Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. M., advokatui Stanislovui Butkevičiui,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6). Po palikėjos mirties liko paveldėtinas turtas: sodo žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 35/70 dalys sodo žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ( b.l. 18-19). Pas notarą dėl palikimo priėmimo po E. P. mirties niekas nesikreipė , paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ( b.l. 26). Duomenų apie tai, kad E. P. būtų sudariusi testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą. Nustatyta, kad įstatyminiai įpėdiniai yra du : pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo B. K., kuri palikimo atsisakė ( b.l. 5,11-12,25 ).

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 str. ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t.y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip jau minėta pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Pagal CK 5.50 str. 3 d. . įgyvendindamas savo teisę į E. P. palikimą įpėdinis E. P. palikimo priėmimo veiksmus po savo sutuoktinės E. P. mirties turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, šiuo atveju tai būtų palikėjos E. P. mirties diena- (duomenys neskelbtini) ( CK 5.3 str. 1 d.).

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams . Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovų paaiškinimų , rašytinių bylos įrodymų ( b.l. 13,16, 30-34 ) matyti, kad iš karto po savo sutuoktinės E. P. mirties pareiškėjas ir toliau prižiūrėjo žemės sklypus, juos dirbo , naudojosi juo ir žemės duodamais vaisiais, mokėjo mokesčius, sudarė susitarimą s V. P. dėl sodo priežiūros . Šie veiksmai buvo pradėti atlikti 3-jų mėnesių terminu po palikėjos mirties. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėjas tęsė ir toliau. Taigi, pareiškėjas palikėjos E. P. turtu naudojosi nuo 2010 metų ir iki šiol naudojasi kaip savu. Būdamas įsitikinęs , kad palikėjos turtu jis naudojasi teisėtai kaip turto savininkas ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų pusės, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo būtina pas notarą nesikreipė . CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo atstovų paaiškinimų visuma, įvertinus pareiškėjo faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad pareiškėjas su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ir tai trunka ilgą laiką ( nuo 2010 metų) darytina išvada, kad pareiškėjas E. P. po savo sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, nenurodant koks konkrečiai turtas buvo priimtas, nes priimamas palikimas kaip vieninga visuma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuosavybės teise ir valdo iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.