Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant pareiškėjai O. V. ir jos atstovui adv. M. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atstovei D. A., neatvykus suinteresuotų asmenų: 1. Šiaulių raj. savivaldybės, 2. ŽŪB ,,A. E.“ ir 3. VĮ ,,Registrų centras“ atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos O. V. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Šiaulių raj. savivaldybė ir 2. ŽŪB ,,A. E.“ ir 3. VĮ Registrų centras“ veikiantis per Šiaulių filialą ir 4. NŽT.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (adresas - 1B) kaime, yra ūkinis pastatas (autogaražas), anksčiau priklausęs Eimučių ŽŪB. Šį pastatą iš minėtos Eimučių ŽŪB 1997 m. įsigijo O. V.. Atkūrus nepriklausomybę nebuvo sutvarkyti šio pastato dokumentai, pastatas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau visą laiką po įsigijimo realiai šį pastatą valdė pareiškėja O. V.

Šiuo metu šis turtas niekam nepriklauso, ką įrodo pridedama ,,AUGA Eimučiai“ žemės ūkio bendrovės pažyma. Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Šiaulių filialą, prašydama įregistruoti ši nekilnojamą daiktą ir pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau registrų centras atsisakė tai padaryti, teigdamas, jog ŽŪB ,,AUGA Eimučiai“ pateikta pažyma apie šio pastato pardavimą pareiškėjai, nepatvirtina O. V. nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą. Realiai jau daugiau nei 10 metų šiuos pastatus valdo pareiškėja O. V., dėl ko pareiškėja inicijuoja šio pastato įsigijimą įgyjamosios senaties pagrindu. Šį pastatą realiai valdžiusi ŽŪB „Eimučiai“ pardavė pareiškėjai. Pareiškėja mano, kad šį pastatą yra įsigijusi sąžiningai, sumokėjusi už jį atitinkamą pinigų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šį turtą sąžiningai, teisėtai atvirai ir nepertraukiamai pareiškėja valdo jau daugiau nei 10 metų, rūpinasi šiuo pastatu, atlieka jo remontą, kas sudaro visas sąlygas pripažinti jį pareiškėjos asmenine nuosavybe pagal įgyjamąją senatį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu minėto nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir inventorizuotas, yra atlikti pastato kadastriniai matavimai, šioje byloje papildomai pridedama nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėja teismo prašė:

1. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), esantį ūkinį pastatą (garažą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) O. V. a/k (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybę, įgytą pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėja atskirai nurodė, kad pagal LR CPK 531 str. 1 d. 5 p. nėra Civiliniame kodekse numatytų apribojimų nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Pareiškėja savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė prašymą, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas atitinka įstatymo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnija (toliau - ŠRSA) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ūkinis pastatas (garažas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtrauktas į bešeimininkių statinių sąrašą, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą šis asmuo palieka spręsti teismui.

Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kairių seniūnijos atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.

Suinteresuotas asmuo ŽŪB ,,A. E.“ (toliau – ŽŪB ,,AE“) teismui į bylą pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad su pareiškėjos pareikštu reikalavimu dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir jo perdavimo pareiškėjos asmeninei nuosavybei sutinka.

Suinteresuoto asmens ŽŪB ,,A. E.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ veikianti per Šiaulių filialą (toliau – RC) teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-06-21 duomenimis ankščiau nurodytas garažas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Statinio statusas - formuojamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 11 p. įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. l d., ir prašo konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos, t. y. pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, yra visos Lietuvos Respublikos CK4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; visą valdymo buvo valdomas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

RC prieštaravimų dėl pareikšto prašymo neturi.

Nurodė, kad atstovas į teismo posėdį 2017 m. birželio 28 d. 15.00 val. neatvyks. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

NŽT atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėja nėra kitais būdais įgijusi nurodyto daikto ir šis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jos prašymas gali būti patenkintas.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir nurodė, kad pareiškėjos prašymas gali būti patenkintas.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nurodytą ūkinį pastatą (garažą). Be to suinteresuotas asmuo RC nurodė, kad jeigu yra išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos, tuomet atsiranda teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į pastatą, kurį valdo nuo 1997 metų. Pareiškėja šį pastatą kaip savo valdo apie 20 metų. Pareiškėja iki šio tėra tik prievoliniuose santykiuose su I. V. nuo 1997 metų. Nors pareiškėja savo kaip daikto dalies valdytojos teisių viešame registre nėra įregistravusi, tačiau tai nelaikytina kliūtimi išspręsti jos prašymą.

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Tokiu atveju teismas sutinkamai su CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

Suinteresuoti asmenys: ŠRSA, ŽŪB ,,AE“ ir RC nurodė, kad pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto (jo dalies) dabartiniu metu ir anksčiau jie nevaldė ir nenaudojo, jis nėra apskaitomas viešame registre nei jų, nei kito asmens vardu, todėl jis nėra nei jų, nei valstybės nuosavybė. Šis daiktas (daikto dalis) buvo privatizuotas ir jis buvo perduotas valdymui trims asmenims: V. V., I. V. ir pareiškėjai O. V., tačiau jie pagal to meto teisės nuostatas šio daikto viešame registre neįregistravo, tai yra netapo nei jo savininkais, nei valdytojais (31-32 b. l.). Nė vienas iš paminėtų fizinių asmenų nėra ne tik įregistravęs viešame registre valdymo, bet ir nuosavybės teisių į pareiškėjos nurodytą pastatą (jo dalį). Atskirai pažymėtina, kad V. V. (pareiškėjos sutuoktinis) mirė (duomenys neskelbtini), o I. V. teismui į bylą pateiktame pareiškime nurodė, kad atsisako bet kokių daiktinių teisių į jai priklausančio daikto dalį (30, 39 b. l.). O. V. po buvusio sutuoktinio V. V. mirties yra priėmusi visą jo vardu atsiradusi palikimą.

Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. O nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti nei aiškindamas, nei taikydamas įstatymus.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačiai nuosavybei buvo pradėtas vykdyti 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo pagrindu susikūrusi vietos žemės ūkio įmonė valdė ginčo pastatą, tačiau vėliau turėtas teises į šį objektą perleido minėtiems fiziniams asmenims. Toks šio objekto perleidimas yra galimas kuomet ir žemės ūkio bendrovės turtas buvo perduodamas jos pajininkams pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas, ginčo turtas buvo perduotas minėtiems fiziniams asmenims. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad šio turto valdytojais buvo V. V., I. V. ir pareiškėja O. V.. Pareiškėjos sutuoktiniui V. V. mirus, jo turto dalies teisėta valdytoja tapo įpėdinė O. V.. I. V. kaip privačiam asmeniui atsisakant bet kokių daiktinių teisių į anksčiau valdyto daikto dalį, pripažintina, kad pareiškėja įgijo valdymo teisę į visą pastatą, kaip jo valdytoja.

Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, įrodyti, kad priklauso minėtam asmeniui, turi valstybei ar savivaldybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

Suinteresuotų asmenų ŠRSA, ŽŪB ,,AE“ atstovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jų nuosavybės teisę į nurodytą pastatą. Iš VĮ „RC“ 2017-06-21 atsiliepime Nr. (8.4.3.) ŠG-1239, pateiktos informacijos seka, kad į pareiškėjos valdomą nekilnojamąjį daiktą jokios daiktinės teisės nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad ir pagal esamus duomenis, pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis daiktas negali būti siejamas ir su suinteresuotu asmeniu ŽŪB ,,AE“ kuri susikūrė žemės ūkio įmonių privatizavimo pagrindu. Duomenų, kad pareiškėjai pradėjus valdyti minėtą daiktą, šis buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis daiktas – pastatas (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl laikytina, jog nėra sąlygų draudžiančių pareiškėjai įgyti minėtą daiktą asmeninei nuosavybei pagal įgyjamąją senatį.

Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo

Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Sutinkamai su CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, kaip ir atsitiko ginčo atveju.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, pareiškėja jau nuo 1997 metų tapo nurodyto nekilnojamojo daikto (jo dalies), o vėliau ir viso daikto valdytoja bei juo naudojasi iki šiol. Duomenų, kad po šio daikto perdavimo pareiškėjos ir kitų asmenų valdymui, būtų panaikintos pareiškėjos teisės valdyti ir vėliau jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės ar valdymo teisę į nurodytą nekilnojamąjį daiktą, todėl pripažįstama, kad pareiškėja faktinių teisinių santykių pagrindu nuo 1997-07-17 tapdama šio daikto (jo dalies), o vėliau ir jo viso turėtoja, tapo teisėta jo valdytoja. Pareiškėja iki kreipimosi į teismą išliko vienintele žinoma pastato valdytoja.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už ją teisių į daiktą, ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, vykdė pastato priežiūra ir eksploatacija, todėl yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas.

Dėl daikto atviro valdymo

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 1997-07-17 pareiškėja gyveno toje pačioje vietovėje, kur yra ir ginčo pastatas. Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja viešai, nesislapstydama nuo 1997 metų vidurio valdo nekilnojamąjį daiktą, kur anksčiau buvo ir jos gyvenamoji vieta. Iš pareiškėjos anytos I. V. pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjai nekilo jokių klausimų susijusių su nekilnojamojo daikto tolesniu valdymu po 1997-07-17. Pareiškėjos atstovas nurodė kaip įrodymą, jog pareiškėja visą tą laiką vykdė pastato priežiūrą ir eksploataciją, kas patvirtina, jog pareiškėja yra fiziškai užvaldžiusi šį daiktą, jai nėra jokių kliūčių patekti į pastato vidų ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėja nesislapstydama valdo šį daiktą kaip savo, turi galimybę fiziškai veikti nekilnojamąjį daiktą, tai yra pareiškėja atvirai valdo šį turtą.

Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios

Sutinkamai su CK 4.71 straipsnio 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Byloje nėra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Suinteresuoti asmenys: ŠRSA, ŽŪB ,,AE“ ir RC neginčijo, kad pareiškėja nuo 1997-07-17 valdo ginčo daiktą, todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1997 metų, kuomet šis turtas buvo perduota visiems trims fiziniams asmenims: V. V., O. V. ir I. V. naudojimui.

Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo 1997-07-17.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą - garažą (u. n. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., nes šį daiktą įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.47 str. 11 p.; 4.68 - 4.71 straipsniais bei LR CPK XXXIV skyriaus III skirsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo asmeninės nuosavybės teises į ūkinį pastatą - garažą (u. n. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys