Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
1-104-959/2014
Teisminio proceso Nr.
1-62-1-00757-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Kaltinamasis
S. Ž.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Edmundas Jankaitis, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-959/2014Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00757-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.13; 1.2.4.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam S. Ž., gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajam A. N., jo atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas – 2010-01-12 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2011-03-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2012-01-06, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2013 m. lapkričio 16 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu smogė A. N. į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. N. durtinę-pjautinę žaizdą kairėje šlaunyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio datų neprisimena. Įvykio dieną atėjo su sugyventine prie „Norfos“, nusipirko alkoholio ir sutiko nukentėjusįjį A. N. su sugyventine, įsikalbėjo su jais. Tam, kad viešoje vietoje negerti alkoholinių gėrimų, jis pasikvietė juos pas save į svečius. Vėliau tarp jo ir A. N. įvyko konfliktas, nukentėjusysis pradėjo jį provokuoti, apie viską jo klausinėti, todėl jis nukentėjusįjį kartu su sugyventinę pradėjo varyti lauk iš jo namų, o nukentėjusysis pradėjo jį mušti, puolė jį, jis nuo nukentėjusiojo gavo smūgius į galvą, nukentėjusysis pervertė jį ant sofos. Jis nubėgo į virtuvę, norėjo pasiimti pagalį, su kuriuo būtų gynęsis nuo nukentėjusiojo ir jam pasimaišė peilis, kuris gulėjo virtuvėje ant stalo. Jis paėmė peilį į ranką ir dūrė nukentėjusiajam į koją, viskas vyko virtuvėje. Jis gynėsi. Po dūrio su peiliu jis bandė pabėgti. Nukentėjusysis išsikvietė medicinos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi, kad nukentėjusįjį atsivedė į namus. Įvykio metu jo sugyventinė miegojo kitam kambaryje. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tik nesutinka su neturtinės žalos dydžiu.

Nukentėjusysis A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Apie 20 val. prie parduotuvės „Aibė“ susitiko kaltinamąjį S. Ž. kartu su savo sugyventine, jis taip pat buvo su savo drauge. Tuo metu S. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Kaltinamojo sugyventinė paprašė jo pažiūrėti vieną telefoną, jis sutiko ir visi nuėjo pažiūrėti to telefoną. Iš kalbos išėjo, kad jis yra tarnavęs armijoje, 1-ame pulke, dėl to kaltinamasis pasipiktino, pradėjo ant jo pulti, nubėgo į virtuvę ir pasigriebė peilį. Jis pamatė kai kaltinamasis su peiliu rankose atbėgo į prieškambarį ir užsimojo su peiliu. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės ir pamatęs atbėgantį kaltinamąjį su peiliu rankoje, jis stojosi ir sukosi šonu, koja prisidengdamas krūtinę ir pilvą, kad nekliūtų. Jis pajuto smūgį į koją, tada jis savigynos veiksmais kelis smūgius sudavė kaltinamajam į veidą, užlaužė ranką, nes kaltinamasis perėmęs peilį į kitą ranką bandė dar kartą jam smūgiuoti, pervertė ant sofos, atėmė peilį ir jį atidavė kaltinamojo sugyventinei. Keletą minučių kaltinamasis pabuvo ramiai, tada kilo ir bandė pabėgti pro duris, tačiau jis kaltinamąjį vėl sulaikė. Jis jau buvo išsikvietęs greitąją medicinos pagalba, kaltinamojo sugyventinė jam buvo davusi skudurą, kad jis galėtų susiveržti koją, kad smarkiai nenukraujuotų. Tada kaltinamasis pagriebė kėdė ir trenkė jam į kairį petį, tuomet jis dar kelis smūgius sudavė kaltinamajam. Visas konfliktas vyko pas S. Ž. namuose, prieškambaryje, jis sėdėjo ant kėdės prie stalo. Konfliktą pradėjo S. Ž., iki smūgio peiliu jis jokių smūgių kaltinamajam nesudavė. Kai kaltinamasis bėgo į virtuvę, kartu su juo ėjo ir kaltinamojo sugyventinė, kuri pamačiusi, kad kaltinamasis pasiėmė peilį, pro prieškambarį nubėgo į kitą kambarį. Įvykio metu prieškambaryje buvo jis, kaltinamasis, kaltinamojo sugyventinė ir jo sugyventinė. Jis paskui kaltinamąjį į virtuvę nėjo. Smūgį peiliu matė jo sugyventinė, o kaltinamojo sugyventinė tuo metu buvo kitam kambaryje. Įvykio metu buvo blaivus, po įvykio, t. y. po smūgio, skausmui numalšinti nuo stalo pasiėmė butelį vyno ir išgėrė pusę butelio. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Jis patyrė fizinį skausmą, iki šiol gydosi ambulatoriškai, geria raminamuosius, patiria nepatogumų.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai neprisimena, ji su nukentėjusiuoju prie parduotuvės „Aibė“ sutiko S. Ž. su O. Ž.. O. Ž. paprašė pataisyti telefoną ir S. Ž. pakvietė eiti pas jį į namus. Pas S. Ž. namuose jis parodė telefoną, kadangi buvo parsinešęs alkoholinių gėrimų, tai juos gėrė. Kaltinamasis S. Ž. pradėjo konfliktuoti su A. N.. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. N. prasitarė, kad yra policininkas, tada S. Ž. puolė ant jos sugyventinio, nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, puolė ant A. N. ir sužalojo jam koją. Po to su peiliu norėjo ant jos pulti, bet pamatė jos sugyventinis. Po to S. Ž. pasiėmė kėdę, bet A. N. priešinosi. Visas konfliktas buvo prieškambaryje, kur ji prie stalo ir sėdėjo. Kaltinamojo sugyventinė viską matė, nes buvo kartu su jais prieškambaryje. O. Ž. kartu su kaltinamuoju ėjo į virtuvę po to, kai kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam į koją. Ji nuėjo į kambarį, kuriame miegojo vaikai, tam, kad nuraminti vaiką, o tuo metu kaltinamasis norėjo iššokti pro langą ir pabėgti, bet A. N. sulaikė ir neišleido. Kai kaltinamasis dūrė su peiliu nukentėjusiajam į koją, nukentėjusysis nieko nebegalėjo padaryti, nes bėgo kraujas iš kojos. Nukentėjusysis gynėsi po dūrio į koją, ir po smūgio su kėde, A. N. užlaužė kaltinamajam rankas. Viskas vyko prieškambaryje ant sofos. Įvykio metu ji buvo blaivi, jokio alkoholio nevartojo, A. N. išgėrė vyno, nes jam labai kraujavo koja.

Liudytoja O. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Lapkričio 17 d., tiksliai datos neprisimena, jos vyras parėjo į namus truputį išgėręs, tam, kad jis jai duotų ramybę, ji pasiūlė jam dar nupirkti vyno butelį. Nuėjo į parduotuvę „Aibė“, prieš įeinant į parduotuvę, prie turėklų pamatė stovinčius A. G. su A. N.. S. Ž. juos užkalbino, tuo metu A. N. rankose turėjo alaus butelį ir gėrė, jie visi pradėjo kalbėtis, tada S. Ž. sako „aš einu nupirksiu vyno ir einam pas mus išgerti“. Ji nuėjo, nupirko vyno, išėjus jie dar stovėjo ir kalbėjo, bekalbant jie išgėrė vieną butelį vyno, tada A. G. dar nupirko butelį vyno ir parėjo pas juos į namus. Jie visi susėdo kambariuke – ji su S. Ž. ant sofos, o A. N. su A. G. ant kėdžių, ir pradėjo kalbėtis. Jie pasiteiravo A. N., kuo jis užsiima, pastarasis atsakė, kad taiso telefonus, kompiuterius. Ji pasakė, kad turi telefoną, kurį reiktų pažiūrėti. Ji padavė A. N. telefoną, jis apžiūrėjo ir pasakė, kad telefono nebegalima sutaisyti, nes detalės labai brangios. Po to, A. N. pradėjo šnekėti, kad jis yra dirbęs policijoje, kai tai išgirdo S. Ž., jis pasakė, kad jis su policininkais negers ir pradėjo nukentėjusįjį ir A. G. varyti lauk. Kai tik S. Ž. atsistojo nuo sofos, tai A. N. jam ir trenkė į veidą, pervertė ant sofos, S. Ž. norėjo ištrūkti, bet A. N. jį su kumščiais daužė. Ji pradėjo šaukti, ką A. N. čia daro, liepė paleisti S. Ž.. S. Ž. ištrūko ir bėgo į virtuvę. S. Ž. dar gynėsi, A. N. prispaudė S. Ž. prie krosnies. S. Ž. neradęs pagalio, pasiėmė peilį ir dūrė A. N. į koją, visa tai vyko virtuvėje. Paties dūrimo veiksmo nematė, bet žino, kad ant stalo buvo peilis. Kai pamatė, kad įdūrė į koją, tada ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją. A. N. pats išsikvietė greitąją ir policiją. S. Ž. išsigandęs mėgino pabėgti per langą, bet jam nepavyko. A. N. pirmas į veidą užvožė S. Ž., kai A. N. pasakė, kad dirba policijoje, o S. Ž. pradėjo jį varyti lauk. Ji visą konfliktą matė, stebėjo atsistojusi tarpduryje. Vienu momentu, kai jie visi sėdėjo ir kalbėjosi, ji buvo nuėjusi į kitą kambarį pas dukrą, grįžo, kai prasidėjo triukšmas. Kaltinamasis nepuolė ant nukentėjusiojo su kėde. Ji girdėjo, kaip nukentėjusysis skambino greitajai ir policijai, pati tuo metu buvo kitam kambaryje pas dukrą. Ji matė, kaip S. Ž. buvo prispaustas prie krosnies, bet nematė, kai pasiėmė peilį. Alkoholinius gėrimus vartojo ir nukentėjusysis, ir jo sugyventinė.

Iš 2013-11-17 A. N. pareiškimo matyti, kad jis pranešė apie tai, kad 2013-11-16, apie 22.30 val., jį Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, peiliu smogdamas į kairę koją, sužalojo S. Ž. (3 b. l.).

Iš 2013-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas A. N.. Įvykio vietos apžiūros metu iš gyvenamojo namo kambario buvo paimtas virtuvinis peilis. Apžiūros metu buvo fotografuojama (4-8 b. l.).

Iš 2013-12-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas peilis, kuriuo buvo sužalotas A. N., ir kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš gyvenamojo namo kambario, esančio (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2013-11-17, 00.17 val., A. N. buvo nustatytas 1,08 promilės girtumas (15 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo rezultatų šaknelės matyti, kad 2013-11-17, 00.36 val., S. Ž. nustatytas 2,67 promilės girtumas (95 b. l.).

Iš 2013-12-04 specialisto išvados Nr. G1753/13(04) matyti, kad A. N. padaryta durtinė – pjautinė žaizda kairėje šlaunyje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (37 b. l.).

Iš 2013-12-23 akistatos protokolo, tarp nukentėjusiojo A. N. ir liudytojos O. Ž. matyti, kad abu asmenys liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (48-49 b. l.).

Iš 2014-03-13 akistatos protokolo, tarp liudytojų A. G. ir O. Ž. matyti, kad abi liudytojos liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (50-51 b. l.).

Iš 2014-01-08 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje, t. y. S. Ž. nurodė kambarį, kuriame jie vartojo alkoholį, nurodė sofą, ant kurios sėdėjo jis, ir kėdę, ant kurios sėdėjo A. N.. Paaiškino, kad tarp jo ir A. N. įvyko konfliktas, A. N. sudavė jam smūgį į veidą. Tada S. Ž. pats nuėjo į virtuvę, prie virtuvėje esančios krosnies ieškojo kokio pagalio, kad galėtų apsiginti nuo A. N., o A. N. atėjo į virtuvę jam iš paskos. S. Ž. neradęs pagalio, nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį ir vieną kartą juo dūrė A. N. į koją, gindamasis nuo A. N.. S. Ž. parodė vietą virtuvėje, kur dūrė peiliu A. N. į koją (106-110 b. l.).

Iš 2013-12-23 akistatos protokolo, tarp nukentėjusiojo A. N. ir kaltinamojo S. Ž., matyti, kad abu asmenys liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (113-114 b. l.).

Iš 2014-03-13 akistatos protokolo, tarp kaltinamojo S. Ž. ir liudytojos A. G., matyti, kad abu asmenys liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Kaltinamasis S. Ž. papildomai parodė, kad jam nuėjus į virtuvę, kad nuo krosnies pasiimtų pagalį, jam iš paskos atėjo ir A. N.. S. Ž. neradus pagalio, jis nuo A. N. gavo smūgį į veido sritį, jis nuvirto virtuvėje ant kėdės, bei gindamasis nuo stalo paėmė peilį ir juo dūrė A. N. į koją (117-118 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis S. Ž. 2013-11-16, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu smogė A. N. į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam A. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam A. N. į koją, tačiau paaiškino, kad jis taip pasielgė gindamasis nuo nukentėjusiojo A. N., nes nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgius į veido sritį. Kaltinamojo pozicijos, kad tarp jo ir nukentėjusiojo A. N. kilus žodiniam konfliktui, pirmas smurtinius veiksmus prieš jį atliko nukentėjusysis, o kaltinamasis nuo jų gynėsi, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Kaltinamojo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojos A. G. parodymams, kurie yra iš esmės tapatūs ir atitinkantys bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Nukentėjusiojo A. N. parodymus dėl padaryto sužalojimo pobūdžio, padarymo mechanizmo ir lokalizacijos patvirtina ir specialisto išvada. Be nukentėjusiojo A. N., liudytojos A. G. parodymų, specialisto išvados, kaltinamojo S. Ž. kaltę įrodo ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai: A. N. pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad virtuvėje, kurioje, pasak S. Ž., jis peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairę koją, įvykio vietos apžiūros metu kraujo dėmių nebuvo rasta, nors tiek prieškambaryje, tiek miegamajame jų buvo rasta. Taigi, teismas kaltinamojo S. Ž. poziciją, kad jis dūrė peiliu A. N. į koją gindamasis, nes nukentėjusysis pirmas sudavė smūgius jam į veido sritį, vertina, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojos O. Ž. parodymai, duoti teisme, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Pirmos apklausos, kuri vyko 2013-11-17, t. y. praėjus parai po įvykio, metu, 2013-12-23 vykusios akistatos tarp O. Ž. ir nukentėjusiojo A. N. metu, ir 2014-03-13 vykusios akistatos tarp liudytojos A. G. ir O. Ž., tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. Ž. davė skirtingus parodymus dėl esminių bylos aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad nematė, kaip S. Ž. dūrė A. N. į koją, tik daro prielaidą, nes žino, kad ant stalo buvo padėtas peilis. Taip pat parodė, kad matė, kaip A. N. buvo prispaudęs S. Ž. prie krosnies, nors pačios pirmosios paklausos metu parodė, kad tuo metu, kai S. Ž. peiliu dūrė A. N. į koją, A. N. sėdėjo virtuvėje. Be to, anot liudytojos, kaltinamasis peilį paėmė nuo stalo būdamas prispaustas prie krosnies, nors, kaip matyti iš nuotraukų (110 b. l.), atstumas nuo krosnies iki stalo, kur gulėjo peilis, yra žymiai didesnis nei ištiestos rankos ilgis, kas verčia abejoti jos parodymų patikimumu. Juolab, šios aplinkybės nepatvirtino nei kaltinamais S. Ž., nei nukentėjusysis A. N., nei įvykį mačiusi liudytoja A. G.. Todėl liudytojos O. G. parodymus teismas laiko nepatikimais ir jais nesiremia.

S. Ž. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis S. Ž. numatė, kad dėl naudojamo smurto peiliu nukentėjusiajam A. N. gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę S. Ž. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką įvykdė neišvykus teistumui už tyčinį nusikaltimą (55-57 b. l. b. l.), kas laikytina nusikaltimų recidyvu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme, baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų, visus administracinius teisės pažeidimų įvykdė būdamas neblaivus (66-80 b. l.), nedirbantis (81 b. l.), registruotas darbo biržoje (82 b. l.). Įvertindamas S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, prašydama iš S. Ž. priteisti 55,09 Lt už A. N. gydymą (40-42 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas ieškinį palaikė. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, kaltinamasis su juo sutinka, todėl jis yra visiškai tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos ir 142,97 Lt turtinės žalos atlyginimo (24-31 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

A. N. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo S. Ž. neteisėtų veiksmų, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, kuris užtruko gana ilgą laiką, be to, neigiamus padarinius jaučia ir iki šiol – iki šiol skauda koją. Pagal gydytojo prognozes, patirta kojos trauma stipriai ir negrįžtamai pakenkė nukentėjusiojo fizinei sveikatai ir gali atsiliepti jo sveikatai ilgą laikotarpį. Nukentėjusysis nusikaltimo metu patyrė sukrėtimą, fizinį skausmą ir nepatogumus, kuriuos jaučia iki šiol. Sutriko nukentėjusiojo dvasinė būklė, jaučia baimę dėl savo sveikatos, taip pat bijo įtariamojo, kuris savo agresiją ant nukentėjusiojo išliejo netikėtai, taip jį labai išgąsdindamas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo S. Ž. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, į tai, kad sužalojimų, sukėlusių sunkesnes pasekmes A. N. nebuvo padaryta, į tai, kad S. Ž. yra nedirbantis, siekiant nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 3000 litų neturtinė žala.

Nukentėjusiojo A. N. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra pagrįsta prie ieškinio pridėtais pirkimo kvitais, kurie patvirtina turėtas nukentėjusiojo išlaidas patirtos traumos gydymui, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys yra tenkintinas.

Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-15 pažymos Nr. VI-649(7.3696), nukentėjusiajam A. N. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2013-12-19 sprendimą Nr. SP-4118(7.3696). Nukentėjusiajam A. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 240 Lt ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo S. Ž. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo S. Ž..

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti S. Ž. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-16, 23.50 val., iki 2013-11-18, 13.30 val., t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad S. Ž. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. Ž. 55,09 Lt (penkiasdešimt penkis litus ir 9 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. Ž. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos ir 142,97 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 97 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. N. naudai.

Priteisti iš S. Ž. valstybės naudai 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) proceso išlaidų už A. N. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev