Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 90 MGL (4 500 Eur) bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, teistas Didžiojoje Britanijoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

13. Iš 2022 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 2017/2022 (01) matyti, kad V. S. nustatyta 38-to danties avulsija, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2022 m. birželio 10 d. Sužalojimai, nustatyti V. S., dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nebūdinga griuvimui. V. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nebūdinga griuvimui (1 t. b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

I. Teismo argumentai ir išvados

15. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

16. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

17. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. T. kaltė 2022 m. birželio 9 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) pastato, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

19. Tačiau pastebėtina, kad apart paties nukentėjusiojo, kuris, liudytojų teigimu, įvykio metu buvo labai neblaivus, parodymų, kad kaltinamasis jam trenkė kumščiu, jokių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nesurinkta. Teismas, įvertinęs kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jis sudavė delnu ir galėjo padaryti nukentėjusiajam nustatytą sužalojimą smūgio delnu metu, patikslina kaltinimą, nurodant, kad kaltinamasis sudavė delnu.

20. Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad P. T. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, jis 2022 m. birželio 9 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) pastato, žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė delnu V. S. į veidą, tokiu būdu padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 38-to danties avulsija ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžiu (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus filialo specialisto išvadą Nr. G 2017/2022 (01)).

21. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo P. T. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

I. Dėl P. T. skirtinos bausmės

22. Teismas, skirdamas bausmę P. T., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

23. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – P. T. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). P. T. savo veiksmais nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

24. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

25. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam P. T. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis P. T. iki BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra 2 kartus teistas, taip pat yra teistas Didžiojoje Britanijoje (1 t., b. l. 153–157), baustas administracine tvarka, iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 160–169). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir P. T. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, P. T. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi prokurorei žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu P. T. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

26. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti P. T. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

27. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, P. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

28. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti P. T. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. P. T. teisiamojo posėdžio metu su prokurorės pozicija sutiko.

29. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

30. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

31. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

32. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejingas tam, ką padarė, taip pat į tai, kad kaltinamasis pripažįsta nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, taip pat pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tik nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, įsipareigoja nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti, yra santykinai jauno amžiaus, į tai, kad kaltinamojo teigimu, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus, tačiau šiuo metu alkoholio nevartoja, į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys iš dalies išprovokavo nusikalstamos veikos prieš jį padarymą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vieneriems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. P. T. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

II. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

33. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

34. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. S. yra pareiškęs 3 000 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad turtinė žala sudaro 1 270 Eur, neturtinė – 1 730 Eur. Turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl susidariusių gydymo išlaidų. Neturtinę žalą grindžia patirtais stipriais skausmais, dėl kurių jis negalėjo valgyti, nurodė, kad jam nuolat teko parinkti maitinimą, jis taip pat negalėjo išsimiegoti ir tai darė didelę įtaką jo darbingumui bei pažymėjo, kad iki šios dienos jis vis dar jaučia diskomfortą (1 t., b. l. 51–53).

35. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis patyrė 1 270 Eur dydžio gydymo išlaidas, kurias patvirtina baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiojo pateikti už gydymą patirtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai (1 t., b. l. 53), nukentėjusiajam turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina ir iš P. T. V. S. priteistina 1 270 Eur dydžio turtinė žala.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

37. Minėta, kaltinamasis pripažįsta 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas kyla tik dėl 730 Eur neturtinės žalos dydžio, su kuriuo kaltinamasis nesutinka. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padaryto sužalojimo tikrai jautė fizinį skausmą. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo pobūdį – 38-to danties avulsija ir apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis, taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytais nepatogumais, patirtais valgant, miegant ir dėl šių aplinkybių įtakos nukentėjusiojo darbingumui. Tačiau pastebėtina tai, kad nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, kad jis iki šiol vis dar jaučia diskomfortą, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (pvz., medicininiais dokumentais apie po sveikatos sužalojimo besitęsiančius liekamuosius reiškinius ir pan.).

38. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, į tai, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelį skausmą ir nepatogumus valgant, miegant, į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo tinkamas ir turėjo įtakos kaltinamojo veiksmų atlikimui nusikalstamos veikos padarymo metu, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis įrodė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1 000 Eur dydžio neturtinė žala.

39. P. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais ir V. S. rentgenogramomis (prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. T. (P. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. T. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis P. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskirti jam įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. (V. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies V. S. iš P. T. priteisti 1 270 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt) Eur turtinei žalai ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

P. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su jame esančia kompaktine plokštele su vaizdo įrašais ir V. S. rentgenogramomis (prisegtą prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.