- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1-676-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01750-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, neturintis išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2018 m. sausio 9 d. apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu abiem rankomis griebė savo sugyventinei K. B. už kairės rankos riešo bei jį stipriai išsuko tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. T. kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T. parodė, kad su K. B. gyveno jos bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno keletą metų. Anksčiau su sugyventine jokių rimtų konfliktų neturėjo, buvo tik žodiniai barniai. 2018-01-09 apie 19 val., namuose jis buvo visiškai blaivus, grįžo iš poliklinikos iš terapeuto, nes jam buvo pakilęs kraujospūdis, todėl nuėjo pas daktarą pasitikrinti. Buvo labai pavargęs, todėl norėjo ilsėtis, o K. tvarkėsi namuose. Jų butas yra vieno kambario, dėl to tarp jo ir K. kilo žodinis konfliktas, jie barėsi koridoriuje, jis norėjo išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru, ji neleido, jie susistumdė koridoriuje, jis K. pastūmė, po to pradėjo atiminėti raktus nuo buto, nes jeigu neturėtų raktų nuo K. buto, po to negalėtų grįžti atgal, todėl griebė ją už rankos, stipriau suspaudė, galimai jai suskaudo, bet tik norėjo atimti raktus nuo buto. Konflikto metu jam pavyko atimti iš K. jos raktus, juos pasiėmė iš išėjo. Nakvojo pas anūką (duomenys neskelbtini), ryte grįžo pas K., bet ši jo neįleido, todėl jis nuvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Pas K. daugiau nebegrįš, gyvens savo namuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-26).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji K. B. parodė, kad gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. T. Anksčiau su sugyventiniu jokių rimtų konfliktų neturėjo, iki vakar dienos buvo tik žodiniai barniai. 2018-01-09 apie 19 val., namuose A. buvo neblaivus, be jokių priežasčių sukėlė konfliktą, kuriuo metu pradėjo kabinėtis, šaukti, rėkti, reikalavo, kad tuoj pat eitų ilsėtis, bet kadangi ji pasakė, jog dar turi apsitvarkyti buityje, A. be jokios priežasties pradėjo grasinti, kad trenks, užsimojo į ją tuščiu stikliniu buteliu, bet netrenkė. Ji tą butelį išmetė į šiukšlių konteinerį ir norėjo išeiti iš buto, kad nesiveltų į didesnį konfliktą, tačiau A. sustabdė ją koridoriuje ir pradėjo atiminėti raktus iš jos rankų, abiem rankom griebė ją už rankos kairiojo riešo ir pradėjo riešą sukti, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko jis atėmė raktą bei užrakino butą, kad negalėtų išeiti kreiptis pagalbos. Konflikto metu jie buvo dviese, konflikto niekas nematė. Tada ji pasakė, jog eina miegoti, bei nuėjo į kambarį atsigulti, o A. susiruošė, atsirakino ir kažkur išėjo. Ji pasinaudodama proga, iš karto išbėgo iš buto į laiptinę ir sutiko į laiptinę iš lauko einančią kaimynę iš ketvirto aukšto. Jos paprašė paskambinti į policiją. Konflikto kaimynė nematė, nes ją sutiko einančią į laiptinę jau po konflikto, kai A. jau buvo išėjęs, ir tik paprašė kaimynės iškviesti policiją. Toks smurto atvejis iš sugyventinio pusės pirmą kartą, anksčiau nieko panašaus nebuvo. Konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jokių žymių jai ant kūno po konflikto neliko; nebenori sugyventinio priimti gyventi savo bute (b. l. 13-15).
Vyriausiojo patrulio N. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2018-01-09 apie 20.10 val. buvo gautas, kad (duomenys neskelbtini) prieš pranešėją smurtauja sugyventinis. Atvykus nustatyta, jog pranešėja yra K. B. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-01-09 apie 18.00 val. grįžo namo neblaivus A. T., pradėjo konfliktuoti, kabinėtis prie K. B. Liepė jai gulėti lovoje ir nesimaišyti jam. Praėjus kuriam laikui A. T. bandė trenkti su stikline tara K. B. į galvą, tačiau jai pasitraukus, jis ją suėmė už kairės rankos ir sukdamas riešą liepė gultis. Pasak K. B., riešas buvo sukamas dviem rankomis. Iki policijos atvykimo A. T. pasišalino (b. l. 6-7).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2018-01-09 apie 19 val. konflikto metu sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kaltinamasis be jokių priežasčių ėmė prie jos kabinėtis, šaukti rėkti, grasino trenkti stikliniu buteliu. Nukentėjusiajai bandant vengti didesnio konflikto kaltinamasis sustabdė ją koridoriuje ir pradėjo atiminėti raktus iš jos rankų, abiem rankom griebė ją už rankos kairiojo riešo ir pradėjo riešą sukti ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 13-15). Policijos pareigūno, bendravusio su nukentėjusiąja praėjus tik valandai po įvykio, tarnybiniame pranešime nurodoma, jog kaltinamasis bandė trenkti su stikline tara nukentėjusiajai į galvą, tačiau jai pasitraukus suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos ir abiem savo rankomis suko jos kairės rankos riešą (b. l. 6-7). Kaltinamasis nors ir nurodė skirtingas nei nukentėjusioji konflikto kilimo priežastis, tačiau taip pat pripažino, kad konflikto metu susistumdė su nukentėjusiąja koridoriuje, griebė jai stipriau už rankos ir dėl to nukentėjusiajai galimai suskaudo, bet tik norėjo atimti iš jos buto raktus (b. l. 24-26). Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą
Be to, A. T. griebdamas savo sugyventinei už kairės rankos riešo turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo stipriai išsukti kairės rankos riešą. Kaltinamasis nors ir nenorėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau sąmoningai savo veiksmais leido skausmui kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.
Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nors šioje byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji būtų sutuoktiniai ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, tačiau jie nurodė kartu gyvenę daug metų, vedę bendrą ūkį, taigi nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu buvo kaltinamojo sugyventine ir todėl laikytina šeimos nare.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 36-37).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė netiesiogine tyčia. Teistas 1973 m. (b. l. 31-32), administracine tvarka nebaustas (b. l. 33). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 85 metų amžiaus (b. l. 28). Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teismas pažymi, jog skiriama bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, t. y. negali būti nei per švelni, nei per griežta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes darytina išvada, jog prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis yra proporcingas padarytai veikai.
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra; civilinis ieškinys nepareikštas; laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas; kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.