Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutarimas

2020-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1467-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
A5.-1467-446/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00118-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1467-446/2020Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00118-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.9.9; 21.9.10; 21.9.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 17 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovams K. J. ir J. G.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pagrindinį išsilavinimą, vedusio, vykdančio individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., vykdantis individualią veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi neužtikrino, kad prieš pradedant dirbti - ardyti karvidės, esančios (duomenys neskelbtini), stogo medines konstrukcijas, su darbuotojais D. J., E. J., L. R., R. M., esant darbo sutarties požymiams, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. nuo 12 val. 30 min (duomenys neskelbtini) L. R., E. J., D. J., R. M. vykdė karvidės medinių stogo konstrukcijų ardymo darbus. Tarp individualią veiklą vykdančio A. K. ir darbuotojų L. R., E. J., D. J., R. M., esant darbo santykių požymiams, darbdaviui atstovaujantis asmuo A. K. neužtikrino, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, tokiu būdu L. R., E. J., D. J., R. M. dirbo nelegaliai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. paaiškino, kad jis nesijaučia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kaltės nepripažįsta. Pastatas, kuriame 2020 m. birželio 12 d. buvo atliekami stogo ardymo darbai, yra jo sutuoktinės nuosavybė. Jis vykdo individualią veiklą – automobilių prekybą, šiame pastate yra įrengti garažai, kuriame laiko parduodamus automobilius. Veiklą ketina plėsti, įrengti daugiau garažų, todėl pastatą remontuoja. Jis pripažįsta, kad organizavo talką nugriaunant seną pastato stogą, tačiau su žmonėmis, kurie jam padėjo nuardyti stogo medines konstrukcijas, dėl darbo užmokesčio nesitarė, jiems pinigų nemokėjo. Su L. R. susitarė, kad už darbą jis galės pasiimti nuardytas lentas kurui. Į talką jis pasikvietė ir D. J., kuriam ne kartą buvo padėjęs, už suteiktas paslaugas D. J. sutiko padėti nuardyti seną stogą. Kad darbai būtų greičiau atlikti L. R. pasikvietė savo draugą E. J.. R. M. jis į talką nekvietė, jis užėjo atsitiktinai, padėjo lentą numesti prieš atvykstant pareigūnams. Su nurodytais asmenimis kartu dirbo ir jis pats, jis ardė senas lentas nuo stogo, o kiti jas nešė iš pastato vidaus į lauką. L. R., E. J., D. J. kartu su juo stogo ardymo darbus dirbo ir dieną prieš atvykstat darbo inspekcijos pareigūnams, tačiau darbą po kelių valandų teko nutraukti dėl lietaus. Jis pripažįsta, kad organizavo darbus, darbai buvo atliekami jo naudai, tačiau tai nebuvo nelegalus dabas, o tik talka, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

Liudytojas L. R. parodė, kad jį ir A. K. sieja tolimi giminystės ryšiai. Atsitiktinai susitikęs su A. K. įsikalbėjo, kad jam reikia malkų, o A. K. griauna seno pastato stogą ir už pagalbą šį stogą nugriaunant gali atiduoti malkoms seno stogo lentas. Sutartą dieną į (duomenys neskelbtini) kaimą jis važiavo kartu su A. K., kuris jį paėmė iš namų. Kad darbas greičiau vyktų, jis asmeniškai paprašė E. J., kad šis padėtų. Į (duomenys neskelbtini) kaimą E. J. atvažiavo kartu su D. J.. Kas paprašė, kad D. padėtų ardyti stogą ir išnešti lentas iš pastato, jam nežinoma. Ar A. K. dėl darbų tarėsi su R. M., kuris prie jų dirbančių prisijungė vėliausiai, jis nežino. Teismui pagarsinus jo paaiškinimus, rašytus birželio 12 d., pripažino, kad stogo griovimo darbus dirbo antra diena iš eilės.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas E. J. parodė, kad jo draugas L. R. paprašė padėti išnešti lentas nuo griaunamo stogo iš pastato vidaus į lauką. Į (duomenys neskelbtini) kaimą jis važiavo savo automobiliu, pirmą dieną jis atvažiavo su D. J., kurį paprašė atvežti jam paskambinęs A. K.. Antrą dieną į (duomenys neskelbtini) kaimą jis atvažiavo su L. R.. Pirmą dieną darbavosi trumpai, nes prasidėjus lietui darbus teko nutraukti. Darbams vadovavo A. K., jis buvo užlipęs ant stogo, A. K. padėjo nuplėšti lentas. Su A. K. dėl atlygio nesitarė, A. K. jam nėra skolingas. Lentas jis padėjo nešioti iš draugiškumo L. R. paprašius.

Liudytojas D. J. parodė, kad su A. K. seniai pažįstami, A. K. padėjo jam susirasti darbą (duomenys neskelbtini), todėl A. K. paskambinus ir paprašius už šią paslaugą padėti darbuose prie remontuojamo pastato, jis sutiko. Į (duomenys neskelbtini) kaimą sutartą dieną atvažiavo su E. J., pastarojo automobiliu, nešiojo lentas iš pastato vidaus į lauką. Pirmą dieną jie dirbo vos kelias valandas, pradėjus lyti išvažiavo namo. Už darbą piniginio atlygio negavo.

Liudytojas R. M. parodė, kad jis su A. K. dėl darbo nesitarė, (duomenys neskelbtini) kaime prie ardomo pastato atsidūrė atsitiktinai. Tą dieną savo namuose klojo grindų laminatą, buvo apsirengęs darbiniais rūbais. Namuose vartojo alkoholį. Prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje susitikęs pažįstamą ir sužinojęs, kad jis važiuoja į autoserviso įmonę, norėdamas pasivažinėti, važiavo kartu. Autoservisas, į kurį važiavo jo draugas, yra šalia tos vietos, kur A. K. ardė seną stogą. Pamatęs, kad ten vyksta darbai, užėjo. Bendraudamas su ten dirbusiais, užsidėjęs darbines pirštines, padėjo numesti sunkią gegnę, numetė į krūvą kelias lentas. Praėjus 10 min po jo atėjimo į griaunamą pastatą, atvyko darbo inspekcijos pareigūnai. Jis jokių darbų neatliko, su A. K. dėl atlygio nesitarė, niekas jo neprašė padėti.

Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3-4) nurodyta, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 12 val. 30 min Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. darbo inspektorius K. J. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjas S. J. atliko (duomenys neskelbtini)nelegalaus darbo patikrinimą. Tikrinimo metu karvidės pastato stogo medines konstrukcijas ardė D. J., E. J., L. R. ir R. K. (kaip vėliau paaiškėjo – R. M.). Ardymo darbams vadovavo A. K.. Darbuotojai nuardytas lentas ir kitas medines konstrukcijas iš pastato vidaus nešiojo laukan ir krovė į krūvas lauke netoli pastato. Tyrimo metu buvo filmuojama.

Vaizdo įraše, patalpintame CD laikmenoje (b. l. 19), matyti, kad atvykus VDI pareigūnams į (duomenys neskelbtini), griaunamo pastato viduje rasti dirbantys penki asmenys. A. K. atvykusiems pareigūnams patvirtina, kad dirba penkiese. Vaizdo kameros užfiksuotame įraše matosi, kad prie suverstų lentų krūvos stovi penki asmenys, visi jie dėvi darbines pirštines. Į pareigūno klausimą apie atsikaitymą už darbą, A. K. atsako: „Duona“. Įraše girdisi, kaip kažkuris iš dirbančiųjų patvirtina, kad dirba antra diena, A. K. paaiškina, kad atvyko sutartu laiku. Vienas iš dirbusių asmenų pasišalina iš griaunamo pastato, kaip vėliau paaiškėja, - tai R. M., kuris atsisakė rašyti paaiškinimą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. M. tvirtina, jog jis nieko nusikalstamo nepadarė, atėjo čia pašluoti, nugriauti stogą.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepraneša apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LAT 2018-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. K., būdamas verslininku, vykdydamas individualią veiklą, leido dirbti pastato ardymo darbus L. R., E. J., D. J., R. M., nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinęs, kad apie jų priėmimą į darbą teises aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Kad šie asmenys dirbo realiai ginčo nėra – tai pripažįsta ir pats A. K., patvirtino teisme liudytojais apklausti L. R., E. J., D. J., R. M., dirbantys asmenys užfiksuoti filmuotoje medžiagoje. Nustatyta, kad stogo ardymo darbams vadovavo A. K. – jis nurodė, kada atvykti šiuos darbus dirbti, kaip juos atlikti, kur sukrauti išardytas medines stogo konstrukcijas, kada pradėti ir baigti darbą, darbai buvo atliekami A. K. naudai, kaip patvirtino A. K. – pastato rekonstrukcija vykdoma siekiant plėsti individualią veiklą – automobilių prekybą. Stogo ardymo darbai, lentų nešiojimas – darbas, reikalaujantis fizinės jėgos, laiko sąnaudų, kas suteikia pagrindo išvadai, kad L. R., E. J., D. J., R. M. dirbo atlygintiną darbą. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Tokiu būdu, darbdavio A. K. ir nelegalių darbuotojų L. R., E. J., D. J., R. M. santykiai turi darbo sutarties požymių.

Pažymėtina, kad liudytojo R. M. parodymai apie tai, kad jis atsitiktinai atidūręs prie griaunamo pastato ir neprašytas padėjo numesti keletą lentų, yra akivaizdžiai išgalvoti. R. M., kaip ir kiti asmenys, pareigūnų rastas dirbantis A. K. pavestą darbą, apsirengęs darbiniais drabužiais, užsimovęs darbines pirštines, atvykusiems darbo inspektoriams jis pripažino, kad dirba (jo pripažinimas – „atėjau čia pašluoti, griauti stogą“ užfiksuotas vaizdo įraše). A. K. leido jam dirbti. Ta aplinkybė, kad darbą R. M. pradėjo dirbti vėliau nei kiti, nepaneigia nelegalaus darbo pobūdžio.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad A. K. organizuotą ir pavestą dirbti darbą 2020 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) L. R., E. J., D. J. ir R. M. dirbo nelegaliai, todėl A. K. veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ketvirtas asmuo, dirbęs A. K. organizuotą darbą, buvo ne R. K., kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, o R. M.. Šio asmens pavardė administracinio nusižengimo protokole ir kitose institucijos, atlikusios tyrimą, rengtuose dokumentuose nurodyta klaidingai todėl, kad R. M. paaiškinimą valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui rašyti atsisakė, iš darbo vietos pasišalino, A. K. ir kiti asmenys jo tikrosios pavardės nežinojo. Be to, administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2) ir nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 3-4) klaidingai nurodyta ir E. J. pavardė – J.. Pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir apklausus šį asmenį teisme, nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) A. K. organizuotą darbą dirbo E. J..

Motyvuojamoji dalis

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą jis patrauktas pirmą kartą, nors kaltės nepripažino, tačiau faktinių aplinkybių neginčijo, valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atliekamam patikrinimui kliūčių nesudarė, pateikė paaiškinimą. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia manyti, kad A. K. paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nuobaudų tikslai bus pasiekti. Skirti mažesnę nei minimalią baudą nėra pagrindo, nes A. K. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 20118433307.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė