- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2-4166-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“
- Advokatai
- Indrė Butvilė
- Kategorijos
- 20.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovei advokatei Indrei Butvilei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis Valstybei nuosavybės teise priklausantį bei jos nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini); iškviesti jos nurodytą liudytoją ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė visiškai jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė nuo 1990-04-17 gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jai pagal orderį buvo suteiktas. Nuo tos datos su atsakove buvo pasirašyta tipinė buto bei 2009-08-28 pakeistos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys. Butas iki šiol nėra privatizuotas, nors ieškovė dar 1992 metais pareiškimu buvo išreiškusi norą jį privatizuoti. Tačiau procedūra nebuvo užbaigta ne dėl jos kaltės. Laukininkų valda pareikalavo notariškai patvirtinto susitarimo tarp jos ir sutuoktinio. Kadangi su N. P. teismo 1991 metų sprendimu išsituokė, manė jokio jo sutikimo nereikia. Tuo pagrindu pareiškimą Laukininkų valda priėmė, bet vėliau paaiškėjo, kad reikia priduoti ir ištuokos liudijimą. Kadangi neturėjo pinigų, yra invalidė, reikėjo išlaikyti gausią šeimą, ištuokos liudijimą išsiėmė tik 1997 metais. Per laikotarpį nuo faktinės santuokos nutraukimo dienos, ieškovė negalėjo išgauti iš vyro sutikimo - kieno vardu bus privatizuotas butas, nes jis teismo sprendimu vėl buvo įkeldintas į butą, nors valkatavo, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo baudžiamas už įvairius prasižengimus. Tai, kad jos pareiškimas dėl privatizavimo buvo priimtas galėtų paliudyti jį priėmusi darbuotoja, bet mirė. Tačiau ji visur vaikščiojo su drauge, kuri taip pat tokį faktą gali paliudyti. Teigė, jog jokio nekilnojamojo turto iki šiol neturi bei nėra gavusi lengvatinėmis sąlygomis jį įsigyti iš Savivaldybės. Dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, jo neprivatizavo ne dėl jų pačių kaltės. Ieškovė įstatymų nežinojo, laukė pranešimo iš butų ūkio ir pati ne kartą kreipėsi į namų valdas bei Savivaldybę dėl buvusio sutuoktinio išregistravimo ir nuomojamo turto privatizavimo. Tačiau teisė privatizuoti gyvenamąją patalpą buvo pažeista, nes nebuvo gautas atsakymas. Nėra aišku, ar ieškovės prašymas bei kiti dokumentai buvo perduoti Seimo komisijai, ir ar šis klausimas iš vis kur nors buvo sprendžiamas, jai nėra žinoma. Mano, kad ieškovė turi teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, nes ji yra tinkamas subjektas, o jos nuomojamas butas – tinkamas objektas bei buto nebaigė privatizuoti dėl kitų asmenų neveikimo.
Atsakovės ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio procesdo kodekso 117, 124 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas – Savivaldybės meras atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nes Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo – pardavimo tvarką nuomininkams iki 1992 m. gruodžio 1 dienos, pareiškusiems norą įsigyti patalpas nuosavybėn. Taip pat nurodė, jog Valstybinės komisijos, sudarytos Seimo dėl gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų kaltės, tokių duomenų neturi, nes pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti, dokumentai nebuvo paduoti. Šiuo atveju ieškovė taip pat nepateikė tokių įrodymų, todėl yra įsitikinę, kad privatizavimo procedūra iš vis nebuvo pradėta. Prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pati ieškovė pripažįsta, kad nebuvo su sutuoktiniu sutarę, kieno vardu bus patalpos privatizuojamos. Apie tai, kad ieškovė kreipėsi dėl nuomojamų patalpų privatizavimo, nustatyta tvarka pateiktų prašymų, nebuvo užregistruota, nes sutuoktiniams (V. P. ir N. P.) ar pilnamečiams asmenims (dukrai L. Z. – J.) nesutarus, pareiškimas privatizuoti patalpas apskritai nebuvo priimamas. Be to, vėliau papildžius įstatymą dėl galimybės privatizuoti butus, nei ieškovė nei jos sutuoktinis ar duktė tiesiogiai ar per tretįjį asmenį į juos nesikreipė. Laiko, kad ieškovė yra praleidusi įstatymu numatytą terminą ir neturi teisės lengvatine tvarka valstybės patalpų privatizuoti. Prašo atkreipti dėmesį į suformuotą Lietuvos Auščiausiojo Teismo praktiką bei į tai, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį atmesti (b.l.31-33).
Tretysis asmuo – UAB „Laukininkų valda“ atsiliepime nurodė, jog akcininkai - fiziniai asmenys įmonę įsigijo iš Klaipėdos miesto savivaldybės 2009 m. vasario mėnesį.Vykstant įmonės perdavimui – priėmimui, butų privatizavimui prašymus teikusių asmenų sąrašai perduoti nebuvo. Patikrinus dokumentus, atrasta pagrindinės nuomininkės tik asmeninė kortelė, kurią teismui ieškovė pateikė (b.l.28).
Liudytoja E. P. patvirtino, jog ji, kaip draugė, ragino ieškovę privatizuoti butą ir ėjo kartu paduoti pareiškimo, bet kokius dokumentus nešė, nematė. Kiek žino, ieškovės vyras priverstinai buvo įkeldintas pas ieškovę. Prisimena, ieškovė, padavusi dokumentus sakė, kad butų tarnyba jai liepė laukti. Patvirtino, jog ieškovė su vyru buvo išsituokusi per teismą, nes ieškovės vyras buvo girtuoklis ir nesukalbamas. Pamena, kad ieškovė skųsdavosi, kad jai neleidžia buto privatizuoti ir dažnai į namų valdas eidavo kartu.
Liudytoja L. Z. nurodė, kad yra ieškovės duktė. Paaiškino, kad pagal orderį butas 1990 metais buvo skirtas mamai su vaikais. Gavus butą, mama sutuoktinio nenorėjo įsileisti, nes jau tuomet buvo įtempti jų santykiai. Tačiau vėliau, t. y. lyg tai 1991 metais, patėvis buvo priregistruotas ir įkeldintas per teismą. Patikino, jog buto privatizacija nebuvo atlikta dėl patėvio kaltės, nes jis gerdavo. Sutikimą dėl buto privatizavimo ji buvo parašiusi ant mamos duoto balto lapo. Jai aštuoniolikmetei tuomet nebuvo žinoma, kad reikalingas notarinis sutikimas ir niekas apie tai jiems neaiškino. Po dokumentų padavimo buto privatizavimui, su mama ėjo į Savivaldybę dėl patėvio išregistravimo, nes jis valkatavo bei neprisidėjo prie mokesčių mokėjimo. Mano, jog mama, pradėjusi privatizavimo procedūrą ir vargusi, bet neužbaigusi ne dėl savo kaltės, gali lengvatine tvarka privatizuoti butą, nes patėvis išregistruotas, o ji yra davusi savo sutikimą privatizuoti mamos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų duomenų, šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojų parodymų matyti, jog ieškovei su šeimos nariais: dviem dukterimis ir sūnumi, pagal Klaipėdos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1990-04-17 išduotą gyvenamosios patalpos orderį, buvo suteiktas 79,2 kv.m trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.9-10). Su ieškove tretysis asmuo – UAB „Laukininkų valda“ pasirašė minėtų patalpų nuomos sutartį (b.l.11-12). Atsakovei - Klaipėdos miesto savivaldybei nuo 1995-01-01 įregistravus nuosavybės teisę į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.7-8), Savivaldybės atstovas – VšĮ „Klaipėdos butai“ sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir 2009-08-28 ją pasirašė su ieškove (b.l. 13-16). Sutartyje ieškovės šeimos nariais yra įrašyti: duktė L. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), vyras N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), duktė I. L., gimusi (duomenys neskelbtini) ir anūkas V. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo skyrius praneša, jog atsakovės išnuomuotame bute gyvena: V. P., I. L., V. V., E. L. (b.l.22). Ieškovės sutuoktinio N. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, pagal ieškovės 2010-02-02 prašymą, nuo 2010-02-26 yra panaikinti (b.l.52-55).
Klaipėdos miesto aylinkės teismas, vadovaudamasis Santuokos ir šeimos kodekso 36 straipsniu, 1991-06-27 nusprendė, jog šeima yra iširusi galutinai, todėl santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp P. N. ir P. (J.) V., nutraukė (b.l. 56). Tačiau ištuokos liudijimas pagrindžia, kad ieškovė šį faktą įregistravo tik 1997-08-19, t. y. pagal tuomet galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, santuoka tarp šalių buvo nutraukta tik nuo dokumento įregistravimo datos (b.l.21). Ieškovės teiginius dėl sutuoktinio girtavimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn, pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l.57-64).
Nustatyta, kad ieškovė faktiškai nuo pat gyvenamojo ploto suteikimo momento iki šiol tame pačiame bute gyvena, moka tvarkingai mokesčius ir atsakingai rūpinasi valstybės patikėtu turtu. Rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės teiginius, kad nuo 1990 metų iki dabar ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi ir neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės prašymas privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą būtų paduotas ir nustatyta tvarka namų valdoje (trečiąjį asmenį) ar Butų privatizavimo valstybinėje komisijoje užregistruotas (Butų įstatymas 4 straipsnio 4 dalis).
Darytina išvada, kad ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, negalėjo pasinaudoti įstatymu nustatyta teise, nes buvo nepakankamai rūpestinga ir nesurinko reikiamų tam dokumentų, o vėliau - nepasinaudojo įstatymu jai suteikta teise – privatizuoti butą dėl sutuoktinio elgesio. Ieškovė neįrodė, jog buvo kreiptąsi raštu dėl privatizacijos ar, kad be pilnametės dukters ir sutuoktinio notariškai patvirtinto sutikimo, pareiškimas namų valdoje buvo priimtas. Taip pat iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad ieškovė nesikreipė tiesiogiai į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją ar Valstybinę butų privatizavimo komisiją ar Klaipėdos butų privatizavimo komisiją, todėl, nesant tokių duomenų, jos prašymus atsakovas atmetė.
Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovė. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje atsirado prieštaravimai: ieškovė teigė, kad kartu su dukra ėjo paduoti pareiškimą ir ji pasirašė sutikimą namų valdose. Tuo tarpu liudytoja, ieškovės duktė teigė, jog mama davė baltą lapą, ant kurio ji parašiusi sutikimą. Liudytoja – ieškovės draugė teigė, kad kartu ėjo su ieškove į namų valdas, bet ar padavė, ir kokius dokumentus, ji nematė. Tokiu būdu, negalima teigti, kad pareiškimas su visais reikiamais dokumentais buvo paduotas ir priimtas (Butų privatizavimo įstatymas 2-5 straipsniai), bet tuometinė UAB „Laukininkų valda“ šiam pareiškimui nedavė eigos ne dėl nuo iškovės priklausančių priežasčių.
Teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė neišreiškė pagal Butų privatizavimo įstatymą savo ketinimų įsigyti savo nuosavybėn nuomojamą būstą, t. y. neatliko būtinų veiksmų, todėl Įstatymo galiojimo metu nesusiklostė santykiai dėl nuomojamo buto privatizavimo. Darytina išvada, kad ieškovė, priėmus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, kaip ir visi kiti gyventojai, nuomoję valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas, turėjo teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybėn valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Aptartų įrodymų pagrindu, daroma išvada, kad ieškovė nenuosekliai ir ne įstatymo suteikta teise bei forma reiškė norą įsigyti nuosavybėn valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasias patalpas, todėl praleido Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytus terminus, t. y. pareikšti norą įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis. Vadinasi, įstatymui nustojus galioti, galima realizuoti (įgyvendinti) tik tą teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Byloje esantys duomenys nepagrindžia ieškovės teiginių dėl jos teisės pažeidimų. Atsakovo pateikti priešpriešiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės labiau leidžia manyti, jog minėto buto privatizavimo procedūra iš vis nebuvo pradėta, todėl ir neužbaigta ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių (Civilinio proceso kodekso 198, 200 straipsniai, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2033 redakcija).
Pažymėtina, kad 2000-10-12 papildžius Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Butų privatizavimo įstatymas neteko galios. Įstatymo papildymas reglamentuoja, kad valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos (parduodamos), kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Byloje esantys duomenys nepagrindžia, kad Butų privatizavimo įstatymo požiūriu ieškovė būtų tinkamas subjektas gyvenamajai patalpai privatizuoti, o jos nuomojamas butas – tinkamas objektas, todėl ieškinio reikalavimai atmestini (Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5, 1.7, 1.138 straipsniai).
Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Taip pat, kadangi atsakovė iki ieškinio iš esmės pabaigos nepagrindė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, jos iš ieškovės jai nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybės biudžetui mokėtina tik 4,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma, kuri yra mažesnė nei minimali (10,00 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš šalių nepriteistina (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės V. P. ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą, atmesti.
Bylinėjimosi išlaidos šalims ir į valstybės biudžetą nepriteisti.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.