar pačioje turgavietėje. Kiek prisimena, ant maišų su prekėmis būdavo užrašyti numeriai iš trijų skaičių, kuriais buvo žymimi prekių pirkėjai, t.y. kiekvienas iš jų turėjo savo numerį. Jam susitarus atskirai su kiekvienu prekių pirkėju, pastarieji už jo suteiktą prekių pervežimo paslaugą neoficialiai sumokėdavo jam nuo 5 iki 10 Lt grynais už kiekvieną atvežtą prekių maišą. Kadangi maišų kiekiai kiekvienam pirkėjui skirdavosi, tai skirdavosi ir kiekvieno pirkėjo jam sumokėtų pinigų sumos. Prisimena, kad per vieną važiavimą pas kelis prekių pirkėjus jis gaudavo kažkur nuo 200 Lt iki 300 Lt grynais. Kiek iš viso pinigų per 2011-2012 m. jis neoficialiai užsidirbo iš priekių pervežimo, nežino, nes neskaičiavo, nors tikrai ne mažiau 3000 Lt. Jokių kitų pinigų, pavyzdžiui, už pačias prekes ar už kokias kitas ne jo suteiktas paslaugas, nei vienas pirkėjas jam niekada nemokėjo ir nei (duomenys neskelbtini) nei kam kitam neperdavinėjo. Kadangi jo suteikiamos prekių pervežimo paslaugos buvo neoficialios, jo gauti pinigai taip pat buvo neoficialūs, dėl to jokie pervežimus ir pinigų mokėjimus patvirtinantys dokumentai įforminami nebuvo. Kiek supranta, jis jų ir negalėjo įforminti, nes veikė kaip fizinis asmuo, kuris niekaip šios veiklos nedeklaravo. Jokių juodraštinių užrašų dėl neoficialių pervežimų ir jų metu gautų neoficialių pinigų jis nevedė. Pirkėjų, kuriems jis išvežiodavo prekes, vardų nepamena, o jokių užrašų dėl jų neturi, dėl to konkrečiai įvardinti tų pirkėjų negalėjo. Kartais, kai išvežiodavo prekes, (duomenys neskelbtini) prašymu kartu su prekėmis nuveždavo vienam ar kitam prekių pirkėjus kažkokius dokumentus, tačiau kas tai buvo per dokumentai, kokios įmonės vardu surašyti ir koks buvo jų turinys, nežino, nes jų neskaitė. (1 tomas, 87-88, 114-115, 123-124 lapai).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu J. A. atpažino (duomenys neskelbtini), kaip asmenis, kuriems galėjo vežti prekes (1 tomas, 91-92, 103-104, 107-108 lapai).

Kiti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas: 1. (duomenys neskelbtini) kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodymais. Apklaustas įtariamuoju (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB (duomenys neskelbtini) ” vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes, jo neoficialiu prašymu Lietuvos prekių pirkėjams neoficialiai išvežiodavo jo pažįstamas J. A.. Su pastarojo įmone IĮ „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini)“ oficialiai išsinuomojo patalpas Vilniuje, kur buvo sandėliuojamos prekės. J. A. apie prekių pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už prekes aplinkybes jis nieko nepasakojo. Už neoficialų prekių pervežimą jis J. A. jokių pinigų nemokėjo. Kiek jam žinoma, už tokias paslaugas su J. A. neoficialiai tiesiogiai atsiskaitydavo patys prekių pirkėjai. (1 tomas, 22-25 lapai).

2. V. D., (duomenys neskelbtini), D. B., (duomenys neskelbtini) G. R., (duomenys neskelbtini) kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas baigtas, iš esmės analogiškais parodymais. Apklausti įtariamaisiais, pastarieji parodė, kad jiems, veikiant pagal verslo liudijimus, 2011-2012 m. perkant prekes iš Kinijos per (duomenys neskelbtini) atstovaujamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pagal tikrovę neatitinkančius šių įmonių dokumentus, kuriuose buvo nurodyta sumažinta prekių kaina, arba be jokių dokumentų, pačias prekes jiems į „Gariūnų“ turgavietę, kur buvo jų prekybos vietos, dažniausia atveždavo vairuotojas J. A.. Ar jis dirbo kokioje įmonėje, jiems nežinoma. (1 tomas, 26-28, 36-38, 48-49, 55-56, 64-69 lapai).

3. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvados Nr.(27.13)-86-27, Nr.(27.13)-86-40, Nr.(4.65)-86-10, Nr.(27.13)-86-1, Nr.(4.65)-86-79 dėl V. D., (duomenys neskelbtini) D. B., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos, kuriose užfiksuoti minėtų asmenų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ pagal šių įmonių dokumentus ar be dokumentų vykdyti pirkimai per 2011-2012 m. (1 tomas, 29-35, 39-47, 50-54, 57-63, 70-76 lapai).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. A., neteisėtu būdu versliškai ėmėsi ūkinės- komercinės veiklos, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis J. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo mažinti siūlomos baudos dydį. (1 tomas, 165 lapas).

Vilius Vaitiekūnas vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-11-05 iki 2012-11-06. (1 tomas, 81-83 lapai).

2012-11-06 įtariamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (1 tomas, 83 lapas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas apysunkis nusikaltimas. Kaltinamasis J. A. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas. (1 tomas, 146-164 lapai). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 1,4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (2259,6 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. A. skirti 40 MGL (1506,4 eurų) baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-11-05 iki 2012-11-06 (dvi paras), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą (LR BK 65 str.) ir galutinę bausmę paskirti 36 MGL, t.y. 1355,76 eurų dydžio baudą.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti J. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.