- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-737-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00617-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Toneda“, uždarajai akcinei bendrovei „KT VALDA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toneda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centro ir uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Toneda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KT VALDA“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti 10,9907 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.Be to, ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms UAB „Toneda“ ir UAB „KT valda“ naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis; uždrausti trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras atlikti bet kokius 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, žemės sklypo plane pažymėtose „A dalis“ ir „C dalis“, esančių nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų, parengtų UAB „Toneda“ ir/ar UAB „KT valda“ užsakymu, nuosavybės teisių UAB „Toneda“ vardu registravimą ir kitus susijusius registravimo veiksmus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovių UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovėms UAB „Toneda“ ir UAB „KT valda“ naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis; uždraudė trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras atlikti bet kokius 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, žemės sklypo plane pažymėtose „A dalis“ ir „C dalis“, esančių nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų, parengtų UAB „Toneda“ ir/ar UAB „KT valda“ užsakymu, nuosavybės teisių UAB „Toneda“ vardu registravimą ir kitus susijusius registravimo veiksmus.Teismas sprendė, kad ieškovės tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes savo reikalavimams įrodyti jos pateikė ieškinį pagrindžiančius dokumentus. Iš pateiktų dokumentų ir ieškinio faktinio pagrindo, 10,9907 ha valstybinio žemės sklypo A dalyje, nuomos sutarties pagrindu valdomoje ir naudojamoje ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, vykdomi statybos darbai (statomos aikštelės), kuriuos galimai vykdo atsakovė UAB „Toneda“, valdanti žemės sklypo B dalį, ir (arba) atsakovė UAB „KT VALDA“. Nepaisant to, kad teismo sprendimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nėra priverstinai vykdomas, teismui nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovėms toliau vykdant statybos darbus žemės sklypo A dalyje arba pradėjus statyti statinius C dalyje bei įregistravus nuosavybės teises į statomus statinius, ieškovėms palankaus teismo sprendimo atveju ieškovių teisės valdyti ir naudoti joms tenkančias žemės sklypo dalis gali būti nepagrįstai suvaržytos, jos bus priverstos inicijuoti ar bus įtrauktos į naujus teisinius ginčus. Todėl teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Toneda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o nutarties nepanaikinus, ją pakeisti ir uždrausti ieškovėms UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, UAB „Alauša“ ir atsakovėms UAB „Toneda“, UAB „KT valda“ naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių ir atsakovių naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu pažeidžia proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, kadangi išskirtinai atsakovei nutartimi uždraudžiama „naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis.“Abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis atsakovės turtines teises „naudoti“ žemės sklypo dalis.Atsakovė nuosavybės teise ginčo žemės sklype įsigijo ir valdo daugiau nei 30 nekilnojamojo turto objektų, planuoja jų plėtrą ir vystymą, todėl po nutarties, kuria draudžiama „naudotis“ žemės sklypo dalimi, kyla žalos atsiradimo rizika, kadangi atsakovės visa veikla susijusi būtent su (duomenys neskelbtini), esančio turto eksploatavimu.Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras nurodė, kad bandė registruoti aikštelę (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko. Tai reiškia, kad nutartimi teismas privilegijavo ieškovę UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, kadangi jai nėra taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės ir ji turi galimybę registruoti aikšteles, priešingai negu atsakovė.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą, atsakovės teisę būti išklausytai. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Šiuo atveju byloje nėra ir ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad yra kokia nors reali grėsmė.Teismas nevertino galimybės savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovių atžvilgiu. Atsižvelgiant į galimą būsimo teismo sprendimo turinį, kuris nustatytų pareigas ne tik atsakovei, bet ir ieškovei, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš principo yra galimas ir ieškovei.Teismas nevertino galimų neigiamų padarinių atsakovei, nesuteikė atsakovei galimybės atsikirsti į ieškovių prašymą. Ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog atsakovė yra praleidusi įstatymo numatytą terminą atskirajam skundui pateikti. Be to, nei atsakovės minimi vykstantys teisminiai ginčai, nei kiti UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras veiksmai, kuriais ji siekė įregistruoti kiemo aikštelę, nepatenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatytinas būtinąsias sąlygas. Šiuo atveju atsakovei pradėjus ignoruoti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką ir pradėjus žemės sklypo „A“ dalyje valdomus ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras daiktus registruoti savo vardu, ieškovės buvo priverstos imtis veiksmų, kad tokiems atsakovės veiksmams būtų užkirstas kelias. Ieškovės neprieštarauja, kad atsakovė registruotų aikšteles ir nuosavybės teises į jas toje žemės sklypo dalyje, kurios nevaldo ieškovės, ir į tokius nekilnojamuosius daiktus, kurie nepriklauso ieškovėms. Aplinkybė, kad teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs apie tai atsakovei, negali būti vertinama kaip lygiateisiškumo ir teisingumo principų pažeidimas. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės UAB „Toneda“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovių UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir yra grėsmė, kad būsimo ieškovėms galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, taikė ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantė (atsakovė) UAB „Toneda“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo principus, nepagrįstai riboja atsakovės teises, kelia grėsmę žalos atsiradimui, be to, laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepanešus atsakovei.
Dėl termino atskirajam skundui paduoti
Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama nutartis atsakovėms UAB „Toneda“ ir UAB „KT valda“ buvo išsiųsta 2018 m. sausio 19 d., todėl laikoma įteikta 2018 m. sausio 22 d. Atskirajame skunde atsakovės UAB „Toneda“ atstovas nurodo, kad atsakovei apie nutartį tapo žinoma 2018 m. sausio 24 d., todėl jos apskundimo terminas nėra praleistas. Tačiau atsakovei apie nutartį buvo žinoma dar 2018 m. sausio 22 d., ką patvirtina atsakovės atstovo advokato A. L. 2018 m. sausio 22 d. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Taigi terminas atskirajam skundui pateikti baigėsi 2018 m. sausio 29 d., o atsakovė atskirąjį skundą pateikė 2018 m. sausio 31 d., t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui atskirajam skundui pateikti, o prašymas dėl termino atnaujinimo nėra pareikštas.Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad, nors civilinė byla Nr. e2-5237-959/2018 yra vedama elektronine forma, tačiau, atsakovei UAB „Toneda“ neturint prisijungimo prie teismų informacinės sistemos „Liteko“ VEP posistemio, jai skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartis tą pačią dieną (t. y. 2018 m. sausio 19 d.) buvo išsiųsta registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 5 d. grįžo neįteikta).Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. sausio 22 d. buvo gautas atsakovės UAB „Toneda“ atstovo advokato A. L. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo. Šis prašymas teisėjo 2018 m. sausio 24 d. rezoliucija buvo tenkintas ir atsakovės UAB „Toneda“ atstovui A. L. buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Taigi laikytina, jog atsakovei UAB „Toneda“ (jos atstovui) skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartis buvo įteikta (apie ją sužinota) 2018 m. sausio 24 d. Atsakovės UAB „Toneda“ atskirasis skundas pateiktas 2018 m. sausio 31 d., taigi nepraleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatymo termino atskirajam skundui paduoti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos manyti, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, įvykdymą.Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos nustatyti 10,9907 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Be to, ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms UAB „Toneda“ ir UAB „KT valda“ naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis; uždrausti trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras atlikti bet kokius 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, žemės sklypo plane pažymėtose „A dalis“ ir „C dalis“, esančių nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų, parengtų UAB „Toneda“ ir/ar UAB „KT valda“ užsakymu, nuosavybės teisių UAB „Toneda“ vardu registravimą ir kitus susijusius registravimo veiksmus. Ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog UAB „Toneda“ vardu jau yra įregistruoti 3 nekilnojamieji daiktai ieškovės UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras valdomoje žemės sklypo dalyje ir šiuo metu atsakovės atlieka paruošiamuosius darbus dėl dar vieno nekilnojamojo objekto ieškovės valdomoje žemės sklypo dalyje įregistravimo. Taigi egzistuoja reali grėsmė, kad bus įregistruotas dar vienas, o galbūt ir keli nekilnojamojo turto objektai UAB „Toneda“ vardu ne atsakovių, o ieškovių valdomoje žemės sklypo dalyje ir ne dėl atsakovėms priklausančių statinių, o tai turi įtakos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui Įregistravus nuosavybės teises atsakovių vardu, atsirastų teisinis pagrindas atsakovėms kreiptis dėl valstybinės žemės dalies sumažinimo ieškovių atžvilgiu, o ieškovės būtų priversto bylinėtis, ginčijant daiktų ir nuosavybės teisių įregistravimo faktus ar žemės nuomos sandorių pakeitimus, patirti laiko ir finansų sąnaudas, mokėti žemės nuomos mokestį už žemės sklypo dalį, kuria savavališkai naudojasi atsakovės. Taigi pagrindinis ieškovių prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su naujų nekilnojamųjų daiktų sukūrimu (statyba) ieškovių faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje (A ir C dalys) ir jų įregistravimu VĮ Registrų centras.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovių UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai ir ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi atsakovėms toliau vykdant statybos darbus žemės sklypo A dalyje arba pradėjus statyti statinius C dalyje bei įregistravus nuosavybės teises į statomus statinius, ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju ieškovių teisės valdyti ir naudoti joms tenkančias žemės sklypo dalis gali būti nepagrįstai suvaržytos, jos bus priverstos inicijuoti ar bus įtrauktos į naujus teisinius ginčus. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išsaugoti status quo, nes tik status quo išsaugojimas užtikrintų tinkamą ieškovių teisių gynimą, t. y. patenkinus ieškinį leidžia ieškovui tikėtis realaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinas šioje civilinėje byloje yra pagrįstas. Visgi apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, lygiateisiškumo principus, nepagrįstai riboja (varžo) atsakovės teises naudotis žemės sklypo dalimi.Pažymėtina, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 10,9907 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdo 0,9266 ha žemės sklypo dalį, ieškovė UAB „Alauša“ – 0,1657 ha, o atsakovė UAB „Toneda“ – 9,8984 ha. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta (tai yra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Taigi tiek ieškovės, tiek atsakovė turi teisę naudotis joms priklausančia žemės sklypo dalimi bendrame žemės sklype (konkrečios naudotinos žemės sklypo dalys nenustatytos). Ieškovės laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia, kad būtų užkirstas kelias atsakovėms statyti naujus nekilnojamuosius objektus ir juos įregistruoti ieškovių faktiškai naudojamose žemės sklypo dalyse (A ir C dalys), į kurias jos pretenduoja prašomoje patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis yra pernelyg plati ir nepagrįstai riboja (varžo) atsakovių teisę bet kokia forma (būdu) naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo A ir C dalis, pavyzdžiui, patekti (praeiti, pravažiuoti) į šias sklypo dalis, naudoti šias žemės sklypo dalis veiklos vykdymui, nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui ir pan. Toks atsakovių teisių ribojimas yra neproporcingas, t. y. varžo atsakovių teises labiau nei būtina siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos, nustatant, kad atsakovėms UAB „Toneda“ ir UAB „KT valda“ uždraustina atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su naujų nekilnojamųjų objektų sukūrimu (statyba) ir jų įregistravimu VĮ Registrų centras, 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, žemės sklypo plane pažymėtose „A dalis“ ir „C dalis“, taip pat imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir UAB „Alauša“ naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis.Apeliantė (atsakovė) UAB „Toneda“ atskirajame skunde taip pat teigia, kad ji nuosavybės teise ginčo žemės sklype įsigijo ir valdo daugiau nei 30 nekilnojamojo turto objektų, planuoja jų plėtrą ir vystymą, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo rizika, kadangi atsakovės visa veikla susijusi būtent su turto eksploatavimu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį (žalą) jos veiklai ar įmonės interesams, o sumažinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (t. y. uždraudus atsakovei tik atlikti veiksmus, susijusius su naujų nekilnojamųjų objektų sukūrimu (statyba) ir jų įregistravimu), atsakovei nėra trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais objektais, juos eksploatuoti, vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir pan. Savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją) (CPK 146, 147, 148 straipsnis).Apeliantė UAB „Toneda“ skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovių atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privilegijavo ieškoves ir nesvarstė galimybės savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovių atžvilgiu, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės iš esmės įgyvendina tas pačias turtines teises ginčo objekto atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.Visų pirma, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik materialiųjų reikalavimų (galimai palankaus teismo sprendimo) įvykdymo užtikrinimui, o šiuo atveju ieškovių atžvilgiu jokie materialieji reikalavimai, kurių įvykdymo užtikrinimui būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepareikšti (priešieškinys nėra pareikštas). Antra, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių teismas savo iniciatyva netaiko, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymą. Trečia, atsakovės atskirajame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-802/2010 ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi, todėl minėtoje nutartyje pateiktu teisės aiškinimu negalima vadovautis.Taip pat nesutiktina su apeliantės UAB „Toneda“ atskirojo skundo argumentu, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeista atsakovės teisė būti išklausytai. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša, kai mano, kad tai būtina. Taigi proceso teisės normos nenumato privalomo šalies informavimo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovę UAB „Toneda“ atstovaujantis advokatas apie skundžiamos nutarties priėmimą sužinojo 2018 m. sausio 24 d. (suteikus jam prieigą prie elektroninės bylos kortelės) ir realiai įgijo teisę ginčyti atsakovei nepalankią nutartį, pateikiant savo nesutikimo argumentus bei įrodymus. Atsakovė UAB „Toneda“ šia teise pasinaudojo pateikdama atskirąjį skundą, kuriame turėjo galimybę išdėstyti argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą iš esmės pažeidė jos teises, užkirto galimybes gintis teisminiame procese.Atsakovė UAB „Toneda“ atskirajame skunde prašo, nepanaikinus skundžiamos nutarties, siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą, nutartį pakeisti ir uždrausti ieškovėms UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras, UAB „Alauša“ ir atsakovėms UAB „Toneda“, UAB „KT valda“ naudoti 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, žemės sklypo plane pažymėtas „A dalis“ ir „C dalis“, bei imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių ir atsakovių naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis, t. y. iš esmės prašo taikyti tokio paties pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ieškovių atžvilgiu.Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.Pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirajame skunde pareikšti reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovių atžvilgiu, atmetus atskirąjį skundą, ta apimtimi, kuria jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, šioje proceso stadijoje nenagrinėtini.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė UAB „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir atsakovė UAB „Toneda“ pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, kadangi ginčas tarp šalių nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, bus paskirstytos ir visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centras (juridinio asmens kodas 135662541, buveinės adresas Palemono g. 171, Kaunas) ir uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ (juridinio asmens kodas 183615620, buveinės adresas Utenio a. 9, Utena) reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Toneda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KT valda“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su naujų nekilnojamųjų objektų sukūrimu (statyba) ir jų įregistravimu VĮ Registrų centras, 0,9266 ha ir 0,1657 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyse, žemės sklypo plane pažymėtose „A dalis“ ir „C dalis“, taip pat imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiekimo“ prekybos centras ir uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ naudojimąsi šiomis žemės sklypo dalimis.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.