- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-444-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- O. U., J. L.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų O. U. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui 857-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje O. U. , J. L. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo 857-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2006-05-25 susirinkimo nutarimą. Nurodė, kad atsakovo 2006-01-19 visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas bendrijos valdybos nariu, o 2006-01-20 vykusiame atsakovo valdybos posėdyje išrinktas atsakovo valdybos primininku. Tretysis asmuo J. L. organizavo iniciatyvinę grupę, kuri 2006-05-25 sušaukė visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimas priėmė nutarimus dėl valdybos narių A. J. ir O. U. įgaliojimų atšaukimo ir V. G. , J. L. bei N. K. išrinkimo atsakovo valdybos nariais (susirinkimo protokolo 3 ir 4 punktai). Minėti nutarimai yra neteisėti, nes 2006-05-25 atsakovo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau tekste – DNSB) narių buvo 31. Ginčijamame susirinkime turėjo dalyvauti 16 bendrijos narių, kad būtų kvorumas, tačiau jame faktiškai dalyvavo tik 12 bendrijos narių. Susirinkime nedalyvavo dalyvių sąraše nurodyti kaip dalyvavę: 1) J. Ž. , už kurį sąraše pasirašė ne bendrijos narė L. Ž. neturinti įgaliojimo, 2) ) J.E. Z. , už kurią sąraše pasirašė ne bendrijos narys A. Z. , neturintis įgaliojimo, 3) J. Č. , už kurią sąraše pasirašė ne bendrijos narys J. Č. , neturintis įgaliojimo, 4) O. U. , kuris nepasirašė dalyvių sąraše ir išėjo iš susirinkimo, 5) UAB „Mingeda“, kurią atstovavo neturintis įgaliojimo darbuotojas A. K. . Bendrijos narių - fizinių asmenų įgaliojimai turėjo būti patvirtinti notariškai, nes bendrijos valdymo organai nepažįsta bendrijos narių ir nežino jų parašų, todėl negali patikrinti jų autentiškumo. Kiti susirinkime dalyvavę ir susirinkimo dalyvių sąraše pasirašę asmenys nebuvo bendrijos nariai, todėl neturėjo teisės balsuoti ir jų balsai neįskaičiuotini į kvorumą. Tretieji asmenys J. L. ir N. K. nėra bendrijos nariais, nes nedalyvavo steigiamajame susirinkime ir vėliau į bendriją neįstojo. Jie nevaldo nuosavybės teise patalpų, todėl negalėjo tapti bendrijos nariais ir negalėjo būti renkami bendrijos valdybos nariais. Be to, 2006-05-25 susirinkimo sušaukimo metu padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nes susirinkimo sušaukimo iniciatyvinės grupės 2005-06-11 susirinkime nebuvo patvirtinta šaukiamo susirinkimo darbotvarkė, nebuvo kreiptasi į atsakovo valdybą dėl susirinkimo sušaukimo. Nebuvo iš anksto paskelbti bendrijos nariams darbotvarkės klausimai dėl valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių rinkimo, tuo pažeisto DNSBĮ 2I str. nuostatos. Ieškovas ieškinyje prašo panaikinti atsakovo 2006-05-25 visuotinio narių susirinkimo nutarimus.
Atsakovas 857-oji DNSB su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
Tretysis asmuo ieškovo pusėje O. U. prašė ieškinį tenkinti.
Tretysis asmuo J. L. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jis 2006-05-02 kreipėsi su paklausimu į valdybą prašydamas sušaukti susirinkimą, bet atsakymo nebuvo. 2006-05-11 sušauktas iniciatyvinės grupės susirinkimas, kuris nutarė 2006-05-25 sušaukti bendrijos susirinkimą. Apie 2006-05-25 šaukiamą susirinkimą informuota 2006-05-11 iškabinant skelbimą skelbimų lentoje (t.2 b.l.104), įmesti pranešimai į pašto dėžutes, skambinta telefonu. Susirinkimas įvyko tiksliai laikantis procedūros reikalavimų. Minimalus dalyvių skaičius turėjo būti 16 bendrijos narių. Pagal DNSBĮ ir bendrijos įstatus vienos patalpos (buto) savininkas turi vieną balsą. Leikauskai ir Jocius turėjo po dvi patalpas (butus), t.y. po du balsus. Kuzmų šeima nutarė, kad jų interesams atstovaus Kuzmienė. O. U. dalyvavo, nors vėliau išėjo. Taip pat dalyvavo K. ir K.. Ž. ir P. patvirtino, kad įgaliojo susirinkime atstovauti kitus asmenis. Santuokos metu įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl Z. ir Č. butai buvo atstovaujami vieno iš sutuoktinių, t.y. tinkamai. Susirinkime iš viso užsiregistravo ir dalyvavo 25 asmenys. Bendrijos susirinkime atstovaujamas turtas, o ne asmuo, todėl jokio rašytinio įgaliojimo atstovauti susirinkime nereikia.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais atsakovo 857-osios DNSB 2006-05-25 įvykusio visuotinio narių susirinkimo nutarimus dėl valdybos narių A. J. ir O. U. įgaliojimų atšaukimo ir V. G. , J. L. bei N. K. išrinkimo atsakovo valdybos nariais (susirinkimo protokolo 3 ir 4 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad 2006-05-25 susirinkime nebuvo kvorumo. Teismas, vadovaudamasis DNSBĮ 21 str. 6 d. ir atsakovo įstatų V skyriaus 4.5. p., konstatavo, jog patalpų (butų) savininkai – 857-osios bendrijos nariai turi po vieną balsą nepriklausomai nuo nuosavybės teise turimų butų (patalpų) skaičiaus. Teismas atsižvelgė į CK 4.75 str., reglamentuojantį bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, kuris nenustato, kad bendraturčio įtaka priimant sprendimą priklauso nuo dalies bendrojoje nuosavybėje (investuoto turto) dydžio, į kitus įstatymus, reglamentuojančius kitų rūšių ne pelno organizacijų veiklą, nustatančius, kad visi organizacijos turto bendraturčiai (dalyviai) turi po vieną balsą, nepriklausomai nuo investuoto turto dalies (Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str., Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str.). Teismas nurodė, kad tretieji asmenys O. U. ir J. L. , pripažįsta, kad dėl 12 narių dalyvavimo ginčo nėra. Ieškovas ir tretieji asmenys J. L. ir O. U. pripažino, kad minimalus dalyvių skaičius (kvorumas) turėjo būti 16 bendrijos narių. Teismas nustatė, kad UAB „Mingeda“ atstovai susirinkime nedalyvavo, dalyvių sąraše nepasirašė. Bendrijos nariai J. Č. , susirinkime nedalyvavo ir įgaliojimų ją atstovauti kitiems asmenims nedavė. J. Ž. žodžiu įgaliojo susirinkime jį atstovauti marčią L. Ž. , tačiau rašytinio įgaliojimo atstovauti nesurašė, nors teisme patvirtino, kad L. Ž. pavedė atstovauti susirinkime. Teismas pripažino L. Ž. atstovavimą tinkamu ir jos balsą įskaičiavo į susirinkimo kvorumą. Analogiškai patvirtintas J. Z. ir R. P. pavedimas atstovauti susirinkime. Tretysis asmuo J. L. būdamas susirinkimo pirmininku buvo atsakingas už susirinkimo pravedimą laikantis įstatymo reikalavimų ir susirinkimo protokolo duomenų teisingumą (CK 2.90 str.), todėl jis privalėjo įrodyti, kad susirinkimo kvorumas buvo (CPK 178 str.). Teismas konstatavo, kad susirinkime dalyvavo tiesiogiai arba buvo atstovaujami 15 bendrijos narių ir būtino 16 asmenų kvorumo nebuvo. Teismas, vadovaudamasis DNSBĮ 22 str. 1 d. numatančiu, kad bendrijos valdybos nariais gali būti tik bendrijos nariai, nurodė, kad N. K. ir V. J. Kuzma nebuvo bendrijos nariai. Nebūdama bendrijos nare N. K. negalėjo būti išrinkta bendrijos nare. Tačiau sutuoktiniai J. L. ir E. L. , valdydami butus bendrosios jungtinės nuosavybės teise pripažįstami kaip abu galintys dalyvauti bendrijos valdyme, nors bendrijos narių registravimo žurnale bendrijos nare įrašyta tik E. L. . Bendrijos veikloje ir valdymo organuose bendrasavininkiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo (DNSBĮ 21 str. 6 d.), todėl teiginys, kad J. L. negalėjo būti renkamas valdybos nariu, nepagrįstas.
Teismas sprendė, kad neįrodyta ta aplinkybė, kad susirinkimo darbotvarkė bendrijos nariams buvo paskelbta pažeidžiant DNSBĮ 21 str. 2 d. nustatyta procedūrą. Tačiau šaukiant susirinkimą buvo pažeista DNSBĮ 21 str. 1 d. nustatyta tvarka, nes iniciatyvinė susirinkimo sušaukimo grupė nesikreipė į bendrijos valdybą dėl susirinkimo sušaukimo, bet susirinkimą sušaukė tiesiogiai apie sušaukimą paskelbdama bendrijos nariams. Vien šis pažeidimas nesudarytų pagrindo susirinkimo sušaukimą pripažinti neteisėtu. DNSBĮ 21 str. 1 d. nenustatyta, kad iniciatyvinė grupė privalo savo susirinkime patvirtinti šaukiamo susirinkimo darbotvarkę. Teismas atsakovo 2006-05-25 susirinkimo nutarimus kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis CK 2.82 str. 4 d., pripažino negaliojančiais.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime neteisingai aiškino faktines bylos aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus teisme, prieštaringai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklą. Nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog susirinkime dalyvavo tiesiogiai arba buvo atstovaujama 15 bendrijos narių iš būtinų 16 narių teisėtam susirinkimui įvykti, neteisingai aiškino DNSBĮ ir taikė jo nuostatas kitų bendrijos narių, dalyvavusių susirinkime, atžvilgiu, neįskaitydamas į dalyvaujančių susirinkime bendrijos narių skaičių. Teismas neatsižvelgė į minėto įstatymo 4.5 str. nuostatą, jog vienos patalpos savininkui (bendrasavininkui) bendrijos narių susirinkime suteikiamas vienas balsas ir nepagrįstai konstatavo, jog bendrijos nariai E. L. , kuriai nuosavybės teise priklauso 4 ir 33 butai, ir Č. J., kuris valdo 62 ir 67 butus, nepriklausomai nuo nuosavybės teise turimų butų (patalpų) skaičiaus, turi po vieną balsą.
Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl susirinkime dalyvavusių 63 buto savininkų J. Č. ir J. Č. , nors J. Č. kaip buto bendrasavininkas dalyvavo susirinkime, pasirašė dalyvių sąraše ir dalyvavo balsavime priimant nutarimus, todėl toks jo dalyvavimas ir balsavimas turėjo būti laikomas teisėtu. Faktai, jog į susirinkimą atvyko ir jame dalyvavo UAB „Mingeda“ patalpų savininkai A. K. ir B., 5 buto savininkas, A. K. , V. K. , patalpų savininkas O. U. , nepaneigti, todėl nurodyti asmenys įskaičiuotini įskaičiuotas į dalyvavusių susirinkime bendrijos narių skaičių, nors ir nėra jų parašų sąraše.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 6 buto savininkai N. K. ir V. K. nebuvo bendrijos nariais, nes jie yra vieni iš iniciatorių steigiant bendriją, dalyvavo 2002-03-12 steigiamajame susirinkime. Tai, kad jie nepasirašė vėliau sudarytame dalyvavusių asmenų sąraše, nepaneigia jų narystės bendrijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo įpareigoti atsakovą paskirti tinkamą atstovą nagrinėjant susirinkime priimtų nutarimų teisėtumą.
Taip pat nurodo, kad teismas pripažinimo negaliojančiais tik 2006-05-25 susirinkimo protokolo 3 ir 4 p., dėl kitų punktų nieko nepasisakė, todėl jie yra galiojantys ir teisėti, o taip negali būti.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-21 sprendimo motyvuojamąją dalį ją papildant apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl materialinio teisinio reikalavimo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, tačiau sprendimo motyvai, bylos aplinkybių, nustatytų faktų, surinktų įrodymų vertinimas bei pritaikytų teisės aktų turinio išaiškinimas daugeliu aspektų yra klaidinantis, paliekantis galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis byloje dalyvaujantiems asmenims, nepagrįstai ir neigiamai įtakoti bendrijos bei jos organų kasdienę veiklą. Teismo padaryti pažeidimai nėra neesminiai ir neformalūs.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškindamas ir pritaikydamas Civilinio kodekso, DNSBĮ, 857-osios DNSB įstatų nuostatas, netinkamai įvertino bendrijos 2006-05-25 visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, įvertindamas juos kaip neesminius, nepadarius įtakos susirinkimo sprendimų teisėtumui. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.75 str., nes 857-osios DNSB visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, skelbimo apie susirinkimo sušaukimą tvarką reglamentuoja CK 4.85 str. 2 ir 3 d., DNSBĮ 21 str. 1 ir 2 d., DNSB įstatų 4.1 ir 4.2 p.
Teismas netinkamai vertino trečiojo asmens J. L. padėtį, statusą ir teises atsakovo atžvilgiu.
Nuosavybės faktas daugiabučių namų savininkų bendrijos eksploatuojamame name pats savaime nesukuria asmens narystės bendrijoje ir jos suteikiamų teisių (pareigų), nes tam reikalingas patalpų savininko (bendrasavininko) valia, išreikšta rašytine forma (DNSB įstatymo 27 str. 2 ir 4 d.). Teismas netinkamai išaiškino nurodytą įstatymo normą. Kadangi J. L. nebuvo 587-osios DNSB nariu, todėl jo išrinkimas bendrijos valdybos narius vien šiuo faktiniu pagrindu yra neteisėtas.
Teismas netinkamai vertino asmenų, laikytinų bendrijos nariais ir turinčių teisę balsuoti visuotiniame Daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkime, ratą. Nepagrįstai į dalyvavusių susirinkime asmenų skaičių į kvorumą įtraukė keletą asmenų, nedalyvavusių ir neatstovautų susirinkime nustatyta tvarka, o būtent J. Ž. , kurį tariamai teisėtai atstovavo jo marti L. Ž. , J. Z. , kurią neva teisėtai atstovavo jos sutuoktinis A. Z. ir R. P. , kurį neva teisėtai atstovavo asmuo, neįvardintas teismo sprendime. Byloje nėra įrodymų, kad minėti asmenys buvo tinkamai įgalioję kitus asmenis dalyvauti ir balsuoti ginčijamame susirinkime, todėl jų balsai į kvorumą įtraukti nepagrįstai.
Teismas netinkamai įvertino aplinkybių, jog vadovaujantis CK 4.85 str., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 2 d. nuostatomis, apie 2006-05-25 susirinkimo sušaukimą visi bendrijos nariai turėjo būti informuoti prieš dvi savaites, tačiau paskelbus apie susirinkimą 2006-05-12 dviejų savaičių terminas pasibaigė tik 2006-05-26 24.00 val., įrodomąją reikšmę ginčijamų sprendimų teisėtumui nurodydamas, jog tokios aplinkybės yra neesminės.
Atsiliepimas
Ieškovas A. J. ir tretysis asmuo O. U. atsiliepimu į trečiojo asmens J. L. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad jame išdėstytos aplinkybės ir motyvai prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, grindžiamas netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu.
Atsakovas 857-oji DNSB atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo J. L. apeliacinį skundą atmesti, o O. U. apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-21 sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Trečiojo asmens J. L. apeliacinis skundas atmestinas, o trečiojo asmens O. U. – tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2006-05-25 įvyko 875-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinis susirinkimas (T 1, b.l. 24-25), kuriame buvo priimti nutarimai dėl valdybos narių A. J. ir O. U. įgaliojimų atšaukimo ir V. G. , J. L. bei N. K. išrinkimo bendrijos valdybos nariais (nutarimo 3 ir 4 punktai). Šį nutarimą ieškovas prašė panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų – 1) pažeista susirinkimo sušaukimo procedūra; 2) susirinkimas įvyko, nesant reikalingo kvorumo, o taip pat susirinkimas negalėjo trečiųjų asmenų J. L. ir N. K. išrinkti bendrijos valdybos nariais, nes jie nėra bendrijos nariais. Teismas sprendime nurodė, jog ieškinį tenkina visiškai, tačiau pripažino tik dalį priimto nutarimo punktų – 3 ir 5punktus - negaliojančiais dėl procedūrinio pažeidimo – susirinkimas pravestas, nesant susirinkimui reikalingo bendrijos narių kvorumo ir dėl DNSB Į 22 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo išrinkus valdybos nare N. K. . Ieškovas teismo sprendimo neskundžia, o tretysis asmuo O. U. , dalyvaujantis ieškovo pusėje, skundžia tik sprendimo motyvus, neprašo sprendimo keisti iš esmės, tretysis asmuo J. L. apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, todėl kolegija neišeidama iš apeliacinių skundų ribų pasisako dėl sprendimo teisėtumo tik šių skundų ribose (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).
Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvu, jog ginčijamas 2006-05-25 bendrijos susirinkimas pravestas nesant reikiamo skaičiaus bendrijos narių – susirinkimo dalyvių, todėl tokiame susirinkime priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jį panaikino DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis). Kolegija sutinka su teismo Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 21 straipsnio 6 d., atsakovo įstatų V skyriaus 4.5 p. aiškinimu. Nepriklausomai nuo nuosavybės teisėmis valdomų patalpų skaičiaus ar jų ploto, bendrijos narys susirinkime turi vieną balsą. Daugiabučių namų savininkų bendrija veikia narystės pagrindu, o pagal DNSBĮ 21 straipsnio 1-4 dalių nuostatas, nustatant bendrijos narių susirinkimo kvorumą ir reikiamą balsų skaičių sprendimams priimti, vadovaujamasi susirinkime dalyvaujančiųjų bendrijos narių skaičiumi, o ne narių balsų skaičiumi, ir tuo labiau ne namo butų savininkų skaičiumi, kaip apeliaciniame skunde nurodo tretysis asmuo J. L. . Tokiu būdu apelianto trečiojo asmens J. L. argumentai dėl netinkamo DNSBĮ 21 straipsnio 6 dalies ir atsakovo įstatų V skyriaus 4.5 p. aiškinimo atmestini.
Teismas sprendęs, jog susirinkimas pravestas nesant tam reikalingo kvorumo, be pagrindo sprendė, kad dalis bendrijos narių, neįgalioję tinkamai juos atstovauti kitus asmenis buvo tinkamai atstovaujami. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pagal DNSBĮ 27 straipsnio 3 dalies bendrijos narį gali atstovauti bendrijos veikloje kitas asmuo pagal raštišką įgaliojimą. Tokiu būdu bendrijos narių susirinkime bendrijos narį gali atstovauti asmuo tik turintis raštišką įgaliojimą. Todėl kolegija nesutinka su teismo išvada, kad bendrijos nariai J. Ž. , J.E. Z. ir R. P. buvo tinkamai atstovaujami susirinkime. Šie bendrijos nariai nebuvo raštiškai įgalioję juos atstovauti kitiems asmenims bendrijos narių susirinkime, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvados apie jų tinkamą atstovavimą. Tokio atstovavimo patvirtinimo bendrijos valdymo organuose teismas neturėjo pagrindo grįsti Civilinio kodekso 2.136 straipsnio nuostatomis, nes pats DNSBĮ, o konkrečiai 27 straipsnio 3 dalis, reglamentuoja atstovavimo tvarką ir numato kaip turi būti atstovaujami nariai bendrijos veikloje ir patvirtinti tokį atstovavimą, sprendžiant apie susirinkimo kvorumą nurodyta Civilinio kodekso nuostata negalima, skirtingai negu sandorių sudaryme. Dėl išdėstyto kolegija nesutinka su apelianto trečiojo asmens O. U. argumentu, jog bendrijos nario tinkamam atstovavimui, nagrinėjamu atveju susirinkime, yra reikalingas notariškai patvirtintas įgaliojimas, nes aukščiau nurodytos įstatymo normos ir kartu atsakovo įstatų nuostatai atstovavimui notariškai patvirtinto įgaliojimo nereikalauja (Civilinio kodekso 1.74 straipsnis).
Kolegija nesutinka su apelianto J. L. argumentu, kad teismas į dalyvaujančių susirinkime asmenų ratą nepagrįstai neįskaičiavo 63 buto savininko J. Č. , nes jis yra minėto buto bendrasavininkis kartu su J. Č. . Kaip jau minėta dalyvavimo su balsavimo teise bendrijos narių susirinkime apsprendžia ne ta aplinkybė, jog asmuo yra vieno ar kito buto savininkas ar bendrasavininkas, o narystė bendrijoje, o nesant įrodymų, jog J. Č. yra bendrijos narys, tokios išvados teismui daryti nebuvo pagrindo (T1, b.l. 13-17).
Kolegija nesutinka su apelianto J. L. argumentu, kad į susirinkimą atvyko ir jame dalyvavo UAB Mingeda“ atstovai, nes liudytojų apklaustas byloje šios įmonės akcininkai R. B. ir A. K. apelianto nurodytą aplinkybę paneigė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog susirinkime dalyvavo bendrijos narė A. K. , nes dalyvavusių susirinkime narių sąrašuose ji nepasirašė (T 1, b.l. 26-27). Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog N. K. ir V. K. yra bendrijos nariai, tokį argumentą paneigia bendrijos narių registracijos žurnalo duomenys (T 1 , b.l. 13-17), taip pat neatitinka apelianto nurodymui, jog pastarieji asmenys dalyvavo bendrijos steigiamajame susirinkime, ką patvirtina bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvavusių savininkų sąrašas, nes V.J. K. nepasirašę šiame sąraše, kaip dalyvavęs minėtame susirinkime (T 1, b.l. 18).
Pirmos instancijos teisingai sprendė, kad tik bendrijos narys gali būti renkamas bendrijos valdybos nariu, tai yra reglamentuota ir DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalyje, tačiau kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad tretysis asmuo J. L. nebūdamas bendrijos nariu, o tik patalpų bendrasavininkiu gali būti bendrijos valdybos nariu. Įstatymas nenumato, jog bendrijos narį teisėtai atstovaujantis asmuo, kuris nėra bendrijos narys, gali būti renkamas bendrijos valdybos nariu. Padarydamas tokią išvadą, teismas neteisingai aiškino aukščiau nurodytą įstatymo normą, todėl šis motyvas iš teismo sprendimo turi būti išjungtas, kaip neteisingas.
Kolegija sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, jog teismas pripažinęs, kad 2006-05-25 susirinkimas sušauktas pažeidžiant DNSB 21 straipsnio 1dalį, nurodė, jog šis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti susirinkimo sušaukimą pripažinti neteisėtu. Susirinkimas sušauktas iniciatyvinės grupės, nesilaikius tokios iniciavos tvarkos negali būti laikomas teisėtu veiksmu ir kartu negali būti pagrindas spręsti susirinkimas sušauktas teisėtai. Susirinkimo sušaukimo, jo pravedimo bei nutarimų priėmimo procedūras reguliuojančios teisinės normos (DNSBĮ 20, 21 straipsniai, Civilinio kodekso 485 straipsnis) yra imperatyvios, todėl bent koks pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamo susirinkimo nutarimus. Nurodytas teismo motyvas iš sprendimo šlaintinas.
Kiti trečiojo asmens skundo argumentai apie iniciatyvinės grupės privalomumą priimti tam tikrus sprendimus, kolegijai nusprendus, jog buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka ir esant panaikintiems susirinkimo nutarimus, nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas nusprendė susirinkimo nutarimus pripažinti, tačiau kolegija laiko, kad faktiškai teismas juos panaikino, tik netinkamai suformulavo savo sprendimą, tačiau dėl to nėra pagrindo nei sprendimą naikinti, nei jos iš esmės keisti (Civilinio proceso kodekso 328 straipsnis).
Dėl išdėstyto, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.), o sprendimo motyvai koreguotini aukščiau išdėstytu būdu ir pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.