Kauno apygardos teismo sprendimas

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 35.2; 50.5.

2010 m. vasario 17 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mercato Investicijos” atstovo advokato D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1107-90/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glass market“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mercato Investicijos” dėl įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nelaikė, kad patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta 2008-10-24, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad po to, kai buvo įteiktas pranešimas, parduotuvė dirbo, patalpos buvo remontuojamos, o antstolė konstatavo faktą, kad patalpos paruoštos perduoti 2008-11-13. Teismas nustatė, kad atsakovės 2008-11-14 susitarime dėl sutarties nutraukimo nurodyta nutraukti nuomos sutartį nuo 2008-10-24 bei įsipareigojama per 60 d. nuo susitarimo pasirašymo dienos sumokėti atsakovei 3 472 Lt nuostolius, tačiau šis susitarimas šalių nepasirašytas. Teismas konstatavo, kad atsakovė spalio mėn. naudojosi išnuomotomis patalpomis ir neapmokėjo ieškovei išrašytų sąskaitų už spalio mėn., todėl iš atsakovės turi būti priteista ieškovei 2 048,80 Lt nuomos mokestis ir 587,99 Lt už spalio mėn. komunalines paslaugas. Teismas nurodė, kad patalpos tinkamai paruoštos perduoti 2008-11-13, todėl už lapkričio mėn. sąskaitas turi būti priteista pusė sumos. Iš atsakovės turi būti priteisti delspinigiai ir bauda, numatyti sutarties 4.1 ir 4.3 p. Teismas ieškinio dalį priteisti 3 472,54 Lt avansą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Sutarties 3.4 p. numatyta, jog nuomininkas, pasirašęs šią sutartį, per 15 dienų sumoka avansą, kuris bus išskaičiuotas iš 2 paskutinių nuomos mokesčių. Kadangi avansas per nustatytą terminą nebuvo sumokėtas, o už paskutinius mėnesius nuomos mokestis priteistas šiuo teismo sprendimu, todėl priteisti šį avansą nėra pagrindo (CK 6.189 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovės „Mercato Investicijos” atstovas advokatas D. M. nesutiko su galutinio teismo sprendimo dalimi dėl 136,59 Lt mokesčio už patalpų nuomą, 1 406,43 Lt baudos ir 428,92 Lt delspinigių priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikė šią sprendimo dalį nepagrįsta ir keistina dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė pusę lapkričio mėn. patalpų nuomos mokesčio. Nustatęs, kad atsakovė patalpas nuomotojui pavėlavo grąžinti iki 2008-11-13, turėjo iš atsakovės priteisti nuomos mokestį ne už 15 (1 024,40 Lt), o tik už 13 (887,81 Lt) lapkričio mėn. dienų. Iš atsakovės už lapkričio mėn. nepagrįstai priteista 136,59 Lt nuomos mokesčio;

2) teismas nekonstatavo, kad atsakovės vienašališkas sutarties nutraukimas yra niekinis ar negaliojantis sandoris. Ieškovė neginčijo šio sandorio teisėtumo. Daikto nuomininkui grąžinimas pavėluotai sukelia įstatyme numatytas pasekmes (CK 6.499 str. 2 d.), tačiau nedaro sutarties nutraukimo sandorio negaliojančiu. 2008-10-24 vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas negali būti laikomas niekiniu sandoriu. Laikytina, kad Sutartis 2008-10-24 nuomininko buvo nutraukta vienašališkai;

3) nutraukus Sutartį 2008-10-24, nustojo galioti ir jos nuostatos dėl privalomo veiklos vykdymo patalpose. Todėl teismas nepagrįstai, remdamasis Sutarties 4.3 punktu, iš atsakovės priteisė 3 % nuomininko nuomos mokesčio dydžio baudą už veiklos nevykdymą nuomojamame plote kiekvieną dieną, kai prekybos centras yra atidarytas klientams. Iki Sutarties nutraukimo atsakovė laikėsi šio Sutarties 2.3.1 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovės 4.3 punkte numatytą baudą. Tuo labiau nebuvo pagrindo nurodytą baudą iš atsakovės priteisti už laikotarpį iki 2008 m. gruodžio mėn. pradžios (ieškovė prašė priteisti baudą, tą ieškinio pareiškimo dienai);

4) Sutarties 4.3 punkte nustatytos 3 % nuomininko nuomos mokesčio dydžio už kiekvieną Sutarties 2.3.1 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymo dieną netesybos įvardijamos kaip bauda, tačiau akivaizdu, kad realiai tai yra delspinigiai. 3 % dydžio delspinigiai (tai sudaro 1092 % per metus) yra aiškiai per didelės netesybos, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., turėjo jas mažinti. Teismas nesumažinęs netesybų pažeidė prievolės šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), netinkamai taikė CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos;

5) šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas 0,2 % dydžio delspinigius mažinti iki minimalių 0,02 % dydžio delspinigių. Būtina įvertinti tai, kad atsakovė neturi galimybės laiku atsiskaityti su ieškove dėl sunkios finansinės padėties, kurią sąlygojo nuo jos nepriklausančios aplinkybės ir kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti ir numatyti prisiimdama sutartinius įsipareigojimus – tai ekonomikos ir finansų krizė Lietuvoje ir visoje Europoje;

6) teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei visą ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, visas išlaidas valstybei ir nepriteisdamas atsakovei iš ieškovės dalies bylinėjimosi išlaidų, netinkamai taikė CPK 93 ir 98 str. Ieškovė prašė priteisti 10 582,62 Lt, priteista 5 791,11 Lt, patenkinta apie 55 % ieškovės reikalavimų, o atmesta apie 45 %. Iš atsakovės galėjo būti priteista 87,31 Lt, t. y. 55 %, sumokėto žyminio mokesčio ieškovui ir 11,85 Lt, t.y. 55 %, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei;

7) atsakovė pateikė į bylą kvitą, patvirtinantį turėtas 800 Lt dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ir prašė priteisti šias išlaidas iš ieškovės. Remiantis CPK 98 str. 2 d., patenkinus ieškinį 55 %, atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovės 45 % bylinėjimosi išlaidų, t. y. 360 Lt iš 800 Lt advokato padėjėjui sumokėtos sumos.

Pakeisti 2009-05-27 teismo galutinio sprendimo dalį dėl 136,59 Lt mokesčio už patalpų nuomą už 2008 m. lapkričio mėn., dėl 1 406,43 Lt baudos ir dėl 428,92 Lt delspinigių priteisimo: sumažinti ieškovei iš atsakovės priteistą mokesčio už patalpų nuomą už 2008 m. lapkričio mėn. 136,59 Lt, atmesti ieškovės reikalavimą dėl 1 406,43 Lt baudos priteisimo ir sumažinti priteistą 428,92 Lt delspinigių sumą;Pakeisti 2009-05-27 teismo galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai;Priteisti apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Bylos duomenimis, tarp bendrovių 2008 m. vasario 25 d. buvo sudaryta dvejų metų terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 4-7), kurios pagrindu buvo nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos.

Kasacinis teismas suformavo praktiką dėl kriterijų, kad galima naudotis teise nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu ne teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime J. Z. v. UAB ,,Baldras“ byloje Nr. 3K-P-346/2004) išaiškinta, kad Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 ir 6.156 straipsniai). Bendrosios sutarčių pabaigą reguliuojančios civilinės teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217 – 6.220 straipsniai). Taigi dispozityviškumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje numatytos aplinkybės. Antra vertus, CK 6.217 straipsnio 4 dalis numato, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatymas įsakmiai nurodytų specialią išimtį, jog tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutraukiamos tik teismine tvarka. Kiekviena terminuotos nuomos sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, ir dėl tokių aplinkybių suinteresuota nuomos sutarties nutraukimu šalis gali įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Tokią sutarties šalies galimybę nutraukti sutartį vienašališkai lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiajai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Operatyvus sutarties nutraukimo būdas nuomotojui nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad nuomininkas (subnuomininkas) tinkamai vykdytų sutartį, kitokiu atveju, kai sutartį netinkamai vykdo nuomininkas (subnuomininkas), – jis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių padarinių – teisės naudotis išsinuomotu daiktu praradimu bei prievole atlyginti nuomotojo tais atvejais patirtus nuostolius.

Remiantis byloje pateikta patalpų nuomos sutartimi, nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį tik teismine tvarka ir tik tuo atveju, kai: 1) nuomininkui neperduodamos nuomojamos patalpos, 2) nuomotojas nedaro patalpų kapitalinio remonto, arba 3) perduotos nuomininkui patalpos yra su trūkumais (5.3 p.-53.3 p. nuomos sutarties, b. l. 6). Kito pagrindo nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva nenustatyta. Todėl ieškovė UAB „Glass market“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad nuomos sutartis tarp šalių sudaryta konkrečiam terminui ir joje nebuvo susitarta dėl galimybės neteismine tvarka nutraukti sutartį anksčiau sutarto termino. Sutartyje numatytas nuomos terminas nebuvo pasibaigęs, nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų ir aplinkybių Sutarties nutraukimui (CK 6.217 str.), todėl atsakovė negalėjo vienašališkai nutraukti Sutartį, toks sutarties nutraukimas – niekinis ir negaliojantis sandoris (CK 1.80 str. 1 d.).

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad nuomininkas turėjo teisę nutraukti terminuotą patalpų nuomos sutartį remdamasis sutarties 4.2 p. (b. l. 6). Šiame sutarties punkte šalys kalba ne apie nuomininko teisę prieš terminą nutraukti nuomos sutartį, o apie taikytinas nuomininkui sankcijas, jeigu nuomininkas vienašališkai nutrauks nuomos sutartį ar subnuomos patalpas be raštiško nuomotojo leidimo. Todėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutarties 4.2 p., turėjo pagrindą taikyti atsakovei sankcijas už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, yra pagrįstas.

Bylos duomenimis, atsakovė nutraukė nuomos sutartį dėl įmonės finansinių sunkumų (b. l. 25, 134) – kadangi atsakovės įmonės turtinė padėtis pablogėjo, ji nebegalėjo mokėti ieškovei nuomos mokesčio. Sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas pripažintinas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, nes piniginei prievolei įvykdyti negalioja negalėjimas įvykdyti prievolę, šiuo atveju sumokėti nuomos mokestį.. Taigi konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės visus dėl nuomos sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 1 d., 6.258 str., 6.61 str.).

Atsakovė nurodo, kad iš esmės sutinka sumokėti dalį nuomos mokesčio už 2008 m. lapkritį, tačiau mano, kad sankcijos, nustatytos sutartyje už sutarties sąlygų pažeidimą, yra neprotingos ir turi būti mažinamos iki 0,02 %. Tačiau su tuo sutikti negalima. Konstatavus, jog atsakovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, jai tenka pareiga atlyginti ieškovei visus dėl atsakovės veikos patirtus nuostolius dėl negauto nuomos mokesčio. Remiantis nuomos sutartimi, šalys susitarė, kad (1.3 p. sutarties) sutartis sudaroma dviems metams nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, t. y. iki 2010 m. kovo 26 d. Todėl laikoma, kad atsakovė privalėjo iki nurodyto termino mokėti 1736,27 Lt nuomos mokestį, nustatytą sutarties 1.2.1. p. Bylos duomenimis, atsakovė nesumokėjo mokesčio nuo 2008 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ieškovės atstovas (b. l. 134) paaiškino, kad patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. gruodžio 1 d., o ne nuo 2008 m. spalio 24 d. Ginčo patalpos, anot ieškovės atstovo, perduotos kitam asmeniui tik 2009 m. sausio 19 d. (b. l. 157-162). Atsižvelgiant į ieškovės atstovo paaiškinimą pirmosios instancijos teisme laikoma, kad ieškovės nuostolius iki 2008 m. gruodžio 1 d. sudaro: nuomos mokestis už spalį ir lapkritį – po 2048,80 Lt už kiekvieną mėnesį (b. l. 9, 10, 42, 43) ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus – 587,99 Lt ir 589,14 Lt, iš viso 5274,73 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nuomos mokestį tik už 15 lapkričio mėnesio dienų, todėl, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovės skola sumažėjo iki 3955,76 Lt. Kadangi ieškovė teismo sprendimo neskundė, kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta nuostolių suma ir laiko, kad ieškovė dėl netinkamai įvykdytos prievolės negavo 3955,76 Lt pajamų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovės įmonė dirbo lapkričio mėnesį ir kad patalpos buvo perduotos kitai įmonei. Liudytojos L. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra abstraktūs – liudytoja negalėjo nurodyti įmonės, kuriai, anot liudytojos, ieškovė nuomojo ginčo patalpas, pavadinimo bei datos, nuo kada į ieškoves patalpas atsikraustė kita įmonė. Pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose atsakovė neminėjo šios aplinkybės, susijusios su liudytojos paaiškinimu. Todėl esant rašytiniam įrodymui dėl sudarytos 2009 m. sausio 13 d. nuomos sutarties su kitu nuomininku laikoma, kad aplinkybės, jog ieškovė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio patalpas nuomojo kitai įmonei, apeliantė neįrodė, taigi ji atmestina (CPK 178, 197, 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nuomos sutarties 4.3 p. numato sankcijas už nuomininko veiklos nevykdymą galiojant nuomos sutarčiai. Byloje nustatyta, kad atsakovė iki 2008 m. lapkričio 13 d. iš ginčo patalpas remontavo, o 2008 m. lapkričio 14 d.iš jų išsikraustė. Nuomos sutarties 2.3 p. pavadinimu „Nuomininko darbo laikas“ 2.3.1. p. nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja vykdyti savo veiklą Nuomojame plote kiekvieną dieną, taip pat savaitgaliais bei oficialių švenčių dienomis, kai Prekybos centras yra atidarytas klientams, pradėti darbą ne vėliau kaip 10 val. ir baigti ne anksčiau kaip 18 val. Taip pat nuomos sutarties 4.3 p. nustatyta, kad jeigu nuomininkas neįvykdo sutarties 2.3.1 punkte numatyto įsipareigojimo, jis už kiekvieną dieną ar dienos dalį, kuomet buvo nesilaikyta Sutarties 2.3.1. punkte numatyto įsipareigojimo, sumoka praėjusio kalendorinio mėnesio 3 % Nuomininko nuomos mokesčio dydžio baudą. Tokią baudą Nuomininkas privalo sumokėti per 5 kalendorines dienas nuo atitinkamo Prekybos centro administracijos pareikalavimo gavimo dienos. Baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos laikytis jam taikomų darbo (veiklos vykdymo) valandų.

Taigi nuomos sutartyje (4.3 p.) nustatyta sankcija taikoma ne remiantis nustatytu nuomos sutarties sąlygų pažeidimų faktu, o nuo dienos, kai gaunamas atitinkamas Prekybos centro administracijos pareikalavimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė išsiuntė tokį pareikalavimą atsakovei. Ieškovės reikalavimas priskaičiuoti baudą minimas tik 2008 m. gruodžio 10 d. ieškinio pareiškime (b. l. 57), t. y. po to, kai nuomos sutartis, anot ieškovės, 2008 m. gruodžio 1 d. buvo nutraukta, o nuo 2008 m. lapkričio 13 d. ant ginčo patalpų durų buvo iškabintas skelbimas, jog patalpos nuomojamos (b. l. 97-105). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad nėra pagrindo skirti atsakovei baudą už sutarties sąlygų nevykdymą. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad bauda priteista pagrįstai, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės motyvais, kad nuomos sutartyje nustatyta baudos suma yra labai didelė, t. y. 3 % (baudos) nuo nuomos mokesčio sumos be PVM yra 52,09 Lt (1736 Lt: 3 procentų) už kiekvieną dieną, tuo tarpu nuomos mokestis už kiekvieną dieną yra 57,86 Lt. (1736,27 : 30 dienų).

Kadangi šalys yra verslo subjektai, 0,2 % delspinigiai nuo nustatyto nuomos mokesčio, t. y. 3,47 Lt į dieną, negali būti pripažinti neprotingai dideliais,. Byloje nėra duomenų, kad dėl susidariusios ekonominės situacijos nuostolių patyrė tik atsakovė, todėl laikoma, kad prasidėjusios ekonominės krizės padarinius pajuto abi šalys. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nesistengė ieškoti abiems šalims tinkamo varianto, o tiesiog vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir nemokėjo įsiskolinimo už nuomojamas patalpas. Ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, buvo numačiusi ateityje gauti pajamų iš nuomos, buvo suplanavusi savo veiklą, atsakovė to neįvertino, todėl privalo nors minimaliai atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Taigi apeliantės prašymas mažinti delspinigių sumą netenkintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjant bylą atsakovė turėjo 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos atsirado atstovavimo sutarties, pasirašytos 2008 m. lapkričio 5 d. tarp atsakovės ir advokatės J. Š. pagrindu (b. l. 52). Advokatė teikė teisines paslaugas atsakovei iki 2009 m. kovo 6 d. (b. l. 118). Kvitas, patvirtinantis pinigų paėmimą (b. l. 125), pateiktas 2009 m. kovo 23 d., atsakovės atstovės prašymu prijungtas prie bylos (b. l. 126).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui, todėl būtent jis privalėjo išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, tačiau to nepadarė. Tai sudaro pagrindą išspręsti šį klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir dalį bylinėjimosi išlaidų priteisti atsakovei (CPK 98 str. 3 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė atstovavo atsakovės interesams teisme trumpą laiką, teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovės vardu surašė kelis procesinius dokumentus (b. l. 51, 87-89). Iš atsakovės atstovės pateikto pinigų priėmimo kvito (b. l. 125) negalima tiksliai nustatyti, kokia honoraro dalis sumokėta už procesinių dokumentų surašymą ir kokia – už patarimą ir kitas teisines paslaugas, nes kvite nurodyta bendra suma – 800 Lt. Tačiau tai nėra kliūtis teismui įvertinti, ar prašomų priteisti išlaidų dydis yra protingas. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atstovės prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) pirmosios instancijos teisme atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistinas 200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas.

Kadangi teisėjų kolegija dalį skundžiamo sprendimo panaikino, todėl iš naujo turi būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (b. l. 1, 150). Apeliantas turėjo 100 Lt žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino apeliacinį skundą, panaikino skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistos 1406,43 Lt baudos, šią ieškovės reikalavimų dalį atmėtė. Teisėjų kolegijai patenkinus 71 % apeliantės reikalavimų, atsakovei priteistina 71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Taip pat buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tai sudaro (3955,76 + 428,92) = 4384,68 Lt, tai sudaro 42 % patenkintų reikalavimų. Taigi iš atsakovės priteistina 67 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme (b. l. 8, 67) ieškovei bei 10,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu siuntimu, valstybei.

Iš ieškovės priteistina dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovei, taip pat dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu siuntimu, valstybei.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 1406,43 Lt baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kita sprendimo dalis dėl 3955,76 Lt skolos ir 428,92 Lt delspinigių priteisimo paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. galutinio sprendimo dalį dėl 1406,43 Lt baudos priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės UAB „Glass market“ reikalavimą atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimo dalį, ją išdėstyti taip:

Iš atsakovės UAB „Mercato investicijos“ (į. k. (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“) priteisti:

67 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teisme ieškovei UAB „Glass market“ (į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB Ūkio bankas);

10,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Iš ieškovės UAB „Glass market“ (į. k. (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini), AB Ūkio bankas) priteisti:

71 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, iš viso 271 Lt atsakovei UAB „Mercato investicijos“ (į. k. (duomenys neskelbtini) , a. s. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“);

15,36 Lt Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Kitos teismo sprendimo dalies dėl skolos, delspinigių priteisimo ir likusios ieškinio dalies atmetimo nekeisti.