- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- 1S-154-1076/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00004-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- Š. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo Š. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria 6 mėnesiams nuo 2025 m. gegužės 13 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jo nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, kaltinamas Š. M.. Kaltinimai jam pareikšti pagal:
1.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį (jog susitarė duoti ir davė ne mažesnį nei 7 800 Eur kyšį grynaisiais pinigais valstybės tarnautojui);
1.3. BK 226 straipsnio 1 dalį (jog siekdamas, kad asmuo pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiktų ir papirktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti kyšį);
1.4. BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (jog pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti ir papirkti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus);
1.5. BK 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (jog netiesiogiai – per tarpininką – pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė kyšį savo ir kitų asmenų naudai, pažadėjęs pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, bei tiesiogiai susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus);
1.6. BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (jog padėjo valstybės tarnautojui piktnaudžiauti tarnyba siekiant kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo);
1.7. BK 226 straipsnio 4 dalį (jog savo ir kito asmens naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį pažadėjęs pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės institucijai ir valstybės tarnautojui paveikti atitinkamą valstybės instituciją ir valstybės tarnautoją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus);
1.8. BK 226 straipsnio 1 dalį (jog siekdamas, kad asmuo pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir susitarė duoti kyšį).
1.9. Išsamus nurodytų Š. M. inkriminuojamų veikų aprašymas nurodytas kaltinamajame akte, apygardos teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat nutartyje, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės 2020 m. gegužės 13 d. bei 2020 m. spalio 19 d. nutarimais, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Š. M. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, nekilnojamajam turtui bei kratos metu rastoms piniginėms lėšoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d., šiam turtui:
- butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);
- piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 10 500 Eur piniginėms lėšoms, rastoms ir paimtoms kratos metu Š. M. gyvenamojoje vietoje (lėšos saugomos Specialiųjų tyrimų tarnybos banko sąskaitoje).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės 2024 m. gegužės 17 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB bankas“ ir „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus sąskaitose, panaikintas.
4. Galimam turto konfiskavimui užtikrinti šios kaltinamajam taikomos procesinės prievartos priemonės terminas paskutinį kartą 6 mėnesių terminui pratęstas Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi.
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Kaltinamasis Š. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama nutartis prieštarauja proporcingumo principui ir pažeistų kaltinamojo konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Nuosavybė teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebegali būti ribojama dėl ženkliai pakilusios šio nekilnojamojo turto vertės, kuri jau gerokai (net kelis kartus) viršija taikomo apribojimo mastą. Tuo tarpu piniginių lėšų apribojimas, kuris yra taikomas tik tikslu konfiskuoti turto vertę, tampa neproporcingas, jeigu toliau yra ribojamos nuosavybės teisės į minėtą butą, kadangi jo vertė visiškai apima taikomo apribojimo mastą. Taigi, kuris nors iš šių turto vienetų privalo būti atlaisvintas nuo taikomų apribojimų, priešingu atveju tokia situacija neabejotinai pažeidžia proporcingumą.
5.2. Kauno apygardos teismas, atsakydamas į kaltinamojo atsiliepimo argumentus pasisakė iš esmės tik apie tai, kad dėl apriboto turto konfiskavimo pagrindų spręs išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, o dėl buto nurodė, jog jo apribojimas nėra neproporcingas, kadangi šio turto vertės įvertinimas yra aktualus tik šiai dienai ir jis gali kisti (didėti/mažėti), teismui priimant procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Su tokiais teismo motyvais nesutiktina.
5.3. Šioje byloje yra nustatytas paties valstybinio kaltintojo apibrėžtas ir įrodinėjamas laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas – 24 700 Eur (BPK 152 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Byloje nėra įrodinėjamas piniginių lėšų (10 500 Eur), kaltinamojo šeimos santaupų, paimtų per kratą, santykis su jam inkriminuotomis veikomis, ir šioms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, su tikslu užtikrinti galimo sprendimo konfiskuoti turto vertę, įvykdymą. Pinigai šiuo atveju nėra priskiriami prie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir nėra byloje saugomi kaip įrodymas, kadangi jie įnešti į Specialiųjų tyrimų tarnybos banko sąskaitą, t. y. jie jau yra pervesti į elektroninę formą ir grąžinti į grynųjų pinigų apyvartą. Taigi taikomo apribojimo mastas yra konkretus ir aiškus bei nėra tiesiogiai siejamas su apribotu turtu (kaip nusikalstamos veikos įrankis, priemonė, ar rezultatas). Tai reiškia, kad šiuo atveju proporcingumas yra esminis kriterijus, rodantis laikino nuosavybės teisės apribojimo teisėtumą nagrinėjamu atveju.
5.4. Pats valstybinis kaltintojas (Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Vilmos Vidugirienės 2024 m. gegužės 17 d. nutarime), iš dalies pakeisdamas Š. M. atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą (panaikinant lėšų, esančių banko sąskaitose, ribojimą), tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam priklausančio buto vertė viršija taikomo apribojimo mastą. Tuo tarpu bylą nagrinėjantis teismas tokio kriterijaus netaikė ir taip nesilaikė proporcingumo reikalavimų.
5.5. Jau vien buto vertės (net ir valstybės kaltintojo nustatytos ir pripažįstamos) pilnai pakanka užtikrinti taikomo apribojimo mastą ir tai lemia išvadą, jog piniginių lėšų, laikomų STT banko sąskaitoje, kurios yra ne kas kita, kaip kaltinamojo šeimos santaupos ir kitos šių lėšų kilmės valstybinės kaltintojas neįrodinėja, ribojimas yra absoliučiai neproporcingas (viršijantis taikomo apribojimo mastą), todėl privalo būti nedelsiant nutrauktas. Tai, kad neva dėl šių pinigų atitikties BK 72 straipsnio 2 daliai – ar šie pinigai buvo nusikalstamų veikų įrankis, priemonė, ar rezultatas, teismas nuspręs tik išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nėra motyvas, kuriuo teismas šiuo atveju gali remtis pagrįsdamas šių piniginių lėšų apribojimą, kadangi tokios atitikties baudžiamojoje byloje neįrodinėja net pats valstybinis kaltintojas.
5.6. Teismas, be kita ko, nurodė, kad buto vertė yra aktuali tik šiai dienai ir gali kisti (didėti/mažėti) teismui priimant procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Kaltinamasis teismui pateikė duomenis apie buto vertės pokytį pagal naujausią VĮ „Registrų centras“ atliktą vertinimą masinio vertinimo būdu. Pagal šiuos duomenis buto vidutinė rinkos vertė yra 34 700 Eur, taigi nuo proceso pradžios vertė yra pakilusi beveik tris kartus. Suprantama, kad masinio vertinimo būdu atliekamas nekilnojamojo turto vertinimas dažniausiai neatitinka realios turto rinkos vertės, dėl ko teismui kaltinamasis taip pat pateikė duomenis apie buto realią komercinę vidutinę rinkos vertę, atsižvelgiant į vidutinę pasiūlos kainą, skaičiuojamą remiantis panašių butų pasiūlos kainomis. Pagal šiuos duomenis buto rinkos kaina siekia ne mažiau kaip 100 200 Eur. Nėra aišku kuo remiantis teismas mano, kad ne mažiau kaip 100 200 Eur vertės buto, esančio prestižinėje kurortinėje vietoje – (duomenys neskelbtini), kaina iki baudžiamosios bylos pabaigos gali nukristi žemiau apribojimo masto sumos (24 700 Eur), kuri yra pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis nuosavybės teisės apribojimo proporcingumą.
5.7. Turint omenyje, kad apribotos ir 10 500 Eur piniginės lėšos, buto vertė turėtų nukristi žemiau 14 200 Eur. Tačiau tai negali būti motyvas, pateisinantis tokio buto ribojimą proporcingumo principo atžvilgiu, nes nei dabartinė ekonominė situacija, nei egzistuojantys rinkos dėsniai ar paprasčiausias bendrasis protingumo principas neleidžia teigti, kad toks butas gali nuvertėti žemiau 24 700 Eur sumos (ar, juolab, žemiau 14 200 Eur sumos) ar apskritai jo vertė gali pradėti mažėti, dėl ko jį yra būtina apriboti ir tai neva yra proporcinga. Susipažinus su nekilnojamojo turto rinka (duomenys neskelbtini) yra akivaizdu, kad tokio buto rinkos kaina ateityje kils gerokai aukščiau nei analogiškų nekilnojamojo turto objektų rinkos kaina kitose savivaldybėse, kadangi (duomenys neskelbtini) yra urbanistinis draustinis, naujų statybų ten beveik nevyksta, nauji žemės sklypai neformuojami ir nekilnojamojo turto rinka yra žymiai nekintanti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Š. M. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundo argumentus, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), konstatuoja, kad žemesnysis teismas, pratęsdamas Š. M. nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
8. Š. M. teigimu, pratęsus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą jam priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui bei pas jį kratos metu rastoms piniginėms lėšoms buvo pažeistas BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas bei jo konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą. Tokie kaltinamojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, Š. M. šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Žemesnysis teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė nekilnojamajam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini) bei piniginėms lėšoms – 10 500 Eur, rastoms ir paimtoms kratos metu Š. M. gyvenamojoje vietoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą.
10. Sprendžiant iš skundo prašymo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį, Š. M. siekia visiškai panaikinti jam taikomą nuosavybės teisės apribojimą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nepagrįstumą kaltinamasis grindžia iš esmės dvejais argumentais: reikšmingai padidėjusia jam priklausančio nekilnojamojo turto vidutine rinkos kaina, kuri, Š. M. teigimu, yra žymiai didesnė nei jam taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas bei tuo, kad net valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis prokuroras nagrinėjamu atveju neįrodinėja kratos metu paimtų piniginių lėšų (10 500 Eur) atitikties BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam konfiskuotino turto apibrėžimui, t. y., kad minėti pinigai gali būti nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokios aplinkybės, pasak skundo, byloje nėra nustatytos.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turtas kaip nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas yra konfiskuojamas bet kokiu atveju. Vertinant kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms – 10 500 Eur – taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumą, pažymėtina, jog, kaip matyti iš Š. M. pateiktų kaltinimų turinio, jis galimai sistemingai priėmė įvairių dydžių kyšius ar perdavė juos kitiems asmenims. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja vienas BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų – galimas turto konfiskavimas. Aplinkybes, leidžiančias nuspręsti, ar ši priemonė taikytina, nustatys teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
12. Kaltinamasis skunde nepagrįstai teigia, jog kratos metu paimtus pinigus – 10 500 Eur – pervedus į STT sąskaitą, šie pinigai buvo sugrąžinti į grynųjų pinigų apyvartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti pinigai į apyvartą nėra grąžinti, ir su šiais pinigais nėra disponuojama kitu tikslu negu išsaugoti jų vertę. Įstatymų nustatyta tvarka kratos metu paimti pinigai, kurie nėra daiktiniai įrodymai, ikiteisminio tyrimo įstaigos depozitinėje sąskaitoje saugomi iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, ar juos konfiskuoti, t. y. arba išieškoti iš minėtos sąskaitos, arba grąžinti kaltinamajam.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo butui taikomas apribojimas taip pat nelaikytinas neproporcingu. Tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą konfiskuoti turtą, konfiskavimas visų pirma būtų nukreiptas į pinigines lėšas, kurioms šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas – 10 500 Eur. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, minėta suma yra nepakankama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, kadangi taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtis pagal nusikalstamų veikų dalyką nagrinėjamu atveju yra 24 700 Eur, dėl ko gali kilti būtinybė laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti likusiai turto vertės konfiskavimo sumai – 14 200 Eur. Be minimo buto, Š. M. kaip alternatyvos nenurodo jokio kito mažesnės vertės turto, kuriam galėtų būti taikomas laikinas turto apribojimas ir, jeigu tam būtų nustatytos sąlygos, nukreiptas išieškojimas. Nors neatmestini skundo argumentai, kad kaltinamajam priklausančio buto vertė gali gerokai viršyti likusią galimo turto konfiskavimo sumą – 14 200 Eur (iš 24 700 Eur atėmus 10 500 Eur), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant teismo nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo nebūtų konfiskuojama visa buto vertė, o tik ta, kuri padengtų likusią konfiskuotiną sumą bei priverstinio išieškojimo išlaidas. Be to, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo pateikti duomenys, kuriais jis grindžia jam priklausančio buto vertę, nėra objektyvūs – VĮ „Registrų centras“ pateikti duomenys yra statistinio pobūdžio, o nekilnojamojo turto portale www.aruodas.lt pateikti duomenys tik atspindi bendras rinkos tendencijas, tačiau iš jų negalima spręsti, kokia bus konkretaus apriboto Š. M. turto vertė, įskaitant išieškojimo išlaidas, galimo konfiskavimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, turto apribojimo apimtis (24 700 Eur), taip pat ir atėmus jau areštuotų 10 500 Eur sumą, lyginant su galima buto verte, nelaikytinas tiek neproporcingu, kad pagrįstų Š. M. teisės į nuosavybę pirmumą prieš viešąjį interesą užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad taikomas apribojimas disponuoti turtu kaltinamajam nedraudžia butu naudotis ar gauti pajamas iš nuomos.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
kaltinamojo Š. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.