Teisora
Registruotis

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1007/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
1-110-1007/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47809-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Nukentėjusysis
Z. M.
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-110-1007/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47809-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.3; 2.1.16.1.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant D. G.,dalyvaujant prokurorei J. K.,nukentėjusiajai Z. M.,kaltinamajam E. M. ir jo gynėjui advokatui A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs prie (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 vieneriems metams, bausmę atlikęs 2017-12-18 (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai Z. M., o būtent: 2023 m. gruodžio 15 d., apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, šaldytuvo durimis trenkė motinai Z. M. į kaktą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai Z. M. sukeldamas fizinį skausmą.

2. Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai Z. M., o būtent: 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, rankomis pastūmė motiną Z. M., ko rezultate pastaroji krisdama ant žemės susitrenkė kairę ranką į dujų balioną, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. M. padarė kairiojo žastikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir dėl pirmosios nusikalstamos veikos nurodė, jog atsidarė šaldytuvą, kurio durimis sutrenkė mamai. Jis neįsivaizduoja kaip tos durys atitrenkė į mamą. Tai buvo 2023 m. gruodžio 15 d. Tuo metu gyveno pas mamą, adresu: (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholį, gėrė alų. Buvo vidutiniškai apsvaigęs, tačiau nelabai prisimena. Prisimena, kad viskas įvyko virtuvėje ir, kad šaldytuvo durimis sužalojo mamą. Kokius sužalojimus mamai padarė, neprisimena. Mamai į kaktą trenkė šaldytuvo durimis. Jam susitaikius su mama ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Per metus laiko padarė kitą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais teismas gali remtis. Kaltinamąjį aktą gavo, kurio, turbūt, neskaitė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2023 m. gruodžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo E. M. parodymai (2 tomas, b. l. 21-22). E. M. nurodė, kad psichinėmis ligomis sirgęs nėra, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta kuo yra įtariamas, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nori paaiškinti, kad Z. M. yra jo mama, jie gyvena kartu, adresu: (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, prisideda finansiškai, kartu valgo prie bendro stalo. Vakar, tai yra 2023-12-15, jis kartu su savo drauge A. S. gėrė alų, jo mama Z. būdama tuose pačiuose namuose irgi gėrė alų, bet viena pati. Tada tarp jo mamos ir jo draugės A. įvyko žodinis konfliktas, jos, būdamos abi girtos, šūkavo viena ant kitos. Tada jis abi nuramino, A. nusivedė į savo kambarį, bet girdėjo, kad mama vis dar šūkauja ir nenorėdamas, kad vėl jos abi sukonfliktuotų, nuėjo pas mamą į virtuvę norėdamas ją nuraminti. Prašė, kad nusiramintų, bet ji dar labiau bambėjo. Ji buvo atsidariusi šaldytuvo dureles ir stovėjo atsidariusi šaldytuvo dureles bei vis dar bambėjo, tada jis ranka pastūmė šaldytuvo dureles, kad jos užsidarytų ir užsidarydamos nuo jo pastūmimo durelės pataikė jo mamai. Jis nenorėjo nei sužaloti, nei sukelti fizinio skausmo savo mamai. Kažkaip gavosi tokia situacija ir tiek, ji stovėjo prie atidaryto šaldytuvo, o jis ranka pastūmė tas šaldytuvo dureles, nepagalvojo, kad užgaus ją, nenorėjo užgauti jos tikrai. Nebuvo tas veiksmas tyčinis, kad sužeisti savo mamą, smūgis nebuvo stiprus. Jei jai sukėlė fizinį skausmą, tai nuoširdžiai gailisi. Tada ji supykusi turbūt dėl viso vakaro konflikto iškvietė policijos pareigūnus ir jį sulaikė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas byloje, jis laikinai pagyvens pas savo draugę A. S., adresu: (duomenys neskelbtini).

4.1. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2024 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo E. M. parodymai (2 tomas, b. l. 43-46). E. M. nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo, teisės jam yra išaiškintos. Parodo, kad jam gynėjas apklausoje nereikalingas. Pranešimo apie įtarimą kopiją gavo, suprantamas ir aiškus, dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta visiškai. Sekančiai parodo, kad gyvena su mama priklausančiuose sesers J. M., gim. (duomenys neskelbtini), namuose adresu: (duomenys neskelbtini), gyvena dviese. Su mama nesipyksta, nekonfliktuoja, gyvena draugiškai. Kai mama būna apsvaigusi nuo alkoholio, ji pradeda žodiškai jį ,,kolioti" visokiais žodžiais, mano, kad ji taip elgiasi, kai jo draugė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ateina aplankyti jo, aukščiau minėtu adresu. Jo mama vartoja alkoholį jau trečias mėnuo, kiekvieną dieną, dėl to ji net darbą prarado. Nori paaiškinti, kad 2024-08-20 dienos metu, tikslaus laiko negali pasakyti, atėjo jo draugė A. ir jie, būdami dviese jo kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, kokį kiekį išgėrė negali pasakyti, tačiau jutosi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Mama, būdama savo kambaryje, taip pat vartojo alkoholį, jie kartu nebuvo. Mama vis ateidavo į jo kambarį šaukdama, kad iškvies policiją. Jau buvo vakaro metas, kai vėl atėjusi mama pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, tačiau dėl kokių priežasčių, ji nesakė, tik „koliojo“ visokiais žodžiais. Mama, kai būna apsvaigusi nuo alkoholio, jau ne pirmą kartą sako A., kad kvies policiją, kad ji ateina pas jį. Vakaro metu, kai buvo savo kambaryje su A. S., kai atvažiavo sesuo J. M., kuri jį barė dėl to, kad vartoja alkoholį ir daro ,,bardaką“ namuose. Po to, kai jį sesuo apšaukė, jis tylėjo ir nieko nesakė, ir liko savo kambaryje, kuriame buvo visą vakarą kartu su drauge A. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie jį atvežė į (duomenys neskelbtini) areštinę, tačiau dėl kokių priežasčių jį atvežė į areštinę, jis negali pasakyti. Jis prieš savo mamą nesmurtavo ir jos nestūmė virtuvėje, kodėl ji taip elgiasi ir meluoja, jis negali pasakyti, kai ji būna apsvaigusi nuo alkoholio pridaro visokių nesąmonių, būna agresyvi. Jis negirdėjo jokio kritimo garso, nematė jokių sužalojimų ant mamos kūno, nes visą laiką buvo savo kambaryje. Jis mamai fizinio skausmo nesukėlė. Nori paminėti, kad jo draugė A. S. su juo buvo visą dieną, todėl ji gali paliudyti, kad mamos jis nepalietė nei pirštu ir prieš ją nesmurtavo. Šiais metais, t. y. 2024 m. pavasarį (mėn. nepamena), policija buvo kviesta dėl smurto artimoje aplinkoje ir dėl to įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas jiems su mama susitaikius. Kol vyks ikiteisminis tyrimas savo noru laikinai išsikels pas draugę A. S., adresu: (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi.

4.2. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti 2024 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo E. M. parodymai (2 tomas, b. l. 43-46). E. M. nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, fizinių ir psichikos sutrikimų neturi, psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo, teisės jam yra išaiškintos. Parodo, kad jam gynėjas apklausoje nereikalingas. Pranešimo apie įtarimą kopiją gavo, suprantamas ir aiškus, dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos 2023-12-15 kaltę pripažįsta, dėl nusikalstamos veikos 2024-08-20 kaltę pripažįsta iš dalies. Sekančiai nori parodyti, jog 2024-08-20 tarp jo ir mamos Z. M. koridoriuje įvyko žodinis konfliktas dėl A.. Konflikto metu jis sėdėjo, rūkė koridoriuje ir, kiek pamena, bandė mamą atstumti nuo A., nes mama puolė ant A. varydama ją lauk iš namų. Jis, kiek pamena, viena ranka (kuria nepasakys) nestipriai stumtelėjo Z. M. ir iš karto nuėjo į savo kambarį, neatsisukdamas. Jis negirdėjo jokio griuvimo garso. Jis nematė, kad mama atsitrenkė į dujų balioną ir nukrito ant žemės. Nepamena, ar girdėjo triukšmą, kaip mama nukrito ant žemės. Tyčios mamos sužaloti tikrai neturėjo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, greičiausiai neapskaičiavo savo jėgos ir per stipriai pastūmė mamą. Buvo savo kambaryje iki tol, kol atvyko policija ir sesuo J. M.. Dėl to labai gailisi, alkoholis tikrai turėjo įtakos jo netinkamiems veiksmas, būdamas blaivas taip pasielgęs nebūtų. Daugiau nieko pasakyti negali.

5. Pagarsinus parodymus kaltinamasis E. M. nurodė, kad jo parodymai dėl tyčinių veiksmų, yra teisingi. Tuo metu nelabai suvokė. Yra pakaltinamas, psichinėmis ligomis neserga. Neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams. Praeityje buvo teistas už smurtą, už vairavimą neblaiviame stovyje. Neprisimena prieš ką smurtavo 2015 metais. Bausmės vykdymas buvo atidėtas. Pažeidimų probacijos metu nepadarė. Smurtavo prieš draugę, su kuria gyveno. Buvo kita draugė. Įvykio metu su drauge buvo jo kambaryje. Draugė su mama buvo koridoriuje, į kurį ir jis atėjo parūkyti. Jos sukonfliktavo. Tada jis, norėdamas mamą nuraminti, tyčia ją pastūmė. Mama, užkliuvusi už slenksčio, nugriuvo, o griūdama atsitrenkė į dujų balioną ir susižalojo ranką. Tai buvo 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Jie gyvenome su mama dviese. Buvo su drauge A. S. Tuo metu kartu negyveno. Draugė gyveno su savo tėvais. Kartu su drauge negali gyventi, nes jis konfliktuoja su uošviais. Alkoholį, t. y. alų, išgėrė prie parduotuvės su draugais. Grįžę namo su drauge taip pat gėrė alų. Viskas įvyko pavakaryje. Jis ėjo parūkyti. Mama ir A., kurios nelabai sutaria, sukonfliktavo. Konflikto metu mama stovėjo tarpduryje, o jis pats koridoriuje. Jis mamą pastūmė, nes norėjo nuraminti. Draugė taip pat buvo koridoriuje. Kuria ranka pastūmė mamą, nepamena, nes buvo apsvaigęs. Mamą pastūmęs nuėjo į savo kambarį. Neįsivaizdavo, kad mama užsigavo. Girdėjo, kad mama skambino sesei J. D. Tuo metu draugė buvo su juo. Atvažiavo sesuo, iškvietė pareigūnus, su kuriais jis ir išvyko. Kas vyko su mama, nematė. Po to jis su mama nebendravo. Žino, kad padarytas kairio žastikaulio lūžis. Mamos atsiprašė, susitaikė, gailisi. Gyvena atskirai. Norėtų grįžti pas mamą gyventi. Mama sakė priims jį. Tokiems jo veiksmams įtakos turėjo jo neblaivumas. Jis nelinkęs smurtauti, jei viskas būna tvarkoje. Dirba nuo rugsėjo 5 d. Jo pajamos 900 eurų į rankas, nes turi senų skolų. Alga yra 1500 eurų. Įvykio metu užimtumo tarnyboje buvo registruotas apie metus laiko. Grįžo iš užsienio, kur dirbo ir gyveno nuo 2018 metų. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Turi galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Reikėtų mėnesio laiko ir sumokėtų visą sumą iš karto. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, nes vertino veiksmus kaip netyčinius veiksmus. Dabar supranta, kad mama nukentėjo nuo jo rankos. Tai nuoširdus prisipažinimas. Atsakydamas į gynėjo klausimus nurodė, kad jam algą moka nuo mėnesio 15 iki 20 dienos. A. nebeateis pas jį, nes mama neleis. Su vaiku bendrauja nuolat. Moka vaikui išlaikymą, perka viską, ko tik reikia. Su mama niekada konfliktų nebūdavo ir nebus. Jis pasiruošęs keisti savo elgesį.

6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. M. nurodė, jog parodymai teisingi. Jie susitaikė dėl abiejų veikų. Po antro nusikaltimo ligoninėje ji pripūtė 1 promilę. Ji nedavė cigaretės. Baigiamųjų kalbų metu teismo prašė skirti kaltinamajam mažesnę bausmę.

7. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Įrodymai dėl fizinio skausmo sukėlimo

8. 2023 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. M. nurodė, kad su sūnumi E. M. gyvena kartu viename name. Sūnus name neregistruotas, tačiau gyvena pas ją nuo vaikystės. 2023 m. gruodžio 15 d., apie 15.00 val., grįžo į namus ir namuose pamatė, kad į svečius yra atėjusi sūnaus draugė vardu A., su kuria jis kartu negyvena, bet turi bendrą vaiką. Jai nepatinka A., nes ji dažnai geria alkoholį ir girdo jos sūnų. Ji manė, kad ji pabus ir išeis. Todėl ji ramiai tvarkėsi, paskui atsidarė ir gėrė alų. Tada A. pasakė, kad ji liks nakvoti, todėl tarp jos ir A. įvyko konfliktas, nes ji nenorėjo, kad ji liktų miegoti. Konfliktas buvo žodinis. Konfliktas vyko kambaryje, po kurio, ji nuėjo į virtuvę, atsidarė šaldytuvo dureles ir tyliau toliau keikė A. Ji matė kaip į virtuvę atėjo sūnus, kuris nieko nesakęs ranka stipriai pastūmė šaldytuvo dureles, kurios trenkėsi jai į kaktą. Ji juto fizinį skausmą, kurį įvertina 2 balais ir 10. Po to jai ant kaktos iškilo guzas. Mano, kad sūnus dureles pastūmė tyčia, tik gal nesitikėjo, kad ją sužalos taip smarkiai. Ji supyko ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie sūnų sulaikė. Ji su sūnumi susitaikė, jis dėl padaryto sužalojimo atsiprašė, ji jam dėl sužalojimo jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš, prašo tyrimą sūnaus atžvilgiu nutraukti. Įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatė 1,88 promilės girtumas, tačiau ji įvykį atsimena gerai. Kaip ji buvo sužalota, A. nematė, nes ji sėdėjo kambaryje, į virtuvę atėjusi nebuvo, virtuvės iš kambario nesimato (1 tomas, b. l. 91-94).

9. 2024 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. U. nurodė, jog 2023 gruodžio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, dirbant Šiaulių AVPK VTT specialiosios parengties skyriaus specialisto pareigose kartu su specialistu R. J., buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto šeimoje. Nuvykus minėtu adresu rasta nukentėjusi moteris, kuri prisistatė Z. M., kuri nurodė, kad jai būnant namuose, įvyko žodinis konfliktas su neblaiviu sūnumi, kuris gyvena tame pačiame name, kurio metu įvyko susistumdymas, dėl ko Z. M. galva trenkėsi į namuose buvusį šaldytuvą ir susižalojo kaktą. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą vykti ir greitosios pagalbos, atsisakė. Buvo atlikta Z. M. asmens apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad tarp antakių esančioje kaktos srityje matosi patinimas. Z. M. sūnus buvo sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (1 tomas, b. l. 106-107).

10. 2023 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 15 d., apie 18.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (3,88 prom.) E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pastūmė savo neblaivią (1,86 prom.) motiną - Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji trenkėsi į namuose buvusį šaldytuvą ir susižalojo kaktą. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą vykti atsisakė, GMP į įvykio vietą kviesta nebuvo. Nepilnamečių asmenų, gyvenančių aplinkoje, nėra. Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įvykio vietos ir asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. E. M. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (1 tomas, b. l. 49-56).

11. 2023 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad Z. M. nurodė, kad sukonfliktavo su neblaiviu sūnumi E. M., ko pasekoje E. M. supykęs savo mamą pastūmė iš nugaros ranka ir moteris galva (kaktos dalimi) trenkėsi į šaldytuvo duris. Tokiu savo elgesiu sūnus E. savo mamai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji Z. M. savo patirtą skausmą įvertino 2 balais iš 10 (1 tomas, b. l. 57-60).

12. 2023 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvės kambarys. Įvykio vietoje jokių grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vieta fotografuota (1 tomas, b. l. 61-68).

13. 2023 m. gruodžio 15 d. Z. M. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog Z. M. nurodytoje vietoje, t. y. ant kaktos tarp antakių ties nosimi, matomas patinimas. Moters teigimu, kitų sužalojimų moteris neturi. Apžiūrėjus moterį, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti (1 tomas, b. l. 76-81).

14. 2024 m. sausio 8 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, darytas 2023 m. gruodžio 15 d. 18:14:33 (ID95401862194). Garso įrašo trukmė 2:24 min. (1 tomas, b. l. 86-87).

15. 2024 m. sausio 8 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai. Protokole nurodoma, jog vaizdo įraše matyti, kaip moteris policijos pareigūnams rodo rodo ant savęs veido srityje ir sako: erelis, sūnytis, labai gerai bumbulus deda. Pareigūnas klausia: ką padarė? Moteris atsako: va taip davė. Kitas pareigūnas klausia: kartu gyvenate? Ar pareiškimai rašyti. Moteris sako, kad kartu ir nerašo pareiškimų. Pareigūnas klausia: kaip davė sakykit? Moteris sako: parodysiu kaip trenkė. Prieina prie šaldytuvo, atsidaro jį ir sako: pagavo, va, taip „necenzūrinė raiška“ užsiryk. Pareigūnas sako: į šaldytuvą trenkė? Moteris sako: jo, tai matot. Moteris rodo veido srityje. Pareigūnas sako: tai pastūmė į šaldytuvą? Suėmė už galvos ir stūmė? Moteris sako: jo jo. Pareigūnas eina į kitą kambarį. Pareigūnas paprašo vyriškio asmens dokumento. Pareigūnas įtariamojo paprašo nusistatyti neblaivumą. Pripūtė 3,88 prom. Pareigūnas praneša vyriškiui, kad jis važiuos į komisariatą. Mergina atsistoja ir pradeda klausinėti: kodėl jūs jį vežate? Pareigūnas paaiškina: matosi akivaizdūs sužalojimai ant kaktos, vežame išsiaiškinti. Vyriškis sako: nieko aš nepadariau. Pareigūnas paprašo išeiti draugo ir merginos iš gyvenamojo namo. Pareigūnas paima įtariamojo telefoną. Pareigūnai paprašo kartu eiti į tarnybinį automobilį. Pareigūnai pasodina vyriškį į laikino sulaikymo automobilyje įrengtą vietą ir prašo palūkėti. Pareigūnas grįžta į gyvenamąjį namą nusifotografuoti įvykio vietos. Toliau vaizdo įraše matyti kito pareigūno kūno kamera. Papildomai fiksuojama kaip pareigūnas paprašo pranešėjos asmens dokumento. Pareigūnas sako: vieną kart jums trenkė į šaldytuvą galvą? Moteris sako: taip. Pareigūnas klausia: ar yra anksčiau smurtavęs? Moteris tyliai sako: yra, yra. Pareigūnas nustatinėja moters neblaivumą. Pripūtė 1.86 prom. Pareigūnas nufotografuoja moters veidą. Paskui, išėjęs į lauką, nufotografuoja vietą (1 tomas, b. l. 87-88).

Įrodymai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

16. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. M. nurodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. BK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu jai išaiškinta teisė, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Parodymus prieš savo sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsisako duoti, taip pat nepageidauja daryti akistatos su juo, nes nenori viską iš naujo patirti, tai sukels jai stiprų emocinį išgyvenimą iš naujo. Daugiau nieko pasakyti neturi. Prideda gydytojo išrašo kopiją iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus (1 tomas, b. l. 165-167).

17. 2024 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M.-D. nurodė, jog BK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu išaiškinta teisė, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Pasinaudos šią teise ir parodymus prieš brolį E. M. neduos. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 tomas, b. l. 176-178).

18. 2024 m. rugpjūčio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. nurodė, jog jai priminta, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą parodymų davimą. Teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Parodo, kad su E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra pora 7 metai, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ji su E. turi bendrą vaiką E. M., gim. (duomenys neskelbtini), todėl dažnai palaiko gerus santykius. Ji dažnai atvyksta pas E. į namus. Tarp jo motinos Z. M. ir jos nuolatos kyla žodiniai konfliktai, kai ji būna apsvaigusi nuo alkoholio, ji A. S. vadina visokiais žodžiais, pastoviai sako, kad E. yra ne E. vaikas, liepia E. darytis DNR tėvystės nustatymui, dėl to mamos pasakymo E. labai ant Z. pyksta. Z. M. jai nuolatos sako, kad ją išprašys iš savo namų su policija. Liudytoja nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. pas E. atvyko dienos metu, apie 13;00 val., jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio, su savimi atsivežė 2 „bambalius“ alaus ir 1 „bambalį“ sidro. Jai atvykus pas E. į namus, tiek Z., tiek E. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie trise pas E. kambaryje vartojo alkoholį. Z., išgerdama alkoholio, išeidavo ir pareidavo. Prieangyje stovėdami trise rūkė. Tarp jos ir Z. kilo žodinis konfliktas, nes ji jai pasakė, kad ištekės už E. ir vis tiek bus M. Z. dėl to yra labai prieš, kad ji būtų jos marti. Kažkokiu momentu Z., būdama šalia E., bandė ją pastumti, tačiau jai neišėjo jos pastumti, nes E. buvo tarp jų. Z., stovėdama šalia E., jam pasakė, kad darytųsi DNR tėvystei nustatyti. E. susinervinęs viena ranka (nepasakys kuria ranka) pastūmė Z. ties krūtinės sritimi. Ji matė, kaip po pastūmimo Z., praradusi pusiausvyrą, nukrito nugara ant žemės. Z. krito į virtuvės pusę. Matė, kaip ji krisdama nuvertė tą dujų balioną, kuris stovėjo prie durų po kaire puse. Ar ji užsigavo krisdama su duju balionu, ji negali pasakyti, nepastebėjo. Ji E. nusiuntė į jo kambarį, kad nebūtų daugiau jokių konfliktų. Z. nukritus ji nieko nesakė. Priėjo prie Z., padėjo jai atsistoti ir nuvedė ją į kambarį. Z., sėdėdama ant savo lovos, garsiai šaukė E., kad jis jai sulaužė ranką. Matė, kad ji laiko užsiėmusi ranką ties alkūne, tačiau kurią ranką, nepasakys. Vėliau ji nuėjo pas E., kuriam liepė susitaikyti su mama ir jos atsiprašyti. Ji girdėjo, kaip Z. E. liepė dingti iš kambario ir pasakė, kad jau yra iškviesti medikai ir policija. Dar neatvykus policijai ir medikams, atvažiavo E. sesuo J. D., kuri atvykusi pradėjo ją keikti visokiais žodžiais. Z. pasakė J.i, kad ji ją gynė nuo E. J. pasiliko laukti policijos, o ji išvyko namo su taksi. Ji žino, kad šiais metais E. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. E. buvo gavės probaciją. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b. l. 181-184).

19. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pirmojo poskyrio vyresniosios tyrėjos M. V. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies, požymiai, t. y. 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 21:00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus (4,00 prom.) E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, smurtavo prieš neblaivią (1,45 prom.) savo motiną Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), pastumdamas ją virtuvėje, ir ši griūdama, galimai į metalinį buitinį dujų balioną, susitrenkė kairę ranką. Į įvykio vietą atvykęs GMP ekipažas nukentėjusiąją išsivežė į gydymo įstaigą. Diagnozė tikslinama. Nepilnamečių asmenų nėra (1 tomas, b. l. 112-114).

20. 2024 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate Antrame veiklos skyriuje atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47809-24 dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalį. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai Z. M., o būtent: 2023 m. gruodžio 15 d., apie 18.00 val. namo virtuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia šaldytuvo durimis trenkė nukentėjusiajai Z. M. į kaktą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - mamai Z. M., būtent: 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rankomis pastūmė motiną Z. M., po ko pastaroji krisdama ant žemės susitrenkė kairę ranką į dujų balioną ir tuo padarė kairiojo žastikaulio lūžį, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairiojo žastikaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 3 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje parašyta, jog Z. M. padarytas sužalojimas: kairiojo žastikaulio lūžis, priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Esant šioms aplinkybės tikslinga perkvalifikuoti veika iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 tomas, b. l. 115-116).

21. 2024 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu sūnus E. M. virtuvėje pastūmė Z. M., dėl ko ji nukrito ant žemės, tačiau nesugebėjo nurodyti kaip užsigavo kairę ranką (žastą). Galimai krisdama trenkėsi į dujų balioną arba kai nukrito ant žemės. Z. M. skundėsi rankos skausmu, teigė turinti pretenzijų E. M. ir skausmą įvertino 6 balais. Nepilnamečių namuose nėra. Įvykio metu namuose kartu buvo E. M. draugė A. S., kuri nurodė, kad nieko nebuvo, kad E. M. pastūmė savo mamą. Pats E. M. neneigė, kad pastūmė mamą, tačiau nurodė, kad jos nemušė. Anksčiau yra buvęs smurtas artimoje aplinkoje. Z. M. nebuvo apžiūrėta bei neįteikti procesiniai dokumentai, nes skundėsi dideliu skausmu, dėl ko atvykusi GMP moterį išsivežė. E. M. sulaikymo laikas 22.15 val. Filmuota (1 tomas, b. l. 117-120).

22. 2024 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas mūrinis, baltų plytų, vieno aukšto su palėpe. Įėjus į namą patenkama į verandą. Joje yra diskinis pjūklas su stalu, ant jo padėtas grandininis pjūklas. Šalia ant grindų padėtas žalios spalvos akordeonas, už jo prie sienos stovi raudonos spalvos buitinis dujų balionas. Verandos kairėje pusėje yra įėjimas į virtuvę. Prie durų stovi raudonos spalvos buitinis dujų balionas, analogiškas, kuris stovi verandoje. Virtuvėje yra krosnis, dujinė viryklė, stalas ir kiti virtuvei būdingi baldai bei daiktai. Virtuvės grindys išklotos margu rudos spalvos linoleumu. Tiksli įvykio vieta yra ant grindų tarp buitinio baliono ir krosnies. Iš virtuvės patenkama į svetainės kambarį, kuriame ant žurnalinio stačiakampio medinio stalo yra tuščias alaus plastikinis butelis ir tuščias stiklinis degtinės butelis, matomi išgertuvių požymiai. Namo vidus ir išorė vaizdo kameromis nefilmuojama. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nestebima (1 tomas, b. l. 121-126).

23. 2024 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Z. M. padarytas sužalojimas: kairiojo žastikaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Z. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl žastikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas yra būdingas griuviminei traumai (1 tomas, b. l. 156).

24. 2024 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, darytas 2024 m. rugpjūčio 20 d. 21.52 val. Garso įrašo trukmė 1.32 min. Pranešėja, prisistačiusi J. M. D., nurodė, kad jos mamai labai skauda ranką, kad reikalinga, jog atvyktų medikai adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mamos atžvilgiu jau ne pirmą kartą sūnus panaudoja smurtą, kad šiuo metu jis yra namuose (1 tomas, b. l. 142-145).

25. 2024 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše ,,PSS-20240820-220453UTC, įrašo trukmė 19.51 min., matyti, kaip atvykę pareigūnai užeina į gyvenamąjį namą. Girdisi, kai moteris pasako, kad atvyko dura, kuri buvo iškviesta dėl konflikto tarp mamos ir sūnaus. Moteris J. M. - D. pasakoja pareigūnams, kad ne pirmą kartą čia taip, kad M. gyvena su mama ir „šanfajus“ padarytas baisus. J. M. - D. pasakoja, kad E. M. sudaužė mamą ir, kad tai vyksta nuolatos. Girdisi, kaip A. S. pasako: „šiandien biški mamą pastūmė“. Matyti, kad yra atvykę medikai. Pareigūnas pasakoja kolegei, kad M. buvo pastumta ir ji nugriuvo ant žemės. M. laikosi už alkūnės ir pasako pareigūnei, kad patyrė fizinį skausmą ir pretenzijų turi. M. pasakoja atėjęs į virtuvą, kad nieko nebuvo. M. medikams pasakoja, kad skausmas rankoje labai stiprus, ji išgėrė „diclac“ nuo skausmo. M. pasako pareigūnei, kad yra vartojusi alkoholio, nustatytas 1.45 promilės girtumas. Medikai pasako, kad vežasi M. į ligoninės priėmimo skyrių. Pareigūnė klausia E., kas nutiko su mama. Girdisi, kaip E. M. atsako, kad nieko nenutiko, pasako, kad jis nesimušė. Girdisi, kaip J. kalbasi su E. jam sakydama, jog tai paskutinis kartas, kai jis smurtavo prieš mamą. Vaizdo įraše girdisi, kaip J. kalbasi su A. S., kuri patvirtina, jog Z. M. krito. Matyti, kaip E. M. tikrinamas blaivumas, nustatytas 4.00 promilės girtumas. Girdisi vaizdo įraše, kaip J. pasako, kad čia ne pirmą kartą smurtas ir vieną dieną baigsis tragedija. Z. M. pasako pareigūnei, kad skausmą nuo 1-10 pagal skausmo skalę, įvertina 5-6 balais. Pareigūnė pasako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paklausia, kur viskas vyko. M. atsako, kad virtuvėje, pamini, jog net balionas dujų buvo nukritęs. Pareigūnė klausia M., ar A. S. ką nors jai darė. Z. M. atsako, kad ne, kad ji dar ją pakėlė nuo žemės. Vaizdo įraše nuo 14.00 min. iki 19.51 min. ikiteisminiame tyrimui papildomos reikšmingos informacijos vaizdo įraše negauta (1 tomas, b. l. 146-149).

Teismo motyvai

26. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Motyvuojamoji dalis

27. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

28. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. M. padarytoms nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus dėl abiejų veikų savo kaltę pripažino visiškai, tai yra, jog 2023 m. gruodžio 15 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, šaldytuvo durimis trenkė motinai Z. M. į kaktą, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat, jog 2024 m. rugpjūčio 20 d., apie 21.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, rankomis pastūmė motiną Z. M., ko rezultate pastaroji krisdama ant žemės susitrenkė kairę ranką į dujų balioną, tokiu būdu nukentėjusiajai Z. M. padarė kairiojo žastikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų, nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietų, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir specialisto išvados bei kt. E. M. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad suduoda smūgius nukentėjusiajai, atlieka kitokio pobūdžio veiksmus ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai bei to norėjo. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi smurtiniai veiksmai atlikti kaltinamojo mamos atžvilgiu.

Bausmės skyrimas ir kt.

29. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

30. Kaltinamasis E. M. padarė du tyčinius nusikaltimus: vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), antrą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus, tačiau teistumui išnykus. Paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas vieneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo paskirtų įpareigojimų laikėsi, todėl 2017-12-18 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Pažymėtina, jog E. M. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2024 m. sausio 15 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2023 m. gruodžio 15 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47809-23 buvo nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja. Tačiau, esant duomenims, jog kaltinamasis padarė naują tyčinį nusikaltimą, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. sausio 15 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 21 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47809-23 buvo atnaujintas ir sujungtas su Nr. 01-1-32426-24, tyrimui suteikiant bylos Nr. 01-1-47809-23. Naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo E. M. atžvilgiu nevykdoma, taip pat teise nenagrinėjama baudžiamųjų bylų. E. M. du kartus baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos įvykdytos (2 tomas, b. l. 7-10). Kaltinamasis E. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

31. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam E. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirti laisvės atėmimo bausmę. Be kita ko, prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, prašė, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidėti.

32. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. M. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, smurtauti šeimos nario atžvilgiu. Išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnių teistumų nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. M. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą arešto bausmę ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti, pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nėra.

33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. Pridedamos bausmės dalis parinktina atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – neteistas, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

34. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

35. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę E. M. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 19 val. 10 min. iki 2023 m. gruodžio 17 d. 13 val. 32 min. (dvi paros), bei nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 15 min. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 24 val. 10 min. (1 para), ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 3 laisvės atėmimo dienas (2 tomas, b. l. 56-60, 61-63, 69-71, 85-87).

36. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

37. Teismas, įvertinęs kaltinamojo E. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jais sukeltus padarinius, tai, kad abiejų veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios dėl šių įvykių atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, jos poziciją kaltinamojo atžvilgiu – prašymą skirti kaltininkui švelnesnę bausmę, tai, jog kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada jį atlyginti, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti E. M. elgesį.

38. Prokurorė teismo prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. M. dirba, turi skolų, kurios išieškomos per antstolį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau įvykdytini ir kaltinamojo elgesį tikslingiau keistini įpareigojimai būtų: tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 382,93 Eur turtinę žalą, kurie jam ir skirtini.

39. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti (2 tomas, b. l. 85-87), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

40. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 382,93 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (2 tomas, b. l. 128-134). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, jis pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

41. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinis diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie 2 tomo galinio bylos viršelio (voke), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. M. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnio, į paskirtą bausmę E. M. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 15 d. 19 val. 10 min. iki 2023 m. gruodžio 17 d. 13 val. 32 min. (dvi paras), nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 15 min. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 24 val. 10 min. (1 parą), ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 3 (tris) laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, E. M. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

4) per šešis mėnesius atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 382,93 Eur turtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir prie jos nesiartinti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. M. priteisti 382,93 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 93 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vnt. kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie 2 tomo galinio bylos viršelio (voke), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė