- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-459-72-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01011-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius (pran.), Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- T. C.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie neatliktos bausmės dalies pridedant paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. C. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 27 d., apie 03 val. 30 min., UAB „A“ alaus bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais, susijusiais su svetimo turto sugadinimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: spirdamas koja į muzikinį centrą „Aiwa“ , 70 Lt vertės, ir nuversdamas jį ant žemės tokiu būdu jį apgadino, bei krentančiam muzikiniam centrui atsitrenkiant į kasos aparatą „Alpha“, 200 Lt vertės, ir jį apgadinant, sugadino UAB „A.“ priklausantį turtą padarydamas 270 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis T. C. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą. Teigia nesutinkantis su teismo nuosprendžiu dėl paskirtos, jo manymu, per griežtos bausmės. Nurodo, kad kaltu prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, civilinis ieškinys jam pareikštas nebuvo. Nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Jo veika buvo atsitiktinė, su nukentėjusiuoju jis susitaikė, jis jam jokių pretenzijų neturi. Mano, kad teisingiau už padarytą nusikalstamą veiką jį būtų nubausti pinigine bauda, kurią galėtų sumokėti, nes šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbininku, gauna pajamas. Nurodo, kad nors ir nėra išnykęs ankstesnis teistumas, tačiau paskutinė jo padaryta veika buvo prieš ketverius metus. Tai, jo manymu, rodo jo pastangas pasitaisyti. Kad jo elgesys gerėja rodo ir tos aplinkybės, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas T. C. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas T. C. bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, į nustatytas ir pripažintas T. C. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), taip pat į nustatytą ir pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), tinkamai įvertino T. C. asmenybę. Nuteistasis praeityje ne kartą teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje buvo baustas administracine tvarka už chuliganišką elgesį ir girtavimą viešoje vietoje (b. l. 40-41). Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad T. C. tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), pagrįstai jam paskyrė griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies T. C. skirti nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, į tai, kad yra dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, T. C. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t.y. artimą minimaliai šios bausmės rūšies nustatytai ribai (3 mėnesiai). Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Vadovaudamasis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., teismas subendrino nuosprendžių paskirtą bausmę su 2006-12-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų devynių mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausme, jas ne visiškai, o iš dalies sudedant, todėl kolegija mano, kad T. C. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino apelianto skunde nurodytas aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nėra pagrindo į jas atsižvelgti dar kartą. T. C. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis dirba ir gauna pajamas, negali būti pagrindu jam švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, ši aplinkybė jam buvo žinomos ir anksčiau, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei nustatant bausmės trukmę, apeliantas nenurodė. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių T. C. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Todėl kolegija konstatuoja, kad teismas paskyrė nuteistajam T. C. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo T. C. apeliacinį skundą atmesti.