Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

atsakovo Kauno darželio – mokyklos „Šviesa“ atstovėms Laimai Irenai Rutkauskienei, adv. Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. ir atsakovo Kauno darželio-mokyklos “Šviesa” apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8006-658/2006 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui Kauno darželiui-mokyklai “Šviesa” dėl sugrąžinimo į darbą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

Kolegijos vertinimu apylinkės teismas iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 326str. 1d. 3p.; 330str.).

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti jos ieškinio reikalavimai. Ji nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, kad 2006-03-10 drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, kadangi 2006-02-22 bei 2006-02-24 direktorės pranešimuose reikalaujama pasiaiškinti tik dėl 2006-02-13 vyr. virėjos V. B. tarnybiniame pranešime minimų faktų, o ne dėl konkretaus darbo drausmės pažeidimo. Kuo pasireiškė darbo drausmės pažeidimas, nei iš paties tarnybinio pranešimo, nei iš pareikalavimo pasiaiškinti, nėra aišku kuo pasireiškė ieškovės kaltė ir iš paties direktorės įsakymo, kuriuo skirta drausminė nuobauda. Apeliantė mano, jog teismas, nustatydamas, kad ieškovės veiksmai prieštarauja 2004-12-31 Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35-1088 patvirtintai tvarkai (toliau Tvarka), kurios 21 p. numato privalomumą ugdymo įstaigai sudaryti rezervinį sąrašą, neatsižvelgė į tai, jog 21 p. numato atvejus, kai nemokamai maitinamas moksleivis neatvyksta į mokyklą dėl nepateisinamų priežasčių. Nuobauda buvo skirta už atvejį, kai vyko papildomos mokinių atostogos nuo 2006-02-13. Svarbu tai, jog tokie atvejai tiesiogiai Tvarkoje nereglamentuoti, todėl negalima laikyti, jog ieškovės veiksmai prieštarauja Tvarkai, o sprendimas kaip organizuoti nemokamą maitinimą buvo priimtas komisijos narių sprendimu. Teismas neatsižvelgė, jog aplinkybės buvo neeilinės, buvo vasario 11 d., šeštadienis, diena, kai buvo dirbama už vasario 17 d., o nuo vasario 13 d., pirmadienio prasidėjo papildomos moksleivių atostogos. Kaip tokiu atveju elgtis, buvo sprendžiama, atsižvelgiant išskirtinai į vaikų interesus; ieškovė neturėjo analogiškos darbinės patirties, nes komisijos pirmininke buvo paskirta palyginti neseniai; su Tvarka darbdavio supažindinta nebuvo. Teismas, nustatydamas, jog ši nuobauda buvo skirta pagrįstai, motyvuoja, jog vaikų tėvai buvo nepatenkinti ugdymo įstaigoje organizuotu nemokamu maitinimu, neinformuoti apie galimybę gauti sausus davinius, kai vaikai dėl ligos nelanko mokyklos. Ši nuobauda skirta už „nekokybišką" nemokamo maitinimo organizavimą ne ligos metu, o atostogų metu, kai realiai iš anksto nebuvo žinoma, kiek vaikų pirmą atostogų dieną ateis valgyti. Buvo reali tikimybė, jog ateis visi vaikai, kuriems skirtas nemokamas maitinimas. Ieškovė neturėjo jokių duomenų kas iš tėvų pageidavo gauti sausą davinį. Nebuvo jokio direktorės nurodymo, kaip elgtis tokiu atveju. Be to, pagal atsakovo teismui pateiktų mokinių tėvų rašytų pareiškimų datas bei turinį matyti, kad dauguma nusiskundimų buvo dėl to, kad jų vaikams išvis neskirtas nemokamas maitinimas (A. B. 2005-10-05, P. B. 2005-10-13, L. S. 2006-02-03), o D.A. P. bei V. K. pareiškimai rašyti 2006-04-06, t.y. jau po minėtos nuobaudos skyrimo, todėl jais remtis skiriant šią nuobaudą nebuvo galima. Juolab, kad tėvų nusiskundimų pagrindu buvo skirta kita, 2006-04-19 drausminė nuobauda, kuri teismo pripažinta paskirta neteisėtai, o liudytojas V. K. paaiškino, kad pareiškimą rašyti paskatino direktorė ar vedėja, nes parašius skundą yra galimybė gauti sausą davinį (b.l. 99, t. 2). Pagal Tvarkos 11 punktą, už moksleivių nemokamo maitinimo organizavimą yra atsakingi mokyklų vadovai, kurie įsakymu skiria pedagogus, vykdančius tik dokumentų surinkimą, priežiūrą ir tvarkančius apskaitą. Esant tokioms situacijoms, kai reikia priimti neeilinius sprendimus, tai daryti turi įstaigos vadovas. Tai direktorei buvo nurodyta ir Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono 2006-04-19 rašte. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Šiuo atveju skirta nuobauda - papeikimas yra nepagrįstai griežta, darbuotojos kaltė nebuvo įrodyta. Kolegija su šiais motyvais nesutinka, nes iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų seka, kad 2006-03-10 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda už nemokamai valgančių vaikų netinkamą maitinimo organizavimą, apskaitą ir dokumentavimą. Ieškovė į apskaitos blankus kaip valgančius įrašinėjo visus sąraše esančius vaikus, kai tuo tarpu daugelio jų nebuvo. Už šių duomenų tikslumą buvo atsakinga būtent ieškovė, nes jai pareiginiais nuostatais buvo paskirta organizuoti nemokamą vaikų maitinimą, 2006-01-09 įsakymu nr. V-47 ieškovė buco paskirta nemokamo vaikų maitinimo komisijos pirmininke. Ieškovė nuolat kaip valgančius nemokamą maistą žymėjo ir tuos vaikus, kurių mokykloje tą dieną nebūdavo, o savo nuožiūra kviesdavo valgyti kitus vaikus, kuriems nemokamas maitinimas nustatyta tvarka nebuvo paskirtas. Pastarąją aplinkybę ieškovė pripažino ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, ieškovė pažeidė ir minėtos Tvarkos 21 punkto reikalavimus, nes nebuvo sudarytas rezervinis nemokamo mokinių maitinimo sąrašas. Be to, būtent ieškovė buvo atsakinga už įstaigoje organizuojamo nemokamo maitinimo apskaitą. Ieškovės teiginius, kad ji nebuvo supažindinta su paminėta Tvarka, kolegija atmeta, nes tai yra viešas dokumentas, ji dirbo komisijoje ir nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ir komisijos nariai Tvarkos nežinojo. Kita vertus, yra nustatyta, kad ieškovė posėdžių neorganizavo, viską sprendė pati viena ir tai patvirtino liudytojai I. F. ir V.B. ir tai taip pat yra pažeidimas. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės teiginys, jog ji nebuvo supažindinta su Tvarka, tėra tik jos gynybinė pozicija. Tai įvertinusi kolegija daro išvadą, kad paminėta drausminė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, atitiko padarytą darbo drausmės pažeidimą.

Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus direktorės įsakymus, o atsakovas parinko bei skyrė tinkamą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodė, jog pagal pareigybines funkcijas Programos „Pienas vaikams“ (toliau Programa) dokumentacijos tvarkymas priklausė dietistei, o ne direktorės pavaduotojai ugdymui. 2005-06-30 direktorės įsakymu patvirtintame pakoreguotame pavaduotojo ugdymui pareigybės apraše atsirado 2.18 punktas, pagal kurį į pavaduotojos pareigas įėjo nemokamo maitinimo informacijos surinkimas ir teikimas tvirtinti direktoriui. Atsakovas dietistę V. B. , o ne direktoriaus pavaduotoją ugdymui siuntė į specialius seminarus, kurie buvo organizuojami asmenims, vykdantiems Programos dokumentacijos tvarkymą. Teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog kita darbuotoja, atsakinga už programos vykdymą, buvo paskirta dar 2006-01-03 direktorės įsakymu, o ne nuo 2006-03-01, kaip įvardyta sprendime. Apie programą įstaigoje buvo žinoma dar anksčiau, 2005 metais, jai buvo rengiamasi iš anksto, tai patvirtino ir pati direktorė, tačiau ieškovė apie Programą visiškai nebuvo informuota. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu, kaip paaiškino direktorė bei liudytojai, Programos dokumentaciją vis dar tvarko dietistė, nors į darbą vietoj ieškovės yra priimta nauja pavaduotoja ugdymui. Tai įrodo, jog šių pareigų skyrimas O. R. buvo tikslu atleisti ją iš darbo, eilinį kartą "surasti priekabių" ir skirti drausminę nuobaudą, šiuo atveju, atleidimą iš darbo. Direktorės veiksmai, skiriant ieškovei Programos dokumentacijos tvarkymą, akivaizdžiai prieštarauja pavaduotojo ugdymui ir dietistės pareigybių specifikai, neatitinka kitose švietimo įstaigose taikomai praktikai. Su šiais argumentais kolegija taip pat nesutinka. Darbinių funkcijų paskirstymas, jas atlikti pavedimas konkretiems darbuotojams yra įstaigos vadovo diskrecija. Darbuotojams nėra pavesta revizuoti darbinių funkcijų paskirstymo ar įstaigos vadovo įsakymų. Iš pateiktos dietistės pareigybinės instrukcijos matyti, kad dokumentų, susijusių su nemokamu vaikų maitinimu skyrimu tvarkymas neatitinka jos turinio ir jai jų tvarkyti nepriklausė, direktorė kokiu nors atskiru dokumentu jai to daryti nepavedė. Be to, dietistė nebuvo jokiuose seminaruose, susijusiuose su nemokamu maitinimu. Svarbi ir ta aplinkybė, kad ieškovė jokių nesutikimo motyvų ir argumentų dėl Programos dokumentacijos tvarkymo atsakovui nepateikė, o tik atsisakė vykdyti jai pavestas darbines funkcijas, tuo pažeisdama direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareiginio aprašo 2.5 p., kuris nustato, kad jeigu pavaduotojas nesutinka vykdyti direktoriaus įsakymų ar nurodymų, privalo laiku nurodyti nesutikimo priežastis. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad įstaigos direktorė net tris kartus rašė įsakymus, kuriais vis paskirdavo ieškovę atsakinga už Programos dokumentų tvarkymą, tačiau ieškovė visus tris kartus pasirašiusi, kad su jais supažindinta, vis be jokių motyvų nurodydavo, kad su jais nesutinka. Kolegija taip pat nesutinka su motyvu, kad atleidimas iš darbo dėl tokio darbo drausmės pažeidimo buvo per griežta drausminė nuobauda, nes atleidimo iš darbo metu galiojo ne viena, bet kelios drausminės nuobaudos, nemotyvuotas atsisakymas vykdyti įstaigos vadovo įsakymus sukelia neigiamas pasekmes kitų darbuotojų atžvilgiu, nes tą darbą turi atlikti kiti darbuotojai, be to, tai trukdo normaliam įstaigos darbui.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė prieštaraujančią įstatymams išvadą, jog darbdaviui, neinicijavus darbo komisijos sudarymo, šis jo pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl ieškinio senaties terminas dėl veiksmų ar neveikimo prasideda kiekvieną dieną. Kolegija su šiuo argumentu sutinka dėl sekančių motyvų: DK 295 str. 1 d. nustato, jog teismuose nagrinėjami darbo ginčai, kai šio kodekso 291 str. 1 d. nustatytais terminais nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija arba ginčas nebuvo išspręstas. DK 296str. nustato, kad darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. DK 291 str. numatytais terminais darbdaviui nesudarius darbo ginčų komisijos, ši darbdavio pareiga išnyksta (po įstatyme nustatytų terminų komisijos sušaukti jau nebegalima), ir darbuotojui atsiranda tiesioginė pareiga kreiptis į teismą. Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimą ar pareigą kreiptis į teismą, kai tokia komisija nebuvo sudaryta, tiesiogiai nustato DK 293 str. norma. Būtent taip kreipimosi į teismą terminus tuo atveju, kai darbo ginčų komisija nesudaroma, aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004-06-18 Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato nutarimas „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p.ir 2 p. taikymo teismų praktikoje). Todėl ieškinio senatis tuo atveju, kai nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija prasideda pasibaigus terminui, skirtam komisijai sudaryti ir yra 14 dienų sutinkamai su DK 293str. nuostatomis. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senatis ieškovės reikalavimams privalėjo būti taikoma.

2005-10-26 Kauno darželio-mokyklos „Šviesa" direktoriaus įsakymu Nr. P-51 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas dėl 2004-09-01 įsakymo Nr.V-5 nevykdymo. 2004-09-01 įsakymu ieškovė buvo paskirta atsakinga už įstaigos stendų tvarkymą - apipavidalinimą, medžiagos atnaujinimą ir priežiūrą. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo pat 2005 metų šv. Velykų informacijos stenduose ji nekeitė, stendai buvo nekeisti ir 2005 metų rudenį iki drausminės nuobaudos jai paskyrimo. 2005-10-07 įstaigos aktu yra konstatuota, jog ieškovė atsisakė pasiaiškinti dėl įsakymo, kuriuo jai pavestas stendų tvarkymas, nevykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė net neketino nurodyti darbinių pareigų neatlikimo priežasčių (pasiaiškinti), aiškiai atsisakydama vykdyti pavestas darbines funkcijas. Aplinkybę, jog minėtų asmenų komisija buvo atvykusi į jos kabinetą, reikalaujant nurodyti įsakymo nevykdymo priežastis, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pati ieškovė. Todėl teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė nėra padariusi šio darbo drausmės pažeidimo ar kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo tvarka (t.y. ieškovei nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti). Kita vertus ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiai drausminei nuobaudai apskųsti, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas taip: ieškovė dėl darbo ginčų komisijos sudarymo į darbdavį kreipėsi 2006-01-17; DK 291str. nustato 7 dienų terminą komisijai sudaryti, o DK 293str. nustato 14 dienų terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, todėl ieškinio senaties terminas šiai drausminei nuobaudai ginčyti baigėsi 2006–01-28, svarbios priežastys nenurodytos, į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi tik 2006-05-22; teismas taiko ieškinio senatį, todėl sprendimo dalis, kuria panaikinta ši drausminė nuobauda panaikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsakovas nurodo, kad 2005-11-17 įsakymu Nr.72 ieškovei O. R. paskirta drausminė nuobauda buvo vėlesniu įsakymu atšaukta. Ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, ji buvo negaliojanti, todėl teismas pakartotinai neturėjo teisinio pagrindo ją panaikinti. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka, kadangi tik teismo posėdžio metu atsakovo atstovės nurodė pastarąją aplinkybę. Kadangi į bylą nėra pateiktas įsakymas, kuriuo ši drausminė nuobauda yra panaikinta, tai apylinkės teismas pagrįstai ir šią ieškinio dalį išnagrinėjo. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties dėl šio reikalavimo. Ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas taip: ieškovė dėl darbo ginčų komisijos sudarymo į darbdavį kreipėsi 2006-01-17; DK 291str. nustato 7 dienų terminą komisijai sudaryti, o DK 293str. nustato 14 dienų terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, todėl ieškinio senaties terminas šiai drausminei nuobaudai ginčyti baigėsi 2006–01-28, svarbios priežastys nenurodytos, su ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2006-05-22. Kolegija taiko ieškinio senatį, panaikina sprendimo dalį dėl šio reikalavimo ir ieškininį šioje dalyje atmeta.

Atsakovas taip pat nurodo, kad 2005-11-30 Kauno darželio-mokyklos „Šviesa" direktoriaus įsakymu Nr.80 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ieškovė neteisingai atliko vieno iš įstaigos darbuotojų - mokytojos N. B. tarifikaciją, dėl ko pastaroji už keletą mėnesių negavo jai priskaičiuotino būtino priedo. Atsakovas mano, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, kurių esmė - tikėtinumo sąlyga. Ieškovei buvo pavesta vykdyti darbuotojų tarifikaciją, visus reikiamus dokumentus iš darbuotojų ji privalėjo surinkti pati ir šiuos dokumentus pristatyti įstaigos buhalterijai. Todėl teismo išvada apie tai, kad N. B. privalėjo pati pristatyti buhalterijai reikiamus dokumentus, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti ieškovei priskirtų darbinių funkcijų esmei. 2005-11-23 įstaigos mokytoja N. B. tarnybiniu pranešimu informavo įstaigos administraciją, jog 2005 metų rugsėjo mėnesį ji pranešė O. R. apie tai, kad jai yra suteikta vyresniosios mokytojos kvalifikacinė kategorija. Ieškovė dokumentų, patvirtinančių darbuotojo kvalifikaciją iš N. B. nepareikalavo, nors tarifikacinės apskaitos dokumentuose, neturėdama tai patvirtinančio dokumento, mokytojos kategoriją įrašė kaip vyr. mokytojos kategoriją. Būtent dėl to, kad įstaigai nebuvo pateiktas reikiamas dokumentas, N. B. už keletą mėnesių nebuvo mokamas jai priklausantis priedas. Kolegija su šiais argumentais nesutinka ir vadovaujasi apylinkės teismo sprendime nurodytais motyvais, o būtent tuo, kad pati direktorė teisme paaiškino, kad N. B. , norėdama gauti priedą, pati privalėjo atitinkamą dokumentą pateikti buhalterijai, bei pačios N. B. paaiškinimais, kad ji pati tą dokumentą pristatė į buhalteriją, o aplinkybę, kad ieškovė neteisingai atliko N. B. tarifikaciją, atsakovas neįrodė, nes tam faktui patvirtinti nepateikti įrodymai, išskyrus liudytojos N. B. parodymus. Tačiau ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas taip: ieškovė dėl darbo ginčų komisijos sudarymo į darbdavė kreipėsi 2006-01-17, DK 291str. nustato 7 dienų terminą komisijai sudaryti, o DK 293str. nustato 14 dienų terminą darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, todėl ieškinio senaties terminas šiai drausminei nuobaudai ginčyti baigėsi 2006–01-28, svarbios priežastys nenurodytos, į teismą ieškovė kreipėsi tik 2006-05-22, teismas taiko ieškinio senatį, todėl sprendimo dalis, kuria panaikinta ši drausminė nuobauda panaikintina ir ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 330str.) .

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2006-04-19 Kauno darželio-mokyklos „Šviesa“ direktoriaus įsakymu Nr. P-155 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Teismas laikė, kad šis pažeidimas yra tik formalus, kad paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo. Ši teismo išvada nėra teisinga. Išreikalauti vaikų, turinčių gauti nemokamą maitinimą, tėvų uždarbio pažymas buvo ieškovės tiesioginė pareiga, nustatyta teisės aktuose. Negavus šių dokumentų, nemokamo maitinimo skyrimas nėra galimas. Nemokamą maitinimą, naudojant valstybės biudžeto lėšas, turi teisę gauti tik mažas pajamas turinčių moksleivių šeimos, o pajamų dydis privalomai nustatomas tik iš dokumentų. Todėl teismas nepaisė darbo pareigas reglamentuojančių teisės aktų, pripažindamas, jog jų darbinėje veikloje nebūtina laikytis. Su šiais motyvais kolegija nesutinka ir sprendžia, kad apylinkės teismas šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kadangi kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tai buvo tik formalus pažeidimas, nes mokykloje yra žinoma, jog iš K. yra sunku išreikalauti pažymas, o taip pat ta aplinkybė, kad toje šeimoje yra sunki padėtis, nes vienas tėvas augina 5 vaikus. Svarbi ta aplinkybė, kad K. pažyma buvo pateikta dar iki ieškovei skiriant šią drausminę nuobaudą.

Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 225Lt. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 300Lt. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o būtent – ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 100Lt., o žyminio mokesčio suma iki 100Lt. CPK 93str., 96str. pagrindu, skaičiuojant proporcingai patenkintiems ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad atsakovo Kauno darželio – mokyklos „Šviesa“ direktorės įsakymais 2005-10-26 Nr. P-51; 2005-11-17 Nr. P-72; 2005-11-30 Nr. P-80 drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: priteistą ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 100Lt.; priteistą iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 107,71Lt. .

Priteisti iš ieškovės atsakovui 225Lt. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ir 300Lt., sumokėtų už apeliacinį skundą.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.