Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022 m. kovo 27 d. pareiškėjas M. A. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, kuriame nurodė, jog 2022 m. vasario viduryje el. paštu susirašinėjo su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmone „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi P. M. apie (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 14 d. jis raštiškai direktoriaus paklausė koks yra privalomas (duomenys neskelbtini), tačiau į šį paklausimą nei jis, nei kt. įmonės atstovai jam neatsakė, todėl apie tai jis negalėjo informuoti visuomenės nei savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“, nei to paties pavadinimo (duomenys neskelbtini) ar kitomis informavimo priemonėmis. Pareiškimu pareiškėjas prašo: 1) pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. M. veiksmų; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnyje; 3) pritaikyti administracinę nuobaudą P. M.; 4) priteisti jam, kaip nukentėjusiam, vieno euro patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. M. (b. l. 1-3).

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį pradėjimo. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog iš pateikto pareiškimo matyti, kad jis yra nekonkretus, nenurodyta asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn reikalingi duomenys ((duomenys neskelbtini)), kokiais veiksmais asmuo pažeidė atitinkamą teisės aktą (jo straipsnį, dalį, punktą). Be to, nors pareiškėjas prie pareiškimo pridėjo susirašinėjimą el. paštu, todėl neaišku, kokie konkrečiai veiksmai ar neveikimas yra skundžiamas. Papildomai pažymėjo, jog ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ar pareiškimo iškelti administracinio nusižengimo bylą turinį. Pareiškėjas prašo priteisti vieno euro neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens, tačiau nepagrindžia reikalavimo, kas sudaro neturtinę žalą, kaip ši žala pasireiškė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis), ir aplamai nenurodė, kokiu pagrindu jis turi būti pripažintas nukentėjusiuoju, o kartu nepareiškė ir civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris iš esmės turėtų atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus. Todėl pareiškimas su jame nurodytais reikalavimais yra nekonkretus, todėl pagal šį pareiškimą administracinio nusižengimo teisena yra negalima (b. l. 5-6).

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą.

3.1. Skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ANK 590 straipsnio 4 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021 nurodė, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK 119, 120, 204, 119¹ straipsniuose nurodytų) administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.

3.2. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų teisės rinkti bylai reikšmingą informaciją, įrodymus yra nepalyginti siauresnės apimties nei specializuotų subjektų. Laikantis pozicijos, kad nurodytų subjektų teismui pateikiamas pareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtų ne tik nepagrįstai plečiamai aiškinamas ANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau ir neproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būti patrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK 547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingu subjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus. Pareiškėjo manymu, teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo.

3.4. Akcentuoja, jog 2022 m. kovo 27 d. pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui jis nurodė konkretų asmenį, t. y. P. M., kuris yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, galimai atsakingas už tai, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme nustatytu laiku nepateikė atsakymo į jo, kaip (duomenys neskelbtini), išsiųstą paklausimą. Taigi, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, jis pateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir privalėjo savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus bei pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas ne privatus asmuo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės vadovas, kuris nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos nepateikė atsakymų į jo (pareiškėjo) klausimus taip savo neveikimu trukdydamas jam atlikti pareigas.

3.5. Apibendrindamas savo skundą pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra privalomos visų instancijų teismams, įskaitant ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina (b. l. 12-14).

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. ANK 647 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo reikalavimo, juo yra prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Taigi apeliaciniame skunde nenurodoma, kokį konkretų sprendimą, panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliantas prašo teismo priimti. Skundo motyvų didelę dalį sudaro cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021 motyvai, papildomai nurodoma tik tai, kad apylinkės teismas turėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

5. Nors pareiškėjo M. A. apeliacinis skundas ir neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, į ką turėjo atkreipti dėmesį ir apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ANK 648 straipsnis), apygardos teismas šiuo atveju nagrinėja apeliacinį skundą ir patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

6. ANK 590 straipsnis detaliai nereglamentuoja asmens, besikreipiančio į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau šios nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 577 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes būtent šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ANK 609 straipsnyje aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenis, pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

7. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus tai, kad bylose dėl ANK 547 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo administracinio nusižengimo bylos tyrimas nėra atliekamas, administracinio nusižengimo protokolas nėra surašomas, teismas gali būti aktyvus tik tuomet, kai yra tinkamai apibrėžtas padarytas administracinis nusižengimas ir nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, o tai šiuo atveju turėjo būti padaryta pareiškėjo pareiškime.

8. Pažymėtina, kad apelianto M. A. surašytas pareiškimas yra administracinio nusižengimo bylos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam administracinį nusižengimą. Šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, todėl pareiškėjo pareiškime nesant pirmosios instancijos teismo įvertintų bei nurodytų duomenų ir esant nustatytiems trūkumams (nenurodyta asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn reikalingi duomenys ((duomenys neskelbtini)), kokiais veiksmais asmuo pažeidė atitinkamą teisės aktą (jo straipsnį, dalį, punktą), iš pareiškimo ir kartu pateikto susirašinėjimo el. paštu neaišku, kokie konkrečiai veiksmai ar neveikimas yra skundžiami, bei pareiškėjas prašo priteisti vieno euro neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens, tačiau nepagrindžia reikalavimo, kas sudaro neturtinę žalą) šis pareiškimas pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertintas kaip nepagrįstas, pagal kurį administracinio nusižengimo teisena yra negalima. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai yra esminiai, jie riboja galimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.

9. Priešingos išvados neleidžia daryti ir pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021, kuria iš esmės grindžiamas pats apeliacinis skundas. Minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje susiklosčiusi situacija nėra tapati šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamai situacijai (nelaikoma precedentu), todėl ja remtis nėra pagrindo. Pareiškėjo cituojamoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjų įgalioto atstovo advokato surašyto ir apylinkės teismui pateikto pareiškimo turinio atitikimo ANK 609 straipsnio nuostatoms (nagrinėjamu atveju pareiškimą surašė pats pareiškėjas).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.