- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- A-444-903-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-00164-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Dalia Višinskienė, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas)
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. I, b. l. 3–6) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos VGTPT, Tarnyba) 2012 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-25-12, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-824/2012 pagal pareiškėjos 2012 m. kovo 12 d. prašymą, reg. Nr. ATP-473; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.1-11-824/2012; 3) priteisti iš atsakovių 600 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) pranešti Lietuvos Respublikos prokuratūrai apie Konstitucijos bei pareiškėjos teisių šiurkštų pažeidimą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, jog įstatymo nustatyta tvarka gindama savo teises į teisingą baudžiamosios bylos išnagrinėjimą bei tolimesnį savo (kaip kaltinamosios) teisių gynimą, 2012 m. kovo 12 d. (reg. Nr. ATP-473) kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama paskirti advokatą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-474/2012 (ankstesnis bylos Nr.1-11-824/2012). Prieš tai nurodytoje byloje teisinę pagalbą teikė advokatas V. R., kuris pradėjo akivaizdžiai veikti prieš pareiškėją, net prašė teismo skirti jai kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos, todėl savo piktybišku atstovavimu padarė žalą ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjos sumušimo prie Klaipėdos jūrininkų poliklinikos. Pareiškėja pažymi nepasitikinti šiuo advokatu, kreipėsi į teismą dėl patirtų nuostolių iš advokato priteisimo, todėl prašė kuo skubiau jį pakeisti kitu advokatu, tačiau Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jos prašymo netenkino, atsisakydama baudžiamojoje byloje tekti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja teigia nesutinkanti su neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu, nes turi teisę turėti būtiną ir tinkamą gynėją baudžiamojoje byloje. Gynėjo dalyvavimas nuo pat pirmos apklausos iki galutinio bylos išnagrinėjimo yra būtinas ir tai yra pareiškėjos konstitucinė teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 31 straipsnio 6 dalyje. Tarnyba privalėjo organizuoti būtino ir tinkamo gynėjo paskyrimą visam teismo procesui, neatsižvelgdama į turimą turtą ir pajamas. Nurodo, kad anksčiau pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas A. K., todėl šis advokatas ir galėjo būti paskirtas teikti pagalbą baudžiamojoje byloje. Advokato paskyrimą pareiškėja argumentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas, BPK) 51 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, VGTPĮ) 12 bei 21 straipsniais. Pažymi, kad skundžiamas 2012 m. kovo 15 d. sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, menkina pasitikėjimą valstybės institucijomis. Palikimas be jokios teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje yra šiurkštus įstatymų ir Konstitucijos pažeidimas, padaręs jai didžiulę neturtinę žalą, kurią pareiškėja įvertina 600 000 litų. Nurodo, kad dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų pablogėjo sveikata, neranda ramybės dėl neišspręstų problemų ir nesudarytos galimybės apsiginti, jaučia fizinius skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, yra priversta vartoti vaistus ir gydytis.
Atsiliepimas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 31–34) prašo skundo netenkinti, nurodo, jog pareiškėja 2012 m. kovo 12 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-824/2012 dėl valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas vykdančio asmens įžeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnis) Kretingos rajono apylinkės teisme. Skundžiamu 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-25-12 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad T. Ž. piktnaudžiauja savo teisėmis ir valstybės garantuojama teisine pagalba. Nurodo, jog 2012 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11 tarnyba pareiškėjai jau buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje (tuometinis bylos Nr. 30-2-00154-11, dabartinis – Nr. 1-11-824/2012) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 antrinės teisinės pagalbos teikimą, paskirtą minėtoje baudžiamojoje byloje 2012 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11, nutraukė, nes nustatė, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, o šio sprendimo pagrindai ir motyvai išsamiai aptarti pačiame sprendime. Kadangi minėtas sprendimas iki šiol Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažintas neteisėtu ir nėra panaikintas, jis yra galiojantis, o jame konstatuota išvada, kad pareiškėja minėtoje baudžiamojoje byloje piktnaudžiauja savo teisėmis bei valstybės garantuojama teisine pagalba, yra teisinga ir pagrįsta.
Nurodo, kad Tarnyba 2012 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11 antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjai buvo paskirtas advokatas V. R.. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus skundus ir advokato paaiškinimus, nustatė, kad teikiant teisinę pagalbą pareiškėja pati nerodė iniciatyvos ir net nesiekė bendrauti ir bendradarbiauti su Tarnyba bei advokatu, paskirtu teikti jai teikti antrinę teisinę pagalbą, vengė dalyvauti apklausose, nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė nei tarnybai, nei advokatui teisingos ir išsamios informacijos, būtinos antrinės teisinės pagalbos teikimui ir organizavimui, nesiekė taikiai ir efektyviai išspręsti kylančių problemų. Negana to, pareiškėja savo elgesiu aktyviai trukdė antrinės teisinės pagalbos teikimui ir organizavimui, keldama nepagrįstas kliūtis bei sudarydama konfliktines situacijas. Raštuose tarnybai ir kitoms institucijoms pareiškėja išreiškė akivaizdų išankstinį priešiškumą paskirto advokato atžvilgiu, nors advokatas buvo paskirtas atsižvelgiant į jos pageidavimą. Pareiškėja raštuose tarnybai ir kitoms institucijoms nepagrįstai kaltino ir tebekaltina tarnybą bei jos tarnautojus šališkumu bei suinteresuotumu jai pakenkti. Toks pareiškėjos elgesys daro bet kokį bendradarbiavimą tarp jos ir tarnybos bei antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtų advokatų absoliučiai negalimu. Nurodo, jog tarnybos vertinimu, toks pareiškėjos elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas jai 2012 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11 teikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, todėl 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Pažymi, jog įvertinus visą turimą informaciją, antrinė teisinė pagalba pareiškėjai šioje byloje negali būti teikiama. Antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjai toje pačioje byloje, kurioje ji jau buvo nutraukta už piktnaudžiavimą, akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirčiai bei pagrindiniams jos principams.
Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje, kurioje Tarnyba atsisakė pakartotinai suteikti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, teismas nėra nustatęs būtino gynėjo dalyvavimo sąlygų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnyje, nes tarnyba tokių duomenų neturi. Nenustačius būtino gynėjo dalyvavimo sąlygas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tvarka skiriasi – sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo priima ne tarnyba, o pats teismas. Pažymi, kad byloje nėra nei vienos iš deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pabrėžė jog VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
VGTPĮ 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.
Akcentavo, jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas).
Pažymėjo, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirtu advokatu VGTPĮ prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Kartu pažymėjo, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.
Nurodė, kad Klaipėdos tarnyba, remdamasi advokato V. R. 2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2012 m. sausio 26 d. paaiškinimais (b.l. 65-66, 73), pareiškėjos prašymais pakeisti advokatą (b.l. 68-70) padarė išvadą, jog pareiškėjos elgesys, konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu ir tarnyba, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, nepagrįsti kaltinimai, klaidinančios informacijos skleidimas sudaro pagrindą nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje (dabartinis Nr. 1-11-824/2012) buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, o šis sprendimas aptariamas tik tuo aspektu, kiek jis susijęs su skundžiamu sprendimu. Šiuos sprendimus sieja tai, kad pareiškėja, nesikreipdama dėl sprendimo, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo, pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo toje pačioje byloje, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, atsisakymo pagrindu nurodant Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 6 dalies 8 punktą. Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad šio straipsnio 6 ir 7 dalys netaikomos antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose <...>, turi būti taikoma sistemiškai su kitomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnyje, reglamentuojančiame antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą, nėra draudimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje, esant minėto straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.
Pabrėžė, jog pareiškėjai baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ši pagalba nutraukta dėl piktnaudžiavimo teikta valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjos pakartotinis kreipimasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo toje pačioje baudžiamojoje byloje pagrįstai netenkintas.
Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, kad gynėjo dalyvavimas jos baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio nuostatas, todėl Klaipėdos VGTPT privalėjo paskirti advokatą, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, pabrėžė, kad šioje byloje nenagrinėjama ir nevertinama aplinkybė, ar teisėtai ir pagrįstai baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (kaltinamoji neturi teisinio išsilavinimo, o nukentėjusioji yra teisėja) ir su tuo susijusias galimybes veiksmingai gintis, nepriėmė motyvuoto nutarimo dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir nepasiuntė jo Klaipėdos tarnybai.
Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu turėtų būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nenustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi būtų pripažinęs gynėjo dalyvavimą būtinu, todėl Klaipėdos tarnyba neprivalėjo vadovautis Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytu įpareigojimu skirti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą nedelsiant, nes minėtas reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai apie privalomą gynėjo dalyvavimą tarnybai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Todėl nėra pagrindo išvadai dėl Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio bei Teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.
Nurodė, kad nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo, nes pareiškėjai baudžiamojoje byloje buvo užtikrinta teisė turėti gynėją, tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas remiantis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.
Atsakydamas į pareiškėjos argumentą, jog Klaipėdos tarnybos direktorius ir Teisės skyriaus vedėja nepagrįstai nenusišalino nuo jos prašymo nagrinėjimo, nes tarp minėtų asmenų ir jos yra interesų konfliktas rėmėsi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos tarnybos direktorius pagrįstai sprendė nesant Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų, dėl kurių jis turėtų nusišalinti ir nušalinti Teisės skyriaus vedėją nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad remiantis byloje išdėstytais argumentais nenustatytas Klaipėdos VGTPĮ veiksmų neteisėtumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271, 6.246 – 6.249 str.). Nenustatęs, kad dėl Klaipėdos VGTPT veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi neturtinė žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintino.
Pabrėžė, kad sprendimo motyvuose nurodyta, jog nenustatyta, kad Klaipėdos tarnyba (jos darbuotojai) pažeidė Teisinės pagalbos įstatymą ar Konstituciją. Nėra pagrindo nustatyti, kad šios proceso šalies veiksmuose yra nusikaltimo požymių, todėl prašymo pranešti prokurorui netenkino.
III.
Pareiškėja T. Ž. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 185–186), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant pareiškėjos advokatui pažeidė pareiškėjos teises, jai buvo užkirstas kelias į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą.
2. Pabrėžia, kad teismo sprendimas jai iki šiol neįteiktas, kadangi ji neturi galimybės prieiti prie savo pašto dėžutės.
3. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2012 m. kovo 12 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-824/2012 dėl valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas vykdančio asmens įžeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnis) Kretingos rajono apylinkės teisme.
2012 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1077-11 Tarnyba pareiškėjai jau buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą toje pačioje baudžiamojoje byloje (tuometinis bylos Nr. 30-2-00154-11, dabartinis – Nr. 1-11-824/2012) rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.
2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje nutrauktas dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Šis sprendimas nėra panaikintas.
Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. VGTPĮ 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. To paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 8 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas (VGTPĮ 4 straipsnis). Viena iš įstatyme numatytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais tokią pagalbą (VGTPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Minėta, Tarnyba, nutraukdama pareiškėjai teisinę pagalbą, 2012 metų vasario 3 d. sprendime nurodė aiškius, nedviprasmiškai išdėstytus motyvus.
Teisėjų kolegijos nuomonė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Tarnyba turėjo pagiringą atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nes toje pačioje byloje teisinė pagalba pareiškėjai buvo nutraukta dėl pačios pareiškėjos piktnaudžiavimo.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai buvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Tokia teise pareiškėja nepasinaudojo ir tai nebuvo kliūtimi pirmosios instancijos teismui negrinėti bylą be pareiškėjos dalyvavimo. Todėl negali būti vertinama, kad dėl šios priežasties buvo pažeistos procesinės pareiškėjos teisės arba, kad teismo sprendimas dėl to yra neteisėtas.
Pareiškėja teismo korespondencijai gauti nurodė pašto dėžutės adresą, kuriuo ir buvo siunčiama pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai. Teismas negali būti atsakingas už tai kaip ir kokiu būdu dalyvaujantys byloje asmenys tvarko savo korespondenciją.
Pareiškėja nenurodė pirmosios instancijos teismui, kad bylą ves per advokatą, todėl apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad byla buvo išnagrinėta „be mano advokato“ yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, išsamus, teisiškai motyvuotas, naikinti jo nėra teisinių pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.