- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-653-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00897-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- B. T., V. T., B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-653-755/2018
teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00897-2017-2
2018 m. spalio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų B. T., V. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-196-335/2018 pagal ieškovų B. ir V. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „NT Valdos“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai B. T., V. T. ieškiniu prašė nutraukti 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 62/2004-0027, priteisti jiems iš atsakovės UAB „NT Valdos“ 1 481,76 Eur žemės nuomos mokesčio skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismui netenkinus prašymo dėl sutarties nutraukimo, pakeisti 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punktą, nustatant žemės nuomos mokesčio dydį metams 1 173 Eur, įskaitant gyventojų pajamų mokestį ( toliau tekste - GMP) ir žemės mokestį.
2. Nurodė, kad tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir AB „Lietuvos dujos“ 2004 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią AB „Lietuvos dujos“ keturiasdešimčiai metų išsinuomojo 0,5304 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog atkūrus nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą bei ją paveldėjus, 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi Z. T. padovanojo po ½ dalį žemės sklypo ieškovams, kurie pagal 2004 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį įgijo nuomotojo teises ir pareigas. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. AB „Lietuvos dujos“ pardavė UAB „NT Valdos“ du poilsio namelius, pirtį, kitus inžinerinius statinius, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus esančius ieškovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
3. Teigė, kad atsakovė ne pagal paskirtį naudojo nuomojamą žemės sklypą, nemokėjo nuomos mokesčio, sistemingai nevykdė esminių pareigų pagal žemės sklypo nuomos sutartį, todėl prašė ją nutraukti. Pridūrė, kad atsakovė atsisakė derinti nuomos kainą, reikalavo ieškovų banko sąskaitos ir norėjo mokėti tik 28,96 Eur dydžio metinį žemės nuomos mokestį. Tvirtino, jog atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio 28 mėnesius ir skolą apskaičiavo remdamiesi 2015 m. gruodžio 8 d. vidutine žemės sklypo rinkos kaina.
4. Kartu nurodė, jog teismui nenustačius esminio žemės sklypo nuomos sutarties pažeidimo, teismas turėtų pakeisti sutarties 10 punktą ir nustatyti 1 173 Eur dydžio žemės nuomos mokestį metams, dėl kurio šalys derybų metu sutarė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir pakeitė 2004 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutarties Nr. 62/2004-0027 10 punktą, nustatydamas nuomininkės UAB „NT Valdos“ nuomotojams mokėtiną 635 Eur dydžio žemės sklypo nuomos mokestį metams. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Nustatė, kad nuomojamas žemės sklypas beveik visas yra užstatytas statiniais, įrengta inžinerinė infrastuktūra jų eksploatavimui, poilsio zonos ir visu tuo naudojamasi, atsakovė yra sudariusi su trečiaisiais asmenimis paslaugų teikimo sutartis, moka už objektų apsaugą, elektros suvartojimą, atliekų tvarkymą, kas rodo, jog sklypas yra naudojamas žemės nuomos sutartyje numatytu būdu. Pažymėjo, jog antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos, padarytos rudenį, nepatvirtino žemės sklypui buvus neprižiūrėtam.
7. Nustatė, jog atsakovė 2016-2017 m. rašė tris raštus ieškovams, kaip žemės sklypo savininkams, su užklausa apie banko rekvizitus nuomos mokesčio sumokėjimui, bet, negavus atsakymo, jau bylinėjimosi eigoje, prieš paskirtą teismo posėdį 2018 kovo 22 d. paštu nusiuntė ieškovams žemės nuomos mokestį po 30 Eur. Nurodė, kad apie ieškovų atsisakymą pašto perlaidą priimti įrodymų nepateikta, todėl atmetė ieškovų argumentus apie galimai esminius žemės nuomos sutarties pažeidimus ir netenkino reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, priteisti nuomos mokesčio skolą su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis.
8. Pripažino, kad žemės nuomos sutarties 10 punkte nustatytas nuompinigių dydis itin mažas nuomos mokestis ir akivaizdžiai pažeidžia sutartinių prievolių pusiausvyrą ieškovų kaip žemės savininkų nenaudai, jų turtines teises bei interesus.
9. Teismas įvertino tarp šalių vykusias derybas dėl žemės nuomos mokesčio ir sprendė, jog atsakovės siūlytas ieškovams 1000 Eur nuomos mokestis be PVM metams, įskaitant nuomininkės privalomus sumokėti mokesčius už nuomotojus, tik už vieneriems metams, ne visam žemės nuomos sutarties galiojimo terminui, buvo siejamas su atsakovės siekiu nupirkti nuomojamą žemės sklypą už 40000 Eur, sumokant ieškovams po 20000 Eur. Darė išvadą, kad ieškovams nesutikus su atsakovės pasiūlymu, dėl tokios nuomos kainos šalys nesusitarė ir ieškovai neturėjo pagrindo teigti, kad 1173 Eur nuomos mokesčio kaina, įskaitant GPM ir žemės mokestį, šalims yra tinkama ir esą tokia būtent turėtų būti teismo nustatyta, tuo būdu reikalaujant keisti žemės nuomos sutarties 10 punktą.
10. Atsižvelgdamas į žemės sklypo geografinę padėtį bei paskirtį, teismas sprendė, kad 635 Eur nuomos mokestis metams būtų protingas dydis, užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Nuomos dydį nustatė remdamasis žemės sklypo vidutine rinkos verte pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, kai ieškovai įgijo žemės sklypą, ir taikydamas 3 procentų dydžio tarifą. Atkreipė dėmesį į tai, jog už 2016-2017 m. ieškovams turi būti sumokėtas anksčiau žemės nuomos sutartimi nustatytas nuomos mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovai B. T., V. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo priteisti skolą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovės UAB „NT Valdos“ 1 481,76 Eur žemės nuomos mokestį kaip skolą ieškovų naudai; pakeisti sprendimo dalį dėl 2004 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutarties Nr. 62/2004-0027 10 punkto sąlygos modifikavimo, nustatant 1 173 Eur žemės nuomos mokesčio dydį metams.
12. Mano, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalis dėl atmestų reikalavimų - priteisti iš atsakovės 1 481,76 Eurų žemės nuomos mokesčio skolą ieškovų naudai bei dalyje dėl 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės Žemės nuomos sutarties Nr. N62/2004-0027 10 punkto sąlygos modifikavimo priimta nevisapusiškai įvertinus įrodymus, neatlikus įrodymų visumos analizės, todėl netinkamai taikytos įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisyklės, sutarčių teisę reglamentuojančios teisės normos, netinkamai aiškinontos sutarties sąlygos.
13. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai vertino, jog nuomos skola už 2016-2017 m. turėtų būti tik 29,12 Eur per metus ir atmetė šią ieškinį dalį, nes pats pripažino, kad tokia kaina yra apskaičiuota pagal žemės nuomos sutarties 10 punkto sąlygą prieš 13 metų, todėl nebeatitinka protingumo kriterijų.
14. Nurodo, jog teismas sprendimu pripažino, kad iš 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 62/2004-0027 sąlygos tęstinumo pagrindu išliko galioti naujų nuomotojų (ieškovų) ir nuomininko (atsakovės) atžvilgiu, todėl mano, kad ieškovai įrodė atsakovę esant skolinga ieškovams 1 481,76 Eurų žemės nuomos mokesčio už 2015,2016,2017 metus. Pažymi, kad duomenų apie pašto perlaidos įteikimą ieškovams nėra, kaip nėra duomenų apie ieškovų atsisakymą priimti perlaidą, todėl nuomos kainos dalis nėra sumokėta.
15. Teigia, kad teismas neteisingai vertino pasiūlymą, kaip siejamą su atsakovės siekiu nupirkti nuomojamą žemės sklypą už 40000 Eur, sumokant ieškovams po 20000 Eur. Tvirtina, jog atsakovės siekis yra ne nupirkti, bet perparduoti kartu su jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais ieškovams nuosavybės teise priklausančią žemę. Paaiškina, kad neatsiradus tokių trečiųjų asmenų (pirkėjų) per vienerių metų laikotarpį, šalys vėl sugrįžtų į teismą dėl nuomos kainos nustatymo, šalims vėl neišvengiamai reikėtų patirti bylinėjimosi išlaidų.
16. Nurodo, jog nebuvo įvertinta tai, kad atsakovė turi patirties nekilnojamojo turto rinkoje ir jos pasiūlyta žemės sklypo pardavimo kaina atspindi realią vidutinę žemės sklypo vertę, todėl, pritaikius žemės nuomos sutartyje numatytą nuomos kainos apskaičiavimo formulę, sklypo nuomos kaina realiai sudaro 1200 Eur. Teigia, kad nustatytas teismo sprendimu nuomos mokestis, atsižvelgiant į nuomos sutarties 10 punkte numatytą mokesčio apskaičiavimo formulę, jau dabar yra tokio dydžio ir turi būti mokamas atsakovės, todėl būtina pakeisti teismo sprendimą, nustatant šalių derybose įvairiais aspektais aptartą ir atitinkančią protingumo kriterijus žemės nuomos mokesčio kainą metams į 1173 Eur sumą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „NT Valdos“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Nurodo, kad žemės nuomos mokesčio dydis ir/ar jo apskaičiavimo tvarka žemės nuomos sutartyje nėra pakeista ir apeliantai iki ieškinio pateikimo dienos nesikreipė į atsakovę su pasiūlymu pakeisti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokesčio dydį ar jo apskaičiavimo tvarką, todėl reikalavimas priteisti skolą už žemės nuomą, kuri paskaičiuota šalims nesusitarus dėl tokio žemės nuomos mokesčio dydžio ir/ar nesant kitokiu teisiniu būdu jo pakeitimo, pirmos instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.
19. Pažymi, jog atsakovė niekuomet nesutiko, kad žemės nuomos mokestis visą žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį pagal sutartį būtų 1173 Eur, įskaitant apeliantų nurodytus mokesčius. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl tokio žemės nuomos mokesčio, tokiu atveju šalys būtų ir pasirašiusios susitarimą, tačiau tokio susitarimo dėl žemės nuomos mokesčio pakeitimo šalys nėra pasirašiusios, kas reiškia, kad šalims toks žemės nuomos mokesčio dydis nebuvo priimtinas ir tai, kad apeliantams tokia suma tinka, niekaip nereiškia, kad tokia žemės nuomos mokesčio suma priimtina atsakovei.
20. Teigia, kad apeliantai niekaip nepagrindė kodėl būtent toks, t. y. 1 173 Eur, žemės nuomos mokesti turėtų būti nustatytas. Atkreipia dėmesį, jog žemės nuomos sutarties 10 punkte aiškiai nurodyta, kaip nustatomas žemės nuomos mokesčio dydis, todėl pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, gali būti tik 635 Eur, kadangi apeliantai kitokių duomenų (įrodymų), kurių pagrindu teismas galėtų skaičiuoti kitokį žemės nuomos mokestį, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Nustatyta, kad po 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties tarp valstybės ir AB „Lietuvos dujos“ sudarymo, 2007 m. birželio 22 d. Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-21074 atkūrus V. M. nuosavybės teises į AB “Lietuvos dujos” išnuomotą 0,5304 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 9159 pagrindu nuosavybės teisę įgijusi įpėdinė Z. T. po ½ dalį žemės sklypo 2015 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo B. T. ir V. T.. 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi AB „Lietuvos dujos“ pardavė UAB „NT Valda“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), B. T. ir V. T. priklausančiame ir AB „Lietuvos dujos“ išsinuomotame žemės sklype.
23. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jų reikalavimo priteisti skolą iš atsakovės už nemokėtą žemės nuomos mokestį ir nustatytu atsakovės mokėtinu žemės nuomos mokesčio dydžiu.
24. Byloje nėra ginčo, kad pasikeitusios 2004 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutarties šalys perėmė pradinių šalių sutartines teises ir prievoles, bet keliamas klausimas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio bei skolos už nemokėtą žemės nuomą.
25. Pagal 2004 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutarties 10 punktą, žemės nuomos mokesčio dydis metams nustatomas pagal indeksuotą žemės sklypo vertę arba pagal masiniu, ar individualiu sklypo vertinimu nustatytą sklypo vertę. Mokestis apskaičiuojamas pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos tvirtinamus žemės nuomos mokesčio tarifus ir indeksavus žemės sklypo vertę, nurodytą sutarties 9 punkte. Pagal Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. B1-126, kitos paskirties žemei taikomas nuomos mokesčio tarifas yra 3 procentai nuo žemės vertės. Žemės nuomos sutarties sudarymo dieną nuomos mokestis sudarė 100,48 Lt (29,10 Eur) per metus. Žemės nuomos sutarties 9 punkte nustatyta neindeksuota žemės sklypo vertė – 14 843,31 Lt (4 298,92 Eur), kurią nuomotojas turi teisę kas tris metus perskaičiuoti.
26. Apeliantai tvirtina, jog derybų su atsakove metu buvo sutarta dėl 1 173 Eur žemės nuomos mokesčio dydžio, kurį ir prašė teismo patvirtinti.
27. Susipažinus su byloje esančiu 2018 metų elektroniniu susirašinėjimu tarp apeliantų atstovės ir atsakovės, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu pateiktus vertinimus dėl vykusių derybų rezultato, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantų teiginiu, nurodytu nutarties 26 punkte (CPK 185 straipsnis ). Tokią išvadą pagrindžia tai, jog susitarimas nebuvo kaip nors įformintas, kurį būtų galima traktuoti kaip sutartinį įsipareigojimą, privalomą abejoms susitarimo pusėms (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis ). Be to, 2018 m. kovo 29 d. elektroninis susirašinėjimas rodo, jog 1173 Eur dydžio žemės nuomos mokestis siejamas su naujos nuomos sutarties sudarymu ir galiotų vienerius metus, t. y. nuomos mokesčio dydis susietas su tam tikromis sąlygomis, su kuriomis nesutikus, pasiūlymas dėl mokesčio dydžio netektų prasmės. Šiuo atveju, atsakovė pagrįstai nurodė derybų rezultatą šiuo klausimu. Kita vertus, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsakyti už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo patvirtinti derybų metu nepasiektą rezultatą (CK 6.163 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog žemės nuomos sutarties 9 ir 10 punktai aiškiai ir nedviprasmiškai nustato žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką, todėl apeliantų reikalavimo dėl žemės nuomos dydžio patenkinimo atveju, būtų pažeista sutartimi nustatyta nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka, kurios keisti ar panaikinti apeliantai neprašo.
29. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadą ir argumentus dėl 635 Eur žemės nuomos mokesčio nustatymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo minėtą išvadą paneigti (CPK 185 straipsnis). Viešo registro duomenimis, apeliantų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vertė, nustatyta 2015 m. gruodžio 8 d. masiniu vertinimu, buvo 21 196 Eur, todėl pritaikius žemės nuomos sutarties 10 punkte nurodytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, skundžiamu sprendimu nustatytas žemės nuomos mokestis vertinamas kaip teisingas ir pagrįstas. Duomenų, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė būtų kitokia, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu atmesti jų reikalavimą dėl skolos už nesumokėtą žemės nuomos mokestį priteisimo ir prašo priteisti skolą, apskaičiuotą imant naują žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
31. Aiškinat žemės nuomos sutarties 9 ir 10 punktus, apeliacinės instancijos teismas remiasi pačiu sutarties tekstu, nes, kaip nurodyta nutarties 22, 24 punktuose, abi ginčo šalys neturėjo objektyvių galimybių derėtis dėl 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N 62/2004-0027 sąlygų.
32. Kaip matyti iš sutarties 9 punkto, nuomotojas turi teisę kas tris metus perskaičiuoti žemės sklypo vertę. Vertinant tokią sąlygą, darytina išvada, jog žemės sklypo vertės perskaičiavimas, atitinkamai perskaičiavimas ir paties nuomos mokesčio, nukreiptas tik į ateitį, t. y. nuomotojas, perskaičiavęs sklypo vertę, nustato nuomos mokesčio dydį, kurį nuomininkas turės mokėti, nes žemės sklypo vertė pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sutarties 9 punkte nustatyta nuomotojo teisė ir tik jis gali šia teise pasinaudoti, todėl reikalauti, kad nuomininkas pats mokėtų žemės nuomos mokestį, atsižvelgęs į pasikeitusią žemės sklypo rinkos vertę, nepagrįsta. Šiuo atveju apeliantai yra neteisūs, teigdami, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytą žemės nuomos mokestį atsakovė ir taip turėjo mokėti. Apeliantai netvirtina, kad apie pasikeitusį žemės nuomos mokestį iki ieškinio pareiškimo atsakovė buvo informuota. Įvertinta ir tai, kad žemės nuomos sutartyje nenurodyta, kad perskaičiuotas žemės nuomos mokestis turėtų būti mokamas už ankstesnius metus. Taigi, iki patikslinto ieškinio pareiškimo, atsakovė turėjo sutartinį pagrindą mokėti žemės nuomos mokestį, remdamasi žemės nuomos sutarties 10 punktu, t. y. mokėti 29,10 Eur nuomos mokestį už metus (CPK 185 straipsnis ).
33. Vertinant aplinkybes dėl 2018 m. kovo 22 d. atsakovės atliktų paštu pinigų perlaidų kiekvienam iš apeliantų po 30 Eur žemės nuomos mokesčio pagal 2004 m. gruodžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį, spręstina, jog apeliantai netvirtina atsisakę priimti atsakovės pašto perlaidų, nurodo tik duomenų apie įteikimą, perlaidos pakartotinio siuntimo trūkumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje visgi nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėdama žemės nuomos mokestį nuo nuomininkės teisių perėmimo momento pašto perlaidų būdu (CPK 185 straipsnis ). Kartu pažymi, kad bylos duomenys (2016 metų elektroninis susirašinėjimas) patvirtina, jog apeliantai nesiekė bendradarbiauti su atsakove, nepateikdami banko sąskaitų, į kurias atsakovė galėtų pervesti nuomos mokestį, nors pagal žemės nuomos sutarties 11 punktą nuomotojas turi nurodyti banko sąskaitą. Apeliantai, kaip kreditoriai, nepagrįstai atsisakantys priimti skolininkės – atsakovės, prievolės įvykdymą, prisiima galimas neigiamas pasekmes dėl sutarties tinkamo vykdymo (CK 6.64 straipsnis ).
34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti apeliantų nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai bei argumentai nevertintini, kaip neturintys esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys.
35. Remiantis nutarties 27, 29, 32 punktais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų V. T., B. T. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl reikalavimų priteisti nesumokėtą žemės nuomos mokestį bei pakeisti žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatas pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atsakovė UAB „NT Valda“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors tokias išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prašė priteisti, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.