Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno (duomenys neskelbtini), neteistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2023-12-09 00.37 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju I. H. metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę-pjautinę, kiauryminę (atsiveriančią į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei rankomis tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam I. H. į įvairias kūno vietas, padarydamas šiam kairiojo IX šonkaulio lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir poodines kraujosruvas kairiame šone, dešiniame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu savo veiksmais sunkiai sutrikdė I. H. sveikatą. Šiais savo veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad tą vakarą namo grįžo maždaug 22 val., išsimaudė, pavalgė ir atsigulė miegoti, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Trečiame aukšte vyko konfliktas, trukdė miegoti. Dar lojo šuo. Pakilo į trečią aukštą, pabeldė, durų niekas neatidarė. Žmonės nesibarė, tačiau šuo lojo. Ėjo į savo aukštą. Sustojo balkone parūkyti. Išgirdo, kad kažkur užsidarė durys. Pamatė, kad prie namo kampo sustojo du žmonės. Paklausė, ar tai jie barėsi. Vyras atsakė grubiai, kad tai ne kaltinamojo reikalas. Kaltinamasis paprašė užsičiaupti, nes jis su juo taip nekalbėjo. Vyras pasiūlė kaltinamajam nusileisti, parodys, kas jis yra, kur jo vieta. Kaltinamasis apsiavė kedus, buvo su šortais, marškinėliais, rankoje turėjau raktus ir telefoną. Išėjo į kiemą. Vyro kalbėjimo tonas nesikeitė. Į pokalbį kišosi žmona. Vyras liepė jai nesikišti. Matėsi, kad abu buvo išgėrę. Kaltinamasis pasakė, kad vyras prie pašalinių žmonių šiurkščiai kalba su žmona. Jie sakė, kad tarpusavyje nesibarė, kad vyras žaidė su vaiku. Klausė kaltinamojo, kur jis gyvena. Jis atsakė, kad tai ne jo reikalas, nesvarbu, kur gyvena, kad jau reikia ilsėtis. Vyras jau lyg ir nurimo. Kaltinamasis ėjo link laiptinės, norėjo atidaryti duris. Vyras, eidamas iš nugaros, toliau įžeidinėjo. Kai atsisuko, vyras buvo priešais kaltinamąjį, trenkė kaltinamajam. Kaltinamasis trenkė atgal. Supratęs, kad negalės kaltinamojo nugalėti, pradėjo jį smaugti. Žmona pasakė apie kraują. Dėl liemenės neprisimena. Nukentėjusiojo žmona skambino policijai, greitajai medicinos pagalbai. Kaltinamasis nuėjo namo. Atvažiavo policija. Bute buvo išjungta elektra, kaltinamasis švietė telefonu. Policija liepė vykdyti komandas, pakelti rankas už galvos, liepė padėti telefoną, sudėti rankas už nugaros. Kai rankos buvo už nugaros, uždėjo antrankius. Policininkai kažko ieškojo bute. Iš pradžių nesuprato, ką sako, pradėjo kalbėti rusiškai. Prašė, kad leistų apsirengti. Jie atidarė balkono duris. Norėjo parūkyti, bloškė jį ant grindų. Liko sėdėti ant grindų. Atvažiavo tyrėjas. Jį išvedė ir pasodino į mašiną, kur sėdėjo apie valandą, kol bute kažko ieškojo. Klausė, ko ieško. Suprato, kad ieško nusikaltimo įrankio-peilio. Šortai buvo spintoje.

Būdamas balkone jis sakė nukentėjusiajam, kad, jeigu jis nesiliaus, suplėšys burną. Peiliu sužaloti negrasino. Viskas truko neilgai, praėjo kelios minutės, kol išėjo į kiemą ir ten užtruko kelias minutes. Buvo slidu, neprisimena, ar nukentėjusysis griuvo, gal nenugriuvo. Buvo išgėręs, bet aplinkybes prisimena. Tada paminėjo 9 dienas po laidotuvių. Išgėrė daugiausiai po 200 gramų, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Atvykstant į darbą tikrina jų blaivumą. Girdėjo nukentėjusiojo parodymus. Su bylos medžiaga nesusipažino. Nežino, iš kur atsirado sužalojimai, gal turėjo kišenėje peilį, gal kas laiptinėje sužalojo. Pripažįsta kaltę tiek, kad pasidavė provokacijai, aiškinimuisi, reikėjo eiti miegoti.

Nesupranta, kaip lūžo šonkaulis. Jeigu būtų smūgis, kitur lūžtų. Kaltinamasis buvo boksininkas, žino, kaip trenkti smūgį. Prisipažįsta, kad galėjo būti maždaug 3 smūgiai nukentėjusiajam, bet nebuvo užsimojimo, šonkauliai negalėjo lūžti, nes nebuvo užsimojimo, buvo arti vienas kito. Kaltinamasis sukosi į nukentėjusįjį ir stūmė, kai smaugė. Ėjo link laiptinės, nukentėjusysis ėjo paskui, keikė kalinamąjį, tada kaltinamasis atsisuko ir jie pradėjo muštis. Jis smaugė kaltinamąjį rankomis ant laiptelių. Jam buvo padaryti nubrozdijimai, bet niekas į tai nekreipė dėmesio, o išvežė. Parodžius kaltinamajam fotonuotrauką, darytą patalpinant į areštinės patalpas (t. 1, b. l. 128), kaltinamasis pakomentavo, jog nuotraukoje matyti patinimas, paraudimas. Nors nukentėjusiojo ir kaltinamojo ūgis skiriasi, jis smaugė kaltinamąjį. Kitaip negalėjo nugalėti. Tai buvo bandymas smaugti. Nebuvo taip, kad netektų sąmonės. Raktai buvo laiptinės duryse, nes ketino eiti namo, galvojo, kad jau viskas baigėsi. Nukentėjusysis ėjo paskui ir prasivardžiavo. Jų susistumdymas baigėsi, kai jo žmona pasakė apie kraują. Nukentėjusysis prisėdo tambūre tarp lauko ir laiptinės. Kaltinamasis sėdėjo šalia jo, kol nukentėjusiojo žmona iškvietė pagalbą, o po to išėjo namo.

Pasakė policijos pareigūnams, kur ieškoti marškinėlių, raudonai geltonų šortų, raudono megztinio, kad visko nesuverstų. Raudonai geltoni šortai tai oranžiniai.

Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 787,61 eurų civiliniu ieškiniu sutiko, sumokės visą ieškinį.

Su nukentėjusiojo 10000 eurų civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Jis iki tol negalėjo miegoti, bet nesikreipė į gydytoją, kuris turėjo išrašyti jam vaistų.

Apklaustas kaip nukentėjusysis I. H. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį žino iš matymo, iki įvykio jį buvo matęs laiptinėje praeinantį. Su žmona stovėjo šalia laiptinės. Iš balkono šaukė, keikėsi, nesuprato, kas įvyko. Pradėjo teisintis. R. (K.) šaukė, kad jie, neva, barėsi, jį pažadino. Jis nesiliovė šaukti, keiktis. Žinojo, kur tas vyras gyvena, bet vis tiek paklausė. Jis neatsakė, bet sutiko nusileisti. Name yra dvi laiptinės. Viena laiptinė trijų aukštų be lifto, kitoje laiptinėje yra liftas nuo 4 aukšto. Vyras pakilo į 4 aukštą ir išėjo iš kitos laiptinės, galimai norėjo nuslėpti, kur gyvena.

Jie kalbėjosi, jis keikėsi, pradėjo eiti link durų, suprato, kad jau skirstosi, bet toliau vyko žodinis konfliktas. Ant laiptelių nukentėjusysis gavo kelis smūgius į veidą. Jis gal griebė R. (K.) ranką, susistumdė. Gavo stiprų smūgį į nugarą, iš pradžių nesuprato, kad peiliu. Nukentėjusysis buvo su liemene. Jis užtraukė liemenę nukentėjusiajam ant galvos, jo judesiai pasidarė riboti. Stumdėsi ant laiptelių. Jam pavyko nusitraukti liemenę. Toliau konfliktas vyko laiptinės aikštelėje. Muštynių metu pastebėjo, kad jis pavargo. Atėjo žmona, siūlė baigti muštynes. Kaltinamasis prisėdo. Nukentėjusysis stovėjo atsirėmęs prie turėklų. Muštynių metu juto, kad jo nugara šlapia. Suprato, kad bėga kraujas iš žaizdos. Žmonos paprašė kviesti policija. Tuo metu, kai kaltinamasis sėdėjo kampe, pastebėjo, kad kažką traukia iš po savęs, nori kažką paimti, nesuprato, ką. Nukentėjusysis pasijuto blogai. Kaltinamasis įbėgo į laiptinę. Bandė jį sulaikyti, kad nepasišalintų, kol atvažiuos policija. Kai matė, kad jis kažką pakėlė, bijojo dėl savo ir žmonos gyvybės. Kaltinamasis nuėjo į viršų į nukentėjusiojo, o ne į savo laiptinę. Ėjo paskui jį, pasakė, kad eina ne į savo laiptinę. Nukentėjusiojo buto durys buvo atrakintas, bute buvo vaikas. Atėjo į butą, atsigulė ant lovos ir laukė gydytojų. Vėliau pamatė, kad liemenė suplyšusi nuo dūrio, nes dūrio metu buvo su liemene. Kraujo nematė. Liemenę paėmė policija. Kaltinamasis spynoje paliko raktus, kuriuos atnešė policijos pareigūnai.

Nukentėjusysis gyvena 2-me aukšte, bet 1-me aukšte nėra butų. Kaltinamasis gyvena virš nukentėjusiojo. Jo pretenzijos dėl triukšmo buvo nepagrįstos. Jie netriukšmavo, prieš išeinant žaidė su vaiku, bet nešaukė. Negirdėjo ir kitų kaimynų triukšmo. Kai kaltinamasis išėjo į balkoną, jie stovėjo lauke prie namo kampo. Po žodinio konflikto jis išėjo į kiemą, susistumdė. Smūgį gavo ant laiptelių priešais laiptinės duris. Smūgį į nugarą gavo lauke. Liemenę ant galvos užtraukė ant laiptelių. Po to pakilo į laiptinės aikštelę, vyko grumtynės. Kaltinamasis prisėdo tambūro kampe, atgavo kvapą ir kažką traukė iš po savęs. Nukentėjęs atsirėmė į turėklus ir ilsėjosi. Kai baigėsi muštynės, suprato, kad yra sužeistas. Pasakė žmonai, kad kaltinamasis jį sužalojo, paprašė kviesti policiją.

Suklydo, kaltinamąjį pavadinęs R. Jo vardas K. Jis sakė, kad nukentėjusįjį papjaus, kai dar stovėjo balkone. Nukentėjusysis buvo išgėręs gal 200 gramų stiprių alkoholinių gėrimų, dar butelį alaus. Kaltinamasis panašu, kad buvo apsvaigęs. Kai grūmėsi tambūre, nukentėjusysis trenkė kaltinamajam. Vietos ten buvo mažai. Trenkė kaire ranka į veidą nestipriai, nes ten vietos buvo ribotai. Stipriai jį pastūmė link sienos. Ant nugaros nekrito. Į aštrų daiktą nesirėmė. Iki to momento, kai gavo stiprų smūgį į nugarą, kaltinamajam nesudavė. Tuo metu buvo ant laiptelių, buvo gal vienas prieš kitą, veidas prieš veidą. Grūmėsi ant laiptelių, todėl reikėjo balansuoti, kad nenugriūtų. Tada jis gal pasisuko šonu į kaltinamąjį ir gavo smūgį, t. y. pajutau smūgį į nugarą link šono. Tuo metu žmona buvo kažkur šalia, prašė jos nesikišti, pergyveno dėl jos saugumo. Nukentėjusiajam buvo suduoti mažiausiai 4 smūgiai, vienas smūgis į nugarą. Jis bandė gintis, griebti už rankų.

Nukentėjusysis palaikė savo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jaučia nerimą dėl savo ir šeimos saugumo. Dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Neramu, kai keleivis atsisėda už nugaros. Po įvykio skaudėjo raktikaulį. Buvo susikaupęs kraujas ir oras. Skaudėjo krūtinę. Ligoninėje juto skausmus, neteisingai įstatė dreną. Buvo silpna, skaudėjo. Gydytojai apžiūrėjo, kad su plaučiais viskas gerai, skaudėjo raktikaulį, tirpo ranka. Dreną ištraukė anksčiau laiko, nes nebuvo poveikio. Kraujas išbėgo per odą. Negalėjau miegoti, tirpo ranka, skaudėjo kaklą. Iš ligoninės išėjo po 5 dienų. Gydymą tęsė namie. Siūles išėmė po 2 savaičių. Ligoninėje ištraukė dreną ir užsiuvo žaizdą, o po 2 savaičių išėmė siūles. Visą laiką dirbo, nes reikėjo pinigų. Dirbo su siūlais, jausdamas skausmą. Kosint labai skaudėjo apie savaitę. Reikėjo dirbti, nes jo pajamos pagrindinės, reikėjo mokėti už butą.

Raktikaulio skausmas buvo pasekmės po gydymo. Raktikaulis nebuvo sulaužytas, tikriausiai buvo užspaustas nervas. Kai ištraukė dreną, palengvėjo. Juto, kad blogai įstatytas drenas. Skausmas greičiausiai buvo susijęs su tuo. Reikalauja neturtinės žalos atlyginimo nes blogai miega, sapnuoja košmarus. Dėl to į gydytojus nesikreipė. Atsirado nepasitikėjimas žmonėmis. Jaučia nerimą dėl šeimos, Visą laiką nežinojo, kur yra kaltinamasis. Tai psichologinė trauma. Prarado pasitikėjimą žmonėmis. Į psichologus nesikreipė, nemėgsta vaikščioti pas gydytojus. Oficialiai stresas nenustatytas, tik asmeniniai pojūčiai. Dirba individualiai, pats nusprendžia, kada dirbti. Jokių išmokų negavo. Jokio draudimo neturi. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. dirba be išeiginių, nedirbo tik, kol gulėjo ligoninėje. Per savaitę dirbo maždaug 50 valandų. Pagrinde šeimą išlaiko jis, jo pajamos yra pagrindinės. Žmona dirba. Po išrašymo iš ligoninės apie savaitę stipriai skaudėjo. Skausmas mažėjo, o kai išėmė siūles, praėjo skaudėti po 2 savaičių. Skaudėjo žaizdą, plaučius, ne tik ten, kur buvo drenas.

Kaltinamojo avalynės neprisiminė, buvo apsirengęs oranžinius šortus, šviesius marškinėlius, rankose gal neturėjo nieko, nėra tuo tikras. Mano, kad šortuose buvo kišenės. Kaltinamojo raktų nematė, mano, kad liko duryse iš išorės, nes iš vidaus durys atsidaro mygtuku. Kaltinamojo Šortai buvo maždaug iki kelių, neilgi. Tokie, kuriuos galima nešioti vasarą, ne trumpikės (t. 2, b. l. 102-104, 105, 108).

Apklaustas kaip liudytojas J. Š., teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) krūtinės chirurgu. Žino kad nagrinėjama byla dėl sužeisto ukrainiečio. Situaciją žinau ne visiškai, nes jis tada buvau budintis chirurgas. Kas budi, tas apžiūri pacientą. Jis davė medicininį išrašą. Kiek prisimena, nukentėjusiajam buvo pažeistas plautis ar kraujagyslė, Reikėjo drenažo, nes buvo nustatytas hemopneumotoroksas. Nukentėjusiojo pavardė buvo H. Buvo padarytas kiauryminis sužalojimas. Pažeista krūtinkaulio siena ir plaučiai. Negaliu pasakyti, kokiu įrankiu padarytas sužalojimas, ne jo kompetencija. Tai galėtų atsakyti ekspertas. Mano, kad tai buvo aštrus daiktas.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 119-120), jis nurodė, jog apklausą prisimena, sužalojimo vertinti negali, duomenis nurodė pagal medicininius dokumentus (t. 2, b. l. 104). .

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. Š. paaiškino, jog jis dirba VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo pareigos yra gydytojas krūtinės chirurgas. 2023-12-09 nuo 08.00 val. aš pradėjo pamainą. Ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje, gydomas I. H., kuris pristatytas į RVUL 2023-12-09 01 val. 25 min. Jį pristatė GMP brigada 0872, iš adreso (duomenys neskelbtini), Vilniuje. GMP brigada rašo kvietimo priežastį, kad pranešėja nurodo, kad kažkas mušasi ir yra durtinė žaizda peiliu, galimai viskas vyksta lauke. Aplinkybės neaiškios, pokalbis nutrūko. I. H. priėmė skubiosios pagalbos gydytoja E. N. ir tada pagal sužalojimo pobūdį buvo iškviestas budintis krūtinės chirurgas S. Z. Pagal klinikinę apžiūrą ir radiologinius tyrimus buvo nustatyti sužalojimai kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiek žemiau kairės mentės kampo, apie trijų centimetrų durtinė - pjautinė žaizda. Pagal radiologinius tyrimus žaizda yra kiauryminė, nustatytas kairio devinto šonkaulio lūžis ir kairys hemopneumotoroksas (oras ir kraujas pleuros ertmėje). Krūtinės chirurgo drenuota kairė pleuros ertmė ir atliktas pirminis chirurginis žaizdos tvarkymas. Būklė stabili, planuojamas gydymas ligoninėje preliminariai apie savaitę laiko, jei neatsiras komplikacijų. Minėtas paciento sužalojimas yra vertinamas sunkiu kūno sužalojimu (t. 1, b. l. 119-120).

Apklausta kaip liudytoja E. K. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena kaltinamąjį, datos neprisimena, žiemą, buvo gautas iškvietimas. Juos pasitiko pranešėja, paaiškino, kad įvyko konfliktas, padurtas jos vyras, nežino, kuo. Prieš užeinant į butą, pastebėjo, kad laiptinėje kairėje pusėje buvo ištepliota siena galimai krauju. Užėjus į butą, ant pilvo gulėjo nukentėjusysis I. H.. Kairėje mentėje matėsi sužalojimas, žaizda maždaug 2,5x1 cm. Atvyko medikai, teikė pagalbą nukentėjusiajam. Moteris apibudino asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį, kad tai aukštas, su barzda vyras, apsirengęs šortais ir marškinėliais. Tokie drabužiai atrodė keistai, nes buvo žiema. Moteris paaiškino, kad vyras gyvena virš jų buto. Beldė į duris, bet niekas neatidarė. Grįžo į nukentėjusiojo butą, norėjo pasikalbėti su juo, jeigu jis bus išvežtas. Moteris davė raktus, kuriuos kažkas rado. Jie raktais atrakino buto duris. Bute buvo tamsu. Matėsi ilgas koridorius ir vyro siluetas. Jis įjungė šviesą. Buvo tik su trumpikėmis. Pastebėjo daug tatuiruočių. Šis vyras atitiko moters apibudinimus. Jis nesuprato lietuvių kalbos, pradėjo kalbėti rusiškai, uždėjo antrankius. Klausinėjo vyro, bet jis nieko nesakė, šypsojosi, sakė, kad jie nieko neras. Laukė, kol atvyks tyrėjas. Atliko paviršutinę apžiūrą koridoriuje, vonioje, užėjo į kambarį dešinėje pusėje, kur buvo tik lovos, nieko nerado, kas būtų susiję su krauju. Moteris sakė apie oranžinius šortus, bet jų nerado. Liudytoja ir jos kolega pareigūnas kalba rusiškai. Kolega kalbėjo su vyriškiu. Jis įžūliai sakė, kad nieko neieškotų, nes nieko neras. Tuo metu jis buvo ramus, po to paprašė pasėdėti, sakė, kad nori parūkyti. Buvo pasimetęs. Dėl alkoholio neprisiminė, ar jis buvo neblaivus.

Nukentėjusysis gulėjo ant lovos. Matėsi, kad jam skauda, dejavo. Jo blaivumo netikrino. Kiek prisimena, kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą. Kaltinamasis suprato jų klausimus dėl sužalojimo įrankio. Kai klausė, elgėsi lyg nesuprastų. Tai matėsi iš mimikos, iš žodžių. Ar sakė, kad nepadarė, neprisimena. Kiek liudytoja supranta rusų kalbą, vyriškis labiau sakė, kad jie neras, o ne tai, kad įrankio čia nėra. Suprato, kad šitame bute to daikto nėra. Nėra būtent šitame bute.

Su nukentėjusiuoju jie nekalbėjo. Pranešėja sakė, kad ji yra žmona, kad rūkė kieme, kaimynas rūkė balkone, girdėjo jų pokalbį, pradėjo reikšti pretenzijas, prasidėjo konfliktas. Laiptinėje kairėje pusėje matėsi kraujo ant grindų. Šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūrėjo aplink, jokių aštrių daiktų nerado. Ant sienų jokių aštrių daiktų nebuvo, tik domofonas, sienos betoninės. Vyriškiui buvo pasiūlyta rengtis, tačiau jis atsisakė. Jį perdavė policijos pareigūnams. Su nukentėjusiuoju nekalbėjo nei ji, nei kolega. Jį išsivežė medikai. Kalbėjo tik su moterimi. Ar ką nors pasakojo kaltinamasis, neprisimena (t. 2, b. l. 105-106).

Apklausta kaip liudytoja N. H. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta vyrą, kaltinamasis matytas. Iki įvykio jo nebuvo mačiusi. Vakare su vyru išėjo į kiemą parūkyti. Stovėjo prie namo kampo. Į balkoną išėjo kaimynas, pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie jam neleidžia miegoti. Sakė, kad aiškinosi santykius, nors iš tikrųjų to nedarė. Su jais kalbėjo iš balkono. Kaimynas sakė, kad ateis ir papjaus juos. Vyras sakė „ko toks drąsus, nusileisk, pakalbėsime“. Jis atėjo, prasidėjo žodinis konfliktas. Jie ėjo link durų. Ant laiptų kaimynas buvo pirmas, vyras po jo, ji dar tik ėjau link laiptų. Kaimynas vyrui trenkė į veidą, vyras atgal, pradėjo muštis. Kaimynas vyrui užtempė liemenę ant veido. Po kažkiek laiko ji ant sienos pamatė kraujo. Nesuprato, iš kur. Kol stumdėsi, kraujo daugėjo. Vyras palietė nugarą, pajuto, kad šlapia, suprato, kad padurtas. Pamatė, kad jo drabužiai kruvini. Paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Ėjo į vidų. Pirmas ėjo kaimynas. Pakilo iki bendro balkono. Vyras bandė sulaikyti kaimyną, kol atvažiuos policija, bet blogai jautėsi, nepavyko jo sulaikyti. Nuėjo į savo butą. Atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba.

Kaimynas, kol rūkė balkone, sakė, kad papjaus. Rūkėme apie 24 val. Kai išėjo į kiemą, kaimynas buvo su šortais, nors buvo žiema. Buvo apsirengęs gal megztinį. Šortai buvo ryškūs, gal oranžiniai. Nematė, ar jis turėjo ką nors rankose. Toje vietoje, kur rūkė, švietė gatvės žibintai, buvo kažkiek šviesu. Pirmas kontaktas buvo prie durų, ant laiptelių. Ji tuo metu buvo už kelių metrų. Jie mušėsi, ji nėjo arti. Pirmas smūgis buvo iš kaimyno vyrui kumščiu į veidą. Vyras norėjo trenkti atgal. Pirmo smūgio metu kaimynas stovėjo aukščiau. Vyras pakilo ant laiptelio ir abu buvo viename lygyje. Jie stumdėsi, keitėsi jų tarpusavio pozicijos. Ji pamatė kraują ant nugaros. Vyras tikrai nieko neturėjo rankose. Kai vyras pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, kaimynas pritūpė kampe, dar barėsi. Vyras stovėjo. Raktus pamatė duryse eidama į laiptinę, bet neėmė jų. Vėliau gal medikas juos atnešė, padavė policijos pareigūnams. Vyras pradėjo prarasti sąmonę, bandė sustabdyti kraujavimą, kai atvažiavo medikai, pajungė lašelinę ir išvežė į ligoninę. Vyras pasakė, kad silpna, negali nei stovėti, nei sėdėti. Kai nusiėmė drabužius, ji pamatė žaizdą, uždėjo tvarstį. Skambino į greitąją medicinos pagalbą per BPC. Kai skambino į BPC, kaimynas sėdėjo kampe, vyras stovėjo.

Ji ramino juos abu. Iki kol nusileido kaimynas, ramino vyrą, nes jie šūkavo, grasino, bijojo, kad tai tęsis, norėjo, kad nusiramintų. Neprisimena, ar vyras bendravo su policijos pareigūnais. Pradžioje atvažiavo medikai, po to atvažiavo policija. Kaltinamasis tuo metu buvo su barzda, trumpai kirptas, aukštas, apsirengęs šortus. Kieme tas vyriškis priėjo prie jų. Po to visi ėjo į laiptinę, atrodė, kad jau lyg konflikto pabaiga. Dar vyko žodinis konfliktas. Įėjus į laiptinę, grumtynių nebuvo. Kaimynas ėjo iš jų aukšto. Vyras bandė neišleisti, laikyti duris, bet nepavyko, neužteko jėgų. Neprisimena, ar ten dar buvo smūgių. Kaltinamojo avalynės neprisiminė. Su vyru vartojo alkoholio, bet normos ribose, t. y. orientavosi aplinkoje. Gėrė alų. Mano, kad kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, gal buvo neblaivus (t. 2, b. l. 106-107).

Apklaustas kaip teismo medicinos specialistė R. G. teismo posėdyje parodė, kad ji yra įtraukta į ekspertų sąrašą, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės ir prisiekusi. Tvirtina savo išvadą. Tyrė nukentėjusįjį ir jo dokumentus. Buvo praėję virš 4 parų po įvykio. Nukentėjusysis buvo išleistas iš ligoninės, nes pateikė stacionaro epikrizę. Ant žaizdos buvo uždėtas tvarstis. Kaip nurodyta išvados pirmame punkte, nukentėjusiajam nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę žaizda 3 cm krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kairiojo 9 šonkaulio lūžis, poodinės kraujosrūvos kairiajame šone, dešiniame dilbyje. Kairiame šone buvo viena kraujosruva, dešiniame dilbyje taip pat viena kraujosruva. 3 cm tai ertmės ilgis. Taip buvo parašyta. Ji žaizdos nežiūrėjo, nes buvo praėję per mažai laiko, kad žiūrėti žaizdą. Ar skersinė ar išilginė, neaišku. Buvo paminėta, kad kanalas eina į viršų. Kiti vidaus organai nebuvo pažeisti, tik buvo sužalotas plautis.

Reikia suprasti, kad sužalojimo mechanizmas buvo iš apačios į viršų. Nežino, kokiu kampu, nes tai nėra aprašoma. Sužalojimo vieta aprašyta išvadoje. Žiūrint vizualiai, jeigu yra mentinė linija, žemiau mentės kampo, kadangi yra septintas šonkaulis, kairėje pusėje, Padėties, kaip asmenys galėjo būti tarpusavyje, negali įvardinti, bet turėjo būti iš vieno ar kito šono arba iš nugaros. Iš priekio sužaloti nugarinę dalį neįmanoma. Apkabinti ir sužaloti iš nugaros nežinau, ar galima. Dešine ranka apkabinama žmogaus kairė pusė. Sužalojimas ko gero eitų iš apačios į viršų, labiau tikėtina. Nemato, kad kanas eitų į apačią, bet toks variantas įmanomas.

Žaizdos gylio negali pasakyti, nes neaprašyta. Tik parašyta, kad yra iki 6 cm storio laisvo oro ir 3,8 cm storio hemoraginio tankio turinio. Hemoraginis tūris tai ten susikaupęs tirštesnis negu yra aplink, t. y. jeigu žiūrėti radiologiškai, tai ta vieta, kur susikaupę kitos konsistencijos negu aplinkiniuose audiniuose, galima manyti, kad ten yra pažeidimo zona. Smulkiau gydytojai neįvardino. Nebūtinai kanalo ilgis gali būti 3,8 cm, nes zona gali būti ilgesnė negu kanalas, zona, kur susikaupęs tas skystis. Ta zona 3,8 cm, tikėtina, kad tai pažeista zona. Gali būti mažesnė, bet gali būti ir plačiau. Negaliu pasakyti, kad būtent toks kanalo ilgis, bet, kad pažeidimas tokio ilgio, tai taip. Pagal tokius duomenis negali pasakyti, kokio ilgio buvo žalojantis įrankis. Trumpesnis žalojimo įrankis negali būti trumpesnis negu žaizda. Ilgesnis gali būti.

Ji apžiūrėjo nukentėjusįjį. Jeigu nieko nepasižymėjo, tai reiškia, kad apie įvykį nieko nepasakojo. Parašyta, kad plautis pažeistas, neišskiria, kokia plaučio zona pažeista. Jeigu yra kiauryminis sužalojimas, nustatomas toks sveikatos sužalojimo mastas, kokį nustatė. Šiuo atveju konstatuota, kad yra kiauryminė žaizda, nepriklauso nuo to, kiek laiko žmogus gydėsi ligoninėje. Sunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl to, kas jis yra pavojingas gyvybei. Toks sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatytas ir be plaučio pažeidimo.

Šonkaulio lūžį sąlygojo kažkoks atskiras trauminis poveikis. Lūžęs kairės pusės 9 šonkaulis labiau apačioje (rodo), žemiau žaizdos. Smūgio stiprumo nenustatysime, bet, kad vienu trauminiu poveikio mechanizmu padaryti pažeidimai, atmesti negaliu. Vienu trauminiu poveikiu ir žaizda, ir sulaužytas šonkaulis. Pagal lokalizaciją visiškai atmesti to negali. Atkreipiant dėmesį į didžiulę kraujosruvą, turėjo būti pakankamas stiprumas, nes paveikta pakankamai didelė zona. Kraujosruva buvo taip pat nugarinėje pusėje 19x17 cm dydžio. Galėjo prisidėti ir žaizdos minkštųjų audinių kraujavimas, bet vien dėl žaizdos negalėjo būti tokio dydžio.

Šiuo atveju kalbama apie konkretų poveikį plaučiui, buvo kvėpavimo nepakankamumas. Buvo padarytas drenažas ir pašalinus orą sutvarkyta žaizda. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų intubuotas, nėra. Negali vertinti nei vieno, nei kito žmogaus pajėgumo. Visada atsižvelgia į žmogaus amžių, jo kūno sudėjimą, bet šiuo atveju konstatuota žaizda, pažeisti organai.

Neįsivaizduoja, ant ko šiuo atveju buvo galima užkristi. Tai nebūdinga griuvimui, nes nurodyta lokalizacija, kanalas eina į viršų. Tas daiktas, ant kurio galėjo užkristi nukentėjusysis, tikriausiai kažkur kabėtų. Tai, kas nustatyta, nebūdinga griuvimui. Ar yra tokių aplinkybių, kad kažkas kažkur buvo atsikišę. Net ant stiklų taip negali susižaloti. Neįsivaizduoja tokios situacijos. Nebent yra tokios aplinkybės, kas ten galėjo būti, tada galėtų pasakyti. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie atsikišusius aštrius daiktus, kurie neturėtų būti prie pat žemės. Turėtų būti kažkokiame aukštyje, kad remtis, ir dar kažkokiu kampu, kad į viršų pasimauti.

Jau nebesiskyrė oras ar kraujas, todėl drenas buvo pašalintas. Jeigu sakė, kad prašė pašalinti, gal ir buvo taip. Parašyta, kad buvo pašalintas nefunkcionuojantis drenas. Negali pasakyti, ar jis jau atliko savo darbą. Pašalintas drenas po 4 parų, prieš išrašant iš ligoninės. Jeigu kaltinamasis ir nukentėjęs stovėjo vienas prieš kitą patalpoje 1,30 m. dydžio, jeigu kaltinamąjį smaugė, tai patalpa neturi įtakos, svarbu kokiu atstumu buvo vienas priešais kitą. Jeigu tik kaltinamasis buvo nusisukęs nugara, o nukentėjusysis nebuvo nusisukęs nugara, jau sakė, koks galėjo būti sužalojimo mechanizmas. Taip pat minėjo, jog negalima atmesti, kad sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu. Padarant žaizdą, galėjo lūžti ir šonkaulis.

Apklaustas kaip liudytojas A. A. teismo posėdyje paaiškino, jog iš bylos dalyvių žino kaltinamąjį, nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Liudytojas ten gyvena jau metus. Pernai gruodžio mėn. minėtame bute gyveno. Kaltinamasis bute gyveno maždaug mėnesį, o vėliau jį išsivežė policija. Dabar bute gyvena 5 asmenys, viename kambaryje po 3 žmones. Tada bute buvo tik jie dviese. Naktį jis grįžo iš miesto, atsigulė miegoti. Atvažiavo policija. Jie patys atidarė duris. K. S. tikriausiai buvo savo kambaryje, jo nematė. Jį matė dieną. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs. Neprisimenu, ar buvo su ilgomis kelnėmis, ar su šortais. Oranžinius šortus yra matęs, ilgis iki kelių. Ar šortai buvo su kišenėmis, negali pasakyti. K. juos nešiojo namie. Bute gyvena normaliai, ramiai. Pas juos niekas negeria, netriukšmauja. Tą vakarą visi buvo mieste prie eglutės, tik liudytojas grįžo. Liudytojas tą vakarą buvo blaivus. Jis nelabai kietai miega. Prieš tai triukšmo negirdėjo, buvo su ausinėmis. Kai grįžo, policija atvažiavo po 20-30 min. Kai buvo policija, pravėrė savo kambario duris, bet jam liepė eiti į savo kambarį ir viskas.

Iš 2023-12-09 I. H. protokolo-pareiškimo matyti, jog jame nurodyta, kad 2023-12-09 apie 00 val. 37 min., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, o būtent šalia daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinės laiptinės, žodinio konflikto metu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, kurio vardo ir pavardės nežino, kylant laiptais, prie laiptinės su kumščiu, kuriuo kumščiu, neįsidėmėjo, sudavė du smūgius: vieną smūgį tikrai į veido sritį, jautė skausmą dešinėje veido pusėje, o kitą smūgį sudavė į nugaros sritį, pajuto stiprų smūgį į nugarą ir suprato, jog tai durtinė žaizda tik vėliau, nematė su kokiu daiktu ar įrankiu jam buvo durta į nugarą, tokiais veiksmais kaimynas jam sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė jo sveikatą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 9-10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2023-12-09 00:37 val. pranešėja Bendrajam pagalbos centrui nurodė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kažkas mušasi ir yra durtinė žaizda peiliu, informacijos apie galimus nukentėjusiuosius nėra (t. 1, b. l. 22).

Iš 2023-12-09 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra daugiabučio namo laiptinė ir butas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūrint įvykio vietos teritoriją ant daugiabučio namo sienos, prie laiptinės durų, kurios yra rakinamos elektronine – kodine spyna, yra 45x32 cm dydžio sutepta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsaką (žr. fotolentelę). Nuo šios vietos buvo paimta viena nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Toliau pakilus laiptais ir priėjus buto duris, ant durų rankenos rasta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsaką (žr. fotolentelę). Nuo buto durų rankenos buvo paimta viena nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2. Buto durys yra seifinio tipo ir rakinamos dvejomis spynomis. Butas yra dviejų kambarių, su virtuvės kambariu ir tualeto bei vonios patalpomis. Toliau buvo apžiūrėtas tik kambarys Nr. 1, nes kitame kambaryje Nr. 2 miega mažametis vaikas. Įėjus į butą patenkama į prieškambarį, kairėje pusėje yra vonios ir tualeto patalpos, prieškambario gale yra virtuvės kambarys, o prieškambario dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 1 ir Nr. 2. Įėjus į kambarį Nr. 1, jame yra spinta, stalas su kėdėmis, komoda, išskleista sofa-lova, ant kurios yra patiesta patalynė. Apžiūrint kambarį Nr. 1 ant grindų rasta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsaką. Nuo šios vietos buvo paimta viena nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 3. Taip pat ant patalynės rasti sutepimai, t. y. rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus (žr. fotolentelę). Ant daugiabučio namo vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 23-37).

Iš 2021-01-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 19/2024 (01) matyti, kad:

1. Nuoplovose nuo daugiabučio namo sienos prie laiptinės durų (2 mėg.), nuo buto įėjimo durų rankenos (3 mėg.), nuo kambario grindų (4 mėg.), ant K. S. šortų (16 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su I. H. DNR profiliu su 99,999999999999995% tikimybe.

2. Nuoplovose nuo K. S. rankų (5 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su I. H. DNR profiliu.

3.Ant K. S. megztinio (15 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, dalinis, daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris vertinimui netinka.

4. Ant aštuonių peilių (6-13 mėg.), raktų pakabuko (14 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

5. Ant K. S. sportinio švarko dėmių, sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 45-53).

Iš 2023-12-09 Vilniaus apskrities VPK specialistės E. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad patruliuodama su specialistu T. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS apie 00:40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja nurodo, jog kažkas mušasi ir yra durtinė žaizda peiliu. Galimai viskas vyksta lauke. Aplinkybės neaiškios, pokalbis nutrūko.

Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja N. H., kuri paaiškino, kad jos vyrą sumušė ir peiliu sužalojo galimai kaimynas iš viršaus. Sužalotas buvo I. H.. Į įvykio vietą atvyko GMP brigada Nr. 0872. N. H. paaiškino, kad ji su vyru nuėjo į kiemą prie namo kampo parūkyti ir jiems berūkant iš antro aukšto bendro naudojimo balkono pradėjo šaukti vyras, kuris teigė, kad jie jam trukdo miegoti. Tarp jų vyko žodinis konfliktas, vyras iš antro aukšto balkono pasakė, kad tuoj išeis su peiliu ir papjaus. I. H. pasakė asmeniui, kad išeitų. Išėjus asmeniui į kiemą prie pagrindinių daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų įvyko muštynės, jų metu galimai su peiliu buvo sužalotas I. H., kuris stovėdamas prie pagrindinių daugiabučio durų pajuto, kad po striuke šlapia. Ištraukęs ranką iš kišenės pamatė, kad rankos plaštaka yra visa kraujyje. N. H. iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Kvietimo metu vyriškis pasišalino į viršų. N. H. vyriškį apibūdino kaip aukštą, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptą su barzda, aprangos neįsidėmėjo, bet buvo su šortais ir kažką užsimetęs ant viršaus, rankose nepastebėjo kokio tipo peilis buvo.

Nuėjus į viršų ant laiptų ir koridoriuje buvo šlapios dėmės, kurios vedė link Nr. (duomenys neskelbtini) buto durų. Pasibeldus buto durų niekas neatidarinėjo, languose buvo matyti šviesa, už durų buvo girdėti, kad bute kažkas vaikšto. Dar kelis kartus pabeldė ir prisistatė, pareikalavo, atidaryti duris, bet durų niekas neatidarė. Nuėjus atgal pas pranešėją, moteris padavė raktus, kuriuos rado muštynių vietoje. Šiais raktais atrakino buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Patekus į butą jo koridoriuje pasitiko vyriškis, kuris atitiko N. H. nurodytus bruožus. Prieš asmenį buvo panaudota psichinė prievarta, užeita su „Tazer“ ir išsakyti reikalavimai, bei paaiškinta, dėl ko jis yra sulaikomas. Prieš asmenį buvo panaudota psichinė prievarta, nes gauta informacija, kad asmuo gali būti su peiliu. Asmeniui buvo uždėti antrankiai. Aiškinantis aplinkybes asmuo papasakojo, kad buvo išėjęs į kiemą pamokinti kaimyną, kuris galimai smurtauja prieš šeimos narius. Besiaiškinant jie susimušė. Paklausus, kur yra nusikalstamos veikos priemonė, asmuo neatsakė, neigė. Belaukiant tyrėjų, asmeniui buvo paaiškinta ir pareikalauta sėdėti. K. S. neramiai sėdėjo ant lovos, kelis kartus atsistojo, buvo agresyviai nusiteikęs, grubiai kalbėjo. Šalia asmens esančius daiktus patraukė, kadangi jis vis bandė juos paimti. K. S. pareigūnams rusiškai, lenkiškai, ukrainietiškai sakė įvairius žeidžiančio pobūdžio teiginius. K. S. agresyviai nusiteikęs vėl atsistojo prieš specialistą T. K., kuris pareikalavo asmens atsisėsti. Asmuo reikalavimo nevykdė. Prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir jis paguldytas ant kitos lovos. Asmuo pradėjo stangrinti rankas ir muistytis. T. K. paguldė K. S. ant grindų, jis pradėjo priešintis dar stipriau, t. y. stangrinti rankas į kumščius. K. S. kelis kartus buvo pareikalauta nustoti stangrinti rankas. Jam nurimus, fizinė jėga prieš jį nebuvo panaudota. Apsivertus asmeniui ant nugaros, buvo pastebėta, kad nežymiai prakirstas antakis ir nosis.

Į vietą atvyko policijos ekipažo V1741 tyrėjai. Apžiūrėjus kiemą šalia minėto daugiabučio pagrindinių durų nebuvo rasta galimai peilio. K. S. į klausimą, kur yra peilis, neatsakinėjo. Faktinis sulaikymo laikas: 2023-12-09 1:15 val. (t. 1, b. l. 57-58).

Iš 2023-12-09 Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiosios postinės I. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2023-12-09 apie 03:24 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus surakintas antrankiais už nugaros Ukrainos pilietis K. S.. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, patikrinti girtumą atsisakė. Taip pat pareiškė, jog su jais nebendraus, atsisakė padaryti jo veido nuotrauką ir pirštų antspaudus. Bendrauta jam suprantama kalba (rusų k.) (t. 1, b. l. 59).

Iš 2023-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 3971/2023 (01) matyti, kad joje nurodoma, jog:

1. I. H. nustatyta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizda (3 cm ilgio) krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kairiojo IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairiame šone, dešiniame dilbyje. Žaizda krūtinėje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu vienu trauminiu poveikiu, šonkaulio lūžis ir poodinės kraujosruvos - ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais).

2. Durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. I. H. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį - skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu.

3. Durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu nėra būdinga savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama, kad šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryta smūginiu kieto buko daikto (daiktu) poveikiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-12-09.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

5. I. H. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 74-75).

Iš 2023-12-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog N. H. ikiteisminiam tyrimui pateikė mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos maikutę, dryžuotą megztinį bei mėlynos spalvos maikutės skiautę, kurie priklauso jos sutuoktiniui I. H. (t. 1, b. l. 95-96).

Iš 2023-12-09 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. A. ikiteisminiam tyrimui pateikė (duomenys neskelbtini)bute esančius 8 peilius, kurie gali turėti reikšmės tyrimui (t. 1, b. l. 105-106).

Iš 2023-12-09 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. K. savanoriškai pateikė raktų ryšulį iš dviejų raktų, žalios spalvos plastikinio pakabuko bei metalinio pakabuko su užlenkiamu peiliu (t. 1, b. l. 115-116).

Iš 2024-02 Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko G. G. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta K. S., buvusio Vilniaus apskr. VPK areštinėje 2023-12-09- 2023-12-11 asmens kortelės išrašo kopija iš Policijos areštinių ir laikino sulaikymo patalpų registro su areštinės medicinos punkto bendros praktikos slaugytojos apžiūros įrašu, areštinės asmens apžiūros ir kratos protokolo kopija, bei K. S. nuotraukos, darytos priėmimo į areštinę metu (t. 1, b. l. 125-130).

Iš 2023-12-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog K. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė raudonos spalvos maikutę, raudonos/geltonos spalvos šortus, raudonos spalvos užsegamą megztinį, kurie gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui (t. 2, b. l. 14-16).

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Šias faktines aplinkybes patvirtina iš dalies kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir parodymai, taip pat nukentėjusiojo I. H. parodymai, liudytojai paklaustų E. K., N. H. parodymai, A. A., J. Š. parodymai, teismo medicinos specialistės R. G. paaiškinimai teismo posėdyje, taip pat įvykio vietos apžiūra, specialistų išvados, policijos pareigūnės E. K. tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis neginčija faktinių aplinkybių, kad 2023-12-09 apie 00:37 val. jis buvo įvykio vietoje, t. y. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, konfliktavo su nukentėjusiuoju I. H. ir susimušė su juo. Kaltinamasis teismui paaiškino, jog jis buvo namuose, miegojo. Trečiame aukšte vyko konfliktas, trukdė miegoti. Jis nuėjo į trečią aukštą, bet durų niekas neatidarė. Grįžo į savo aukštą ir balkone rūkė. Prie namo kampo pamatė du žmones ir jų paklausė, ar tai jie barėsi. Vyras jam į tai atsakė grubiai ir jie susiginčijo. Vyras pasiūlė išeiti į lauką. Kaltinamasis apsiavė kedus, buvo su šortais, marškinėliais, rankoje turėjau raktus ir telefoną. Lauke jis toliau ginčijosi su vyru. Kai šiek tiek aprimo, ėjo namo, vyras ėjo iš paskos ir įžeidinėjo kaltinamąjį. Būnant ant laiptų, jis atsisuko, nukentėjęs buvo priešais jį ir trenkė kaltinamajam. Kaltinamasis trenkė atgal. Nukentėjęs, negalėdamas jo nugalėti, pradėjo jį smaugti. Tada jo žmona pasakė apie kraują ir kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Peiliu nukentėjusiajam negrasino, peilio neturėjo ir peiliu jo nežalojo. Jis sudavė nukentėjusiajam maždaug 3 smūgius, nuo jų šonkaulis lūžti negalėjo, nes patalpa maža, nebuvo užsimojimo. Negalėjo paaiškinti, kaip nuketėjusiajam buvo padaryta durtinė pjautinė žaizda.

Nukentėjusysis tuo tarpu paaiškino, kad jis su žmona rūkė šalia namo laiptinės. Balkone stovėjo kaltinamasis ir keikėsi, šaukė. Jis sutiko ateiti į lauką pasikalbėti. Lauke jie kalbėjosi, keikėsi. Paskui aprimo, ėjo į laiptinę. Ant įėjimo laiptelių nukentėjusysis gavo kelis smūgius į veidą. Atrodo, kad jis griebė nukentėjusiajam už rankos, susistumdė ir tuo metu gavo stiprų smūgį į nugarą. Tuo metu nesuprato, jog smūgis buvo peiliu. Nukentėjusysis buvo su liemene, kaltinamasis ją užtraukė jam ant galvos. Jie stumdėsi ant laiptelių, nukentėjęs nusitraukė liemenę, toliau konfliktavo laiptinės aikštelėje. Kaltinamasis pavargo ir prisėdo. Nukentėjusysis stovėjo atsirėmęs prie turėklų. Muštynių metu juto, kad jo nugara šlapia. Suprato, kad bėga kraujas iš žaizdos. Žmonos paprašė kviesti policija. Tuo metu, kai kaltinamasis sėdėjo kampe, pastebėjo, kad kažką traukia iš po savęs, nori kažką paimti, nesuprato, ką. Nukentėjusysis pasijuto blogai. Kai grūmėsi tambūre, nukentėjusysis trenkė kaltinamajam. Trenkė kaire ranka į veidą nestipriai, nes ten vietos buvo ribotai. Stipriai jį pastūmė link sienos. Pats jis ant nugaros nekrito. Į aštrų daiktą nesirėmė. Iki to momento, kai gavo stiprų smūgį į nugarą, kaltinamajam nesudavė. Tuo metu buvo ant laiptelių, buvo gal vienas prieš kitą, veidas prieš veidą. Grūmėsi ant laiptelių, todėl reikėjo balansuoti, kad nenugriūtų. Tada jis gal pasisuko šonu į kaltinamąjį ir gavo smūgį, t. y. pajuto smūgį į nugarą link šono. Nukentėjusiajam buvo suduoti mažiausiai 4 smūgiai, vienas smūgis į nugarą.

Liudytoja N. H. taip pat parodė, kad vakare su vyru rūkė kieme prie namo kampo. Kaimynas balkone reiškė pretenzijas dėl to, kad barasi ir neleidžia jam miegoti. Kaimynas sakė, kad ateis ir papjaus juos. Vyras pasiūlė jam ateiti ir pakalbėti. Jis atėjo ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jie ėjo link durų. Ant laiptų kaimynas buvo pirmas, vyras po jo, ji dar tik ėjau link laiptų. Kaimynas vyrui trenkė į veidą, vyras atgal, pradėjo muštis. Kaimynas vyrui užtempė liemenę ant veido. Po kažkiek laiko ji ant sienos pamatė kraujo. Nesuprato, iš kur. Kol stumdėsi, kraujo daugėjo. Vyras palietė nugarą, pajuto, kad šlapia, suprato, kad padurtas. Pamatė, kad jo drabužiai kruvini. Paskambino į greitąją medicinos pagalbą. Jie ėjo į vidų. Pirmas ėjo kaimynas. Pakilo iki bendro balkono. Vyras bandė sulaikyti kaimyną, kol atvažiuos policija, bet blogai jautėsi, nepavyko jo sulaikyti. Nuėjo į savo butą. Pirmas kontaktas buvo prie durų, ant laiptelių. Ji tuo metu buvo už kelių metrų. Jie mušėsi, ji nėjo arti. Pirmas smūgis buvo iš kaimyno vyrui kumščiu į veidą. Vyras norėjo trenkti atgal. Pirmo smūgio metu kaimynas stovėjo aukščiau. Vyras pakilo ant laiptelio ir abu buvo viename lygyje. Jie stumdėsi, keitėsi jų tarpusavio pozicijos. Ji pamatė kraują ant nugaros. Vyras tikrai nieko neturėjo rankose. Kai vyras pasakė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą, kaimynas pritūpė kampe, dar barėsi. Vyras stovėjo. Raktus pamatė duryse eidama į laiptinę, bet neėmė jų. Vėliau gal medikas juos atnešė, padavė policijos pareigūnams.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2023-12-09 00:37 val. pranešėja Bendrajam pagalbos centrui nurodė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kažkas mušasi ir yra durtinė žaizda peiliu, pokalbis nurūko.

Įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, t. y. jam padaryta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizda (3 cm ilgio) krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kairiojo IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairiame šone, dešiniame dilbyje, būtent konflikto su kaltinamuoju metu, tuomet kai ėjo į laiptinę, ir fiziškai konfliktavo ant įėjimo laiptelių bei tambure. Nes būtent šioje vietoje, dar vykstant muštynėms nukentėjusysis jautė, kad jo nugara šlapia nuo kraujo, ant įėjimo į laiptinę sienos liko didelė kraujo dėmė. Tuo metu toje vietoje buvo tik kaltinamasis, nukentėjęs ir liudytoja N. H.. N. H. buvo šiek tiek toliau nuo vyrų, į konfliktą nesikišo. Taigi, nukentėjusysis buvo sužalotas tuo metu, kai fiziškai konfliktavo su kaltinamuoju K. S..

Ekspertė R. G. paaiškino, jog nukentėjusiajam nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė, atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę žaizda (3 cm ilgio), krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kairiojo 9 šonkaulio lūžis, poodinės kraujosrūvos kairiajame šone, dešiniame dilbyje. Kairiame šone buvo viena kraujosruva, dešiniame dilbyje taip pat viena kraujosruva. 3 cm tai ertmės ilgis. Kanalas eina į viršų. Reikia suprasti, kad sužalojimo mechanizmas buvo iš apačios į viršų. Nežino, kokiu kampu, nes tai nėra aprašoma. Sužalojimo vieta aprašyta išvadoje. Žiūrint vizualiai, jeigu yra mentinė linija, žemiau mentės kampo, kadangi yra septintas šonkaulis, kairėje pusėje, Padėties, kaip asmenys galėjo būti tarpusavyje, negali įvardinti, bet turėjo būti iš vieno ar kito šono arba iš nugaros. Iš priekio sužaloti nugarinę dalį neįmanoma. Apkabinti ir sužaloti iš nugaros nežino, ar galima. Dešine ranka apkabinama žmogaus kairė pusė. Sužalojimas ko gero eitų iš apačios į viršų, labiau tikėtina.

Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jie muštynių metu buvo įvairiose padėtyse. Tiesa, nei vienas nenurodė, jog nukentėjęs būtų pasisukęs į kaltinamąjį nugara. Tačiau tokio pobūdžio pjautinis-durtinis sužalojimas galėjo būti padarytas ir nukentėjusiajam esant šonu į kaltinamąjį, bei priekiu, apkabinant ir suduodant smūgį iš nugaros. Taigi, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytos konflikto aplinkybės neprieštarauja specialisto išvadoje ir specialistės R. Gaidienės paaiškinimuose nurodytoms aplinkybės dėl sužalojimo pobūdžio ir jo padarymo mechanizmo.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo rastas nusikaltimo įrankis – duriančio, papjaunančio pobūdžio įrankis, tačiau tai negali turėti įtakos kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių vertinimui. Nukentėjusysis ir liudytojas, buvę įvykio vietoje, nematė pas kaltinamąjį rankose jokio įrankio, tačiau tuo metu buvo nakties metas, taigi, tamsu. Viską pastebėti, ypatingai konfliktinėje situacijoje, esant sąmyšiui, sudėtinga. Pažymėtina, kad kaltinamasis iš karto po konflikto pasišalino iš įvykio vietos ir kol atvyko policija bei jį sulaikė, todėl turėjo pakankamai laiko, kad atsikratytų nusikaltimo įrankiu. Nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina tai, jog tik kaltinamasis K. S. sudavė nukentėjusiajam smūgius ir dar juos suduodant nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, taigi atsirado durtinė-pjautinė žaizda nugaroje, dėl kurios jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, jog byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad K. S. 2023-12-09 00.37 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniue, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju I. H. metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę-pjautinę, kiauryminę (atsiveriančią į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei rankomis tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam I. H. į įvairias kūno vietas, padarydamas šiam kairiojo IX šonkaulio lūžį, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir poodines kraujosruvas kairiame šone, dešiniame dilbyje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta I. H. sveikata. Šie kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam rankomis, taip pat suduodamas nukentėjusiajam smūgį į nugarą duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, jis suprato, jog šiuo daiktu padarys durtinę žaizdą nugaroje ir taip sunkiai sužalos nuketėjusįjį ir to norėjo. Taigi, kaltinamasis veikos padarymo metu veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo K. S. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

K. S. laikinai BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo 2023-12-09 01 val. 15 min. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023-12-10 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023-12-09. Suėmimo terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024-02-06 nutartimi pratęstas iki 2024-04-09. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-08 nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas 2 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2024-04-09 iki 2024-06-09 (t. 1, b.l. 135-137, 172-174, 186-189, t. 2, b. l. 58-60).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis K. S. yra neteistas, todėl jam skiriant bausmę taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios teismą asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skiriant arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Jis padarė vieną tyčinį sunkų nukaltimą. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje psichiatrine tvarka negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Iki sulaikymo ir suėmimo kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prokuroras prašo pripažinti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau po įvykio kaltinamasis atsisakė tikrinti girtumą, nors neneigia dienos metu vartojęs alkoholio, tačiau įvykis buvo praktiškai vidurnaktį, praėjus daug laiko nuo dienos meto, todėl nėra galimybės nustatytai, koks buvo jo girtumas ir ar tai reikšmingas girtumas ar ne, todėl teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia. Nusikaltimas padarytas veikiant tyčine kaltės forma, tiesiogine tyčia. Kaltinamasis turėdamas tikslą padaryti durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ertmėje (nugaroje) sudavė smūgį nukentėjusiajam duriančių – pjaunančių savybių turinčiu įrankiu į nugarą, numatė, kad taip padarys kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą ir to norėjo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad tyčinį sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į visa tai, bei įvertinus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį (numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų), kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kalto asmens 787,61 EUR dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. 787,61 eurų žalą ligonių kasos patyrės dėl nukentėjusiajam teiktų gydymo paslaugų (t. 1, b. l. 80-83).

Ieškinys dėl 787,61 eurų žalos atlyginimo pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Kaltinamasis šį reikalavimą pripažino ir pripažintini kalti sužaloję I. H., todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas žalos atlyginimas priteistinas iš K. S. ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis teigia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinių ligonių kasų reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 787,61 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju procesinių palūkanų skaičiavimo momentas nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis I. H., prašydamas priteisti 10 000 eurų moralinės žalos kompensaciją (neturtinės žalos atlyginimą). Ieškinį grindė tuo, kad 2023-12-09 jį sužalojo K. S. ir dėl jo padarytos traumos jis turėjo moralinės ir fizinės žalos, t. y. atsirado problemų su miegu (nemiga, košmariški sapnai), jaučia nuolatinį nerimą ir pavojų, tai jam trukdo dirbti, jam buvo sutrikdyta sveikata (sumušimai, vidaus organų pažeidimai, skausmai), baiminasi ir pegyvena dėl savo šeimos saugumo. Teismo posėdyje I. H. ieškinį palaikę ir esmės tais pačiais argumentais.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo K. S. nusikalstamų veikų I. H. patyrė neturtinę žalą. Prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, tyčia suduoti smūgiai į veidą, nugaros sritį kitas kūno vietas. Jam padaryta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į kairę krūtinplėvės ertmę) žaizda (3 cm ilgio) krūtinės ląstos kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu, kairiojo IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairiame šone, dešiniame dilbyje. Žaizda krūtinėje padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu vienu trauminiu poveikiu, šonkaulio lūžis ir poodinės kraujosruvos - ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, kietu buku daiktu (daiktais). Durtinė-pjautinė, kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje (nugaroje) su plaučio pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl to nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo šokiruotas ir išgąsdintas. Jam skubiai buvo kviečiama Greitoji medicinos pagalba, jis pristatytas į gydymo įstaigą, taikomos skubios gydymo procedūros, kadangi sužalojimas buvo pavojingas jo gyvybei. Tai be abejo sukėlė išgyvenimus ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės nukentėjusiajam. Vėliau jis turėjo gydytis sužalojimus ligoninėje ir namuose, patirti nepatogumus dėl jų – gydytis žaizdas, mėlynes, patirti skausmą, nurodo, jog ilgą laiką jautė raktikaulio skausmą ir po išgijimo. Taigi, buvo sutrikdytas nukentėjusiojo įprastas gyvenimo ritmas. Nukentėjusysis nurodė, jog jis iš karto išėjęs iš ligoninės dirbo pavėžėju, nes yra pagrindinis šeimos maitintojas, todėl negalėjo sau leisti nedirbti. Taigi, priverstas dirbti dar nesugijus sužalojimui, nukentėjusysis patyrė dar didesnius nepatogumus. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis patyrė netikėtą smurtą iš kaltinamojo, įvertintinaa sužalojimų mastas ir intensyvumas. Įvertinus visa tai manytina, kad nuketėjusiojo reikalaujama priteisti 10 000 eurų suma nėra aiškiai per didelė, todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 10 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam I. H..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš kaltinamojo K. S. 616,26 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirta advokatė Julija Asovskaja. VGTPT pateikė pažymą apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 616,26 euro ir kurios yra susijusios su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Tarnyba prašo šias išlaidas išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamosios.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Šioje byloje K. S. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes kaltinamasis yra suimtas. Be to, kaltinamasis yra užsienio šalies pilietis, kuris nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, taigi, gynėjo dalyvavimas jam yra būtinas ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, nes kaltinamasis yra suimtas, be to, nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, todėl jo galimybės savarankiškai gintis ribotos. Kadangi kaltinamasis yra suimtas, užsienio valstybės pilietis, todėl įvertinus visa tai teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024-02-06 nutarimu 2023-12-09 iš įvykio vietos apžiūros metu paimtas 3 vnt. nuoplovų nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Lyginamajam tyrimui paimti K. S. tamponėlis su galimais biologiniais pėdsakais; I. H. DNR pavyzdys - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti 8 peiliai - peilis su rudos spalvos medine rankena, peilis su plastikine juodos spalvos rankena, peilis su rudos spalvos lūžusia plastikine rankena, peilis su juodos ir sidabrinės spalvos rankena, peilis su juodos ir sidabrinės spalvos rankena, peilis su juodos spalvos plastikine rankena, peilis su tamsiai rudos spalvos rankena, sulenkiamas peilis; ant grindinio, prie įėjimo į namą durų, aptiktas raktų ryšulys, susidedantis iš dviejų raktų, žalios spalvos plastikinio pakabuko bei metalinio pakabuko su užlenkiamu peiliu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkavertis turtas.

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos N. H. paimti mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos maikutę, dryžuotą megztinį, mėlynos spalvos maikutės skiautę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. H.

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo K. S. buvo paimtus raudonos spalvos maikutę, raudonos spalvos užsegamą megztinį, raudonos/geltonos spalvos šortus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. S.

Kaltinamajam šiuo metu paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio laikas baigiasi 2024-06-09. Kadangi kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis laikinai, šeimos neturi, yra dirbęs ir gyvenęs Lenkijoje, taigi turi ryšių kitose užsienio valstybėse. Be to, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, todėl įvertinus visa tai yra pagrindo manyti, kad jis vengs bausmės atlikimo. Dėl išvardintų priežasčių kaltinamajam kardomosios priemonės suėmimo terminas tęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. S., g. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2024-05-31.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo sulaikymo momento, iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023-12-09 iki 2024-05-31.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo I. H. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. S. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą I. H. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti 787,61 eurų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos iš kaltinamojo K. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba reikalavimo priteisti iš kaltinamojo K. S. 616,26 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024-02-06 nutarimu 2023-12-09 iš įvykio vietos apžiūros metu paimtas 3 vnt. nuoplovų nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Lyginamajam tyrimui paimti K. S. tamponėlis su galimais biologiniais pėdsakais; I. H. DNR pavyzdys - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti 8 peiliai - peilis su rudos spalvos medine rankena, peilis su plastikine juodos spalvos rankena, peilis su rudos spalvos lūžusia plastikine rankena, peilis su juodos ir sidabrinės spalvos rankena, peilis su juodos ir sidabrinės spalvos rankena, peilis su juodos spalvos plastikine rankena, peilis su tamsiai rudos spalvos rankena, sulenkiamas peilis; ant grindinio, prie įėjimo į namą durų, aptiktas raktų ryšulys, susidedantis iš dviejų raktų, žalios spalvos plastikinio pakabuko bei metalinio pakabuko su užlenkiamu peiliu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkavertis turtas.

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojos N. H. paimti mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos maikutę, dryžuotą megztinį, mėlynos spalvos maikutės skiautę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. H.

2023-12-09 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo K. S. buvo paimtus raudonos spalvos maikutę, raudonos spalvos užsegamą megztinį, raudonos/geltonos spalvos šortus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. S.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.