Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos ir pareiškėjo G. P. atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei, suinteresuotam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, I. B., R. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. P. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad P. V. Antanas susituokė su E. P. (duomenys neskelbtini) (410 b. l.). Pareiškėjai yra jų vaikai (8-11 b. l.). Duomenų apie pareiškėjų tėvų santuokos nutraukimą byloje nėra. Mirties liudijimai įrodo, kad Vytautas A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o E. P. – (duomenys neskelbtini) (7, 14 b. l.). Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties E. P. ir toliau liko ten gyventi ir, kiek leido jos sveikatos būklė, padedant pareiškėjai R. K., rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, naudojosi santuokos metu įgytais daiktais. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas Vytauto A. P. vardu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. turtas įgytas santuokos metu (23-25 b. l.). Kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai - taip pat registruotas minėto asmens vardu (21, 22, 26, 27-29 b. l.). Sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini) (36-42 b. l.). Notarų biuro 2016-05-25 raštas patvirtina, kad po Vytauto A. P. mirties į notarų biurą E. P. nesikreipė (43 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

Visi suinteresuoti asmenys neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas ir nustatytas juridinis faktas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimo nurodymai pervesti įmoką AB ,,Lietuvos dujos“, apmokėtos sąskaitos už elektros energiją yra E. P. vardu ir tai atlikta per 3 mėnesius po sutuoktinio mirties. Kiti byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog ir toliau turtas buvo išlaikomas, mokami mokesčiai, duomenų apie susidariusias skolas teismui nepateikta.

Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjų motina E. P. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl juridinis faktas nustatytinas (CK 5.51 str.).

Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pareiškėja prašo iš suinteresuotų asmenų I. B. ir R. K. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.). Tai lemia šios teisenos specifika, nes paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismas atkreipia dėmesį, jog bendrosios taisyklės išimtis reiškia, kad teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškimą netraktuotinas pareiškėjo arba suinteresuoto asmens naudai priimtu sprendimu. Taigi, bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik išimtiniais atvejais, t. y. jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tik esant nurodytoms aplinkybėms teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Byloje nustatyta, kad šiuo atveju pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys I. B. ir R. K. su pareiškimu sutinka (51-60 b. l., garso įrašas). Nesant byloje duomenų, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar kad jų interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, kas sudarytų pagrindą teismui naudojantis diskrecijos teise spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šių asmenų atmestinas (CPK 178, 185, 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)mirus jos sutuoktiniui Vytautui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.