Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1223-513/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
2S-1223-513/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05399-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
J. V., UAB „Miltija“
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-1223-513/2014Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-05399-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 122.4; 128.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. V. ir UAB „Miltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir UAB „Miltija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Z. V., BAB „Snoras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į antstolę B. T. su 2014-04-23 skundu, prašydami panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01585 priimtą 2014-04-01 patvarkymą Nr. S-14012307 dėl pareikšto prieštaravimo ir iš naujo įkainoti: žemės sklypą, kurio plotas 2,0000 ha, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio plotas 0,9600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, kurio plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 182,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl UAB „Miltija“ pateiktų 2014-03-25 prieštaravimų. Nurodė, kad 2014-03-19 patvarkymu antstolė nustatė parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto vertę. Nesutikdami su tokiu antstolės turto įkainojimu, vienu procesiniu dokumentu pateikė prieštaravimus dėl turto įvertinimo. Antstolė 2014-04-01 patvarkymu J. V. prieštaravimų netenkino, o dėl UAB „Miltija“ pateikto prieštaravimo jokio patvarkymo apskritai nepriėmė. Teigia, kad antstolės 2014-04-01 patvarkymas bei jos neveikimas nepriimant jokio patvarkymo dėl UAB „Miltija“ pateiktų prieštaravimų dėl turto įkainojimo yra neteisėtas. Antstolė nepagrįstai nurodė, kad buvo praleistas trijų dienų terminas prieštaravimams pateikti, nes 2014-03-25 lydraštis Nr. 473 patvirtina, kad UAB „Miltija“ teisines paslaugas teikianti UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2014-03-25 perdavė UAB „Jūros paštas“ korespondenciją, su ja ir 2014-03-25 prieštaravimus. Korespondencija UAB „Jūros paštas“ buvo perduota prieš darbo pabaigą, todėl vokas antspauduotas tik kitą dieną, t. y. 2014-03-26, todėl mano, kad prieštaravimai pateikti laiku. Teigia, kad antstolės nustatyta parduodamo iš varžytynių turto vertė yra neteisinga, todėl antstolė turėjo paskirti ekspertizę realiai turto vertei nustatyti.

Antstolė B. T., nesutikdama su pareiškėjų skundu, priėmė 2014-04-30 patvarkymą, juo skundo netenkino ir skundą dėl antstolio veiksmų perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad nors terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti buvo praleistas, tačiau antstolė 2014-04-01 patvarkyme pareiškėjams išsamiai išaiškino turto vertės nustatymo kriterijus bei argumentuotai nurodė prieštaravimų dėl turto vertės įkainojimo netenkinimo motyvus. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog 2014-04-01 patvarkyme dėl pareikšto prieštaravimo rezoliucinėje dalyje nurodytas vien skolininkas J. V., nenurodant, jog netenkintini ir UAB „Miltija“ prieštaravimai, nedaro įtakos skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumui ir pagrįstumui, juolab kad minėtas patvarkymas buvo išsiųstas abiem skolininkams, skolininkas J. V. yra UAB „Miltija“ vadovas, be to, ši aplinkybė nesutrukdė pareiškėjams įgyvendinti savo procesines teises, pateikiant skundą dėl antstolės 2014-04-01 patvarkymo dėl pareikšto prieštaravimo. Teismas sprendė, kad antstolė iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atsižvelgdama į vykdymo proceso ypatumus, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolę priimti patvarkymą dėl UAB „Miltija“ dėl jos pateiktų 2014-03-25 prieštaravimų vykdomojoje byloje. Teismas, įvertindamas antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nurodytą turto vertę bei antstolės nustatytą didesnę turto vertę, nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti nustatytos turto vertės pagrįstumu, o byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojos ekspertizės metu nustatyta turto verte, per įstatymo nustatytą terminą šalys turto vertintojai nušalinimo nepareiškė, todėl teismas sutiko su antstolės argumentais, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01585 esantys įrodymai dėl turto vertės, t. y. eksperto išvada, nekelia abejonių turto vertės tinkamu nustatymu. Teismas padarė išvadą, kad įstatymas suteikia antstoliui teisę, bet ne pareigą esant šalių prašymams ar prieštaravimas, skirti papildomą ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė dėl turto vertės nustatymo buvo atlikta, be to, antstolė patvarkymu nustatė didesnę nei ekspertizės akte nustatytą nekilnojamojo turto kainą, todėl antstolės atsisakymas atlikti pareiškėjų prašomą pakartotinę ekspertizę nelaikytinas pažeidžiančiu įstatymų nustatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai praleido CPK 681 str. 3 d. nustatytą 3 darbo dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, nes UAB „Jūros paštas“ korespondencija buvo perduota 2014-03-25, o tai, kad paštas ant siunčiamo voko uždėjo neteisingos dienos, t. y. 2014-03-26, spaudą, nereiškia, kad skundas nebuvo išsiųstas laiku. Teismas neteisingai nurodė, kad įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Antstolės nustatyta iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertė neatitinka realios rinkos kainos, ji aiškiai per didelė, nes nepriklausomos turto vertintojos UAB „Lituka ir Ko“ nustatyta, kad areštuoto turto vertė 2014-04-04 yra 428 000 Lt, o antstolė 2014-03-19 turtą įvertino 740 000 Lt. Kadangi antstolės nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos kainos, todėl antstolė turėjo pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise ir skirti pakartotinę ekspertizę, objektyviai, pasikliaudama turto vertinimo kvalifikaciją turinčių specialistų išvadomis, nustatyti realią ir dabartines rinkos kainas atitinkančią iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą per įstatymo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0005/12/01585 duomenimis nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo išieškotojos BAB „Snoras“ pateiktą 2012-09-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl 2 384 151,03 Lt skolos išieškojimo iš solidariųjų skolininkų J. V., Z. V. ir UAB „Miltija“ (buvęs pavadinimas – J. V. IĮ), išieškotojos BAB „Snoras“ naudai, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio plotas 2,0000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio plotas 0,9600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 182,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 6, 7, 8). Antstolė 2012-08-27 patvarkymu nusprendė skirti hipoteka įkeisto turto ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedė atlikti teismo ekspertei L. C. (b. l. 40–43). Antstolė, gavusi UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktų ataskaitas, 2014-03-19 patvarkymu nustatė iš varžytynių parduodamo turto vertę – žemės sklypo, kurio plotas 2,0000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 230 000 Lt; žemės sklypo, kurio plotas 0,9600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 110 000 Lt; žemės sklypo, kurio plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 182,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 740 000 Lt (b. l. 85–87). Patvarkymas dėl turto įkainojimo pasirašytinai įteiktas 2014-03-20 J. V., UAB „Miltija“ atstovui J. V. (vykd. b. l. 84). Pareiškėjai J. V. ir UAB „Miltija“, nesutikdami su turto verte, pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad žemės sklypo, kurio plotas 2,0000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 800 000 Lt, o ne 230 000 Lt; žemės sklypo, kurio plotas 0,9600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 576 000 Lt, o ne 110 000 Lt; žemės sklypo, kurio plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 182,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra apie 400 000 Lt, o ne 740 000 Lt.

Apeliantai teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai praleido CPK 681 str. 3 d. nustatytą 3 darbo dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, nes UAB „Jūros paštas“ korespondencija buvo perduota 2014-03-25, o tai, kad paštas ant siunčiamo voko uždėjo neteisingos dienos, t. y. 2014-03-26, spaudą, nereiškia, kad skundas nebuvo išsiųstas laiku. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti. CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams 2014-03-19 patvarkymas dėl turto įkainojimo pasirašytinai įteiktas antstolės kontoroje 2014-03-20, terminas prieštaravimas dėl turto įkainojimo pateikti baigėsi 2014-03-25. Pareiškėjų prieštaravimai antstolei pateikti 2014-03-26 (CPK 74 str. 7 d.), taigi praleidus CPK 681 str. 3 d. nustatytą terminą. Tačiau nepaisydama to, kad terminas prieštaravimas pateikti buvo praleistas, antstolė 2014-04-01 patvarkyme išsamiai ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus prieštaravimus ir jų netenkino, pareiškėjai šį antstolės procesinį dokumentą apskundė, todėl apeliantų procesinės teisės pareikšti prieštaravimus nebuvo suvaržytos, o antstolės atliktų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismo.

Apeliantai nesutinka su antstolės nustatyta turto verte, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės nustatytą areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto vertę, neįvertino, kad antstolės nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos kainos, ji aiškiai per didelė, todėl antstolė turėjo ne teisę, bet pareigą paskirti pakartotinę ekspertizę ir objektyviai, pasikliaudama turto vertinimo kvalifikaciją turinčių specialistų išvadomis, nustatyti realią ir dabartines rinkos kainas atitinkančią iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina.

Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytynių ir siekdama nustatyti teisingą areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto vertę, nusprendė skirti ekspertizę, 2012-08-27 priėmė patvarkymą, kuriuo ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertei L. C. (CPK 682 str. 1 d.). Antstolė, įvertinusi UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės 2012-09-05 ir 2014-02-10 ataskaitas, atsižvelgdama į išieškotojo pateiktą nuomonę dėl turto vertės, išieškomos skolos dydžio ir turto santykį, nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, 2014-03-19 patvarkymu nustatė iš varžytynių parduodamo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl realios turto vertės nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad tik tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 682 str. normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatymų numatytomis vykdomojo proceso taisyklėmis inter alia CPK 381 str., kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolei abejonių dėl turto vertės nekilo. Tuo tarpu apeliantų hipotetinio pobūdžio svarstymai apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, apie jų ketinimus padalyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į atskirus žemės sklypus, apie tai, kad antstolės nustatyta žemės sklypų kaina yra per maža, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.), kurie sudarytų pagrindą abejoti antstolės nustatyta žemės sklypų verte. Pažymėtina, kad vien pareiškėjų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai. Apeliantai teigia, kad žemės sklypo, kurio plotas 0,0585 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 182,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal UAB „Lituka ir Ko“ atliktą vertinimą sudaro apie 400 000 Lt, o ne 740 000 Lt, kaip nustatė antstolė. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įkeisto bei areštuoto turto vidutinių rinkos verčių paiešką VĮ Registrų centro interneto svetainėje (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) nustatė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė siekia 217 000 Lt; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė siekia 293 000 Lt; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė siekia apie 190 000 Lt, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė siekia apie 299 000 Lt. Palyginus VĮ Registro centro pateikiamą preliminarią apeliantui priklausančio turto bendrą rinkos vertę su antstolės nustatyta turto verte, darytina išvada, kad antstolės nustatyta turto kaina yra objektyvi, artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Apeliacinio teismo nuomone, ta aplinkybė, kad antstolės nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra didesnė, nei nurodyta ekspertų, nesudaro pagrindo abejoti nustatytos turto vertės teisingumu, priešingai, įvertinus apeliantų skolos dydį ir galimybę ją padengti, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai nustatė didesnę turto vertę, o apeliantų siekis nustatyti šio turto mažesnę vertę kelia pagrįstų abejonių, ar apeliantai tikrai siekia, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą bei būtų visiškai atsikaityta su išieškotoju. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, įkainodama realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią, maksimaliai artimą esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai vertę, todėl pagrindo įpareigoti antstolę skirti pakartotinę ekspertizę bei atlikti naują turto įkainojimą nėra. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių vykdymo metu. Jei apeliantai yra įsitikinę kitokia turto rinkos verte, jie gali CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka patys pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliantų atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj