Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2021 m. sausio 10 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, Klaipėdoje, vieną kartą teleskopine lazda trenkė V. K. į kairę koją, padarydamas skersos juostos pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą aplink kairio kelio sąnarį šoniniame-išoriniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. R. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2021 m. liepos 28 d., laikotarpiu nuo 18.26 val. iki 19.43 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), patalpintas į policijos tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter T6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežamas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spardydamas sulaužė sulaikytųjų skyriaus pertvarą, kurios vertė 202,07 Eur. Tokiu būdu E. R. sugadino Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio turto už 202,07 Eur.

Be to, E. R. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam savo funkcijas: 2021 m. liepos 28 d., apie 21.23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato vyriausiojo patrulio I. B. – reikalavimų, vengdamas sulaikymo, vieną kartą spyrė I. B. į veido sritį, padarydamas jam 11 ir 21 danties nuskėlimą, odos nubrozdinimą nosies viršūnėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. R. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis E. R. parodė, kad jis su V. K. susipažino maždaug prieš 2 metus, jie netapo draugais, taip ir liko tik pažįstami. Po to jo nematė visą tą laikotarpį iki 2021 m. pradžios. Kelias dienas iki įvykio jis V. K. susitiko bendro pažįstamo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) V. K. reikėjo 100 Eur, kažką norėjo nusipirkti, jam (E. R.) tai nebuvo didelė pinigų suma, todėl jis V. paskolino prašomą pinigų sumą. Tą dieną V. K. jam davė raminančių vaistų tabletę, kurią jis išgėrė. Po kelių dienų, tai yra įvykio vakarą (tiksliai neatsimena, kas ir kam prieš tai skambino) jis susitiko su nukentėjusiuoju pas tą patį draugą. Jis V. K. be jokių pykčių paprašė grąžinti skolą (jokių raminančių vaistų tą vakarą jis nukentėjusiojo neprašė). V. K. jam atsakė, kad jis nelabai ir jaučiasi skolingas jam, klausė, ar jis nori su juo pyktis, prišnekėjo dar ir kitų nemalonių dalykų, pagrasino sudeginti jį ir jo šeimą, todėl tarp jų kilo konfliktas. Kodėl nukentėjusysis jam grasino, nepamena. Jis puolė prie nukentėjusiojo, norėdamas jį parversti ant žemės, pasilenkė sugriebti jį už kojų, tačiau V. atsitraukė ir jam nepavyko jo parversti. T. V. iškart jam trenkė į veidą. Lenkdamasis prie V. kojų, jis pečiu trinktelėjo jam į koją, mano, kad pečiu jis galėjo užgauti jam kelį, smūgis buvo gan stiprus, nes kitą dieną jam pačiam skaudėjo petį. V. atsitraukus nuo jo, jis dar bandė su juo pasikalbėti, tačiau V. apsisuko ir išėjo lauk iš laiptinės į savo automobilį. Jis nuėjo nukentėjusiajam iš paskos. Jam priėjus prie nukentėjusiojo automobilio, pastarasis nenorėjo su juo kalbėtis, bet paskui truputį pravėrė langą, ir jie šiek tiek pasikalbėjo, vienas kito atsiprašė, tuo viskas ir baigėsi. Kitos dienos ryte jam paskambino V. K. ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl skaudančios kojos, prašė jam atlyginti 1 000 Eur žalą. Tą dieną jam nukentėjusysis skambino apie 10 kartų. Galiausiai V. atvyko pas jį namus, tačiau jis negalėjo atidaryti durų, nes mama jį buvo užrakinusi namuose. Dėl to, kad jis neatidarė durų, V. K. dar labiau supyko ir galiausiai paprašė sumokėti jau 5 000 Eur už neva jam padarytą žalą. Jis pagalvojo, kad nukentėjusysis jį šantažuoja, todėl pasiūlė jam kreiptis į medikus ir jei jie nustatys, kad jis jį sužalojo, sutiko apmokėti visas gydymo išlaidų sąskaitas. Tačiau nukentėjusysis jam jokių išrašų, sąskaitų nepateikė, todėl jis atsisakė mokėti pinigus, nes nebuvo aišku už ką. Tada nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Tvirtina, kad jis konflikto metu jokios teleskopinės lazdos neturėjo ir nenaudojo V. K. atžvilgiu, apskritai įvykio dieną tokio daikto aplinkui nematė. Nežino, kodėl nukentėjusysis taip meluoja. Nukentėjusysis skolos jam taip ir negrąžino. Iš nukentėjusiojo jokių vaistų nėra pirkęs. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad jis nepagrįstas. Sutiktų apmokėti patirtas išlaidas, jei tik tai būtų pagrįsta medicininiais dokumentais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad galimai 2021 m. sausio 10 d. jis trumpam buvo atvykęs pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam paskambino E. R. ar kitas jo draugas D. (jis gyvena tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje) ir paprašė, kad jis ateitų pasikalbėti. Jam nesakė, apie ką nori su juo pasikalbėti, tačiau jis sutiko. Atėjęs pas minėtą draugą į namus, pamatė, kad ten yra daugiau asmenų, jie vartojo alkoholinius gėrimus, buvo nusiteikę nedraugiškai, todėl pabuvęs keletą minučių išėjo lauk. Jį laiptinės pirmame aukšte pasivijo E. R.. Jį anksčiau buvo matęs vieną kartą. Matė, kad E. R. buvo kažkoks neadekvatus, jo akys buvo paklaikusios, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis jo paprašė raminančių vaistų (juos jam (V. K.) buvo išrašęs gydytojas), kaip suprato, jis su vaistais norėjo baigti vartoti alkoholį, nes jį vartojo jau daug dienų. Iš kur kaltinamasis žinojo, kad jis turi minėtų vaistų, pasakyti negali, mano, kad jam galėjo pasakyti jų bendras draugas, kuris jį ir išsikvietė. Jis atsisakė E. R. duoti raminančių vaistų, todėl pastarasis labai supyko, puolė ant jo ir, išsitraukęs lazdą (lyg ir teleskopinę), smogė ja jam į kairę koją. Smūgis buvo toks stiprus, kad ta lazda sulūžo ir nukrito ant žemės. Jis bandė sutramdyti kaltinamąjį žodžiais, sakė jam, kad šis apsiramintų, nes jie yra viešoje vietoje, bet jis jo nesiklausė. Pamatęs, kad E. R. buvo pasirengęs jį vėl pulti, jis trenkė jam delnu, neatsimena, kur jam sudavė, bet pataikė kažkur į aukštesnę kūno dalį. Tvirtina, kad E. R. lazda nesudavė. Jam nuėjus į savo automobilį, E. R. puolė iš paskos, bandė jį ištraukti iš automobilio. Jis kaltinamajam pasakė, kad šis apsiramintų, nes čia yra filmuojama. Kaltinamasis susivokė ir atsitraukė nuo jo. Tada jis šiek tiek pasėdėjo savo automobilyje, jam pradėjo skaudėti sumuštą koją, pamatęs, kad E. R. kažkur nuėjo, jis sugrįžo pas savo draugą, pas kurį jis iš pradžių ir atvyko. Pasipasakojęs savo draugui apie kilusį konfliktą, nusprendė E. R. duoti laiko pagalvoti, ar jis nenorėtų kilusį konfliktą išspręsti taikiai, ir atlyginti dėl kojos sumušimo padarytą žalą. Po kiek laiko susiradęs E. R. pasakė, kad jis sužalojo jam koją, ir paprašė sumokėti 1 000, o vėliau ir 2 000 Eur, tačiau E. R. pasiūlė jam „išsimiegoti“. Jis dar bandė susisiekti su kaltinamojo mama (jos kontaktus jam davė draugas, pas kurį buvo atvykęs įvykio vakarą), bet susitarti nepavyko, todėl jis kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Jis iš įvykio vietos buvo paėmęs E. R. numestą lazdą, parašęs pareiškimą, ją perdavė policijos pareigūnams. Jis niekada nesiskolino iš kaltinamojo jokių pinigų. Pabendravęs su gydytojais, suprato, kad liekamuosius patirto sužalojimo reiškinius jaus visą gyvenimą, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Eur sumai, tačiau vėliau pamanė, kad reikia prašyti adekvačios sumos, todėl civilinio ieškinio dydį sumažino iki 2 100 Eur, iš jų 2 000 Eur yra neturtinė žala, kurią patyrė dėl kojos sužalojimo, ir 100 Eur už advokato paslaugas civiliniam ieškiniui surašyti. Jam kaltinamojo suduotu smūgiu buvo sutrenktas kelio meniskas, dėl to labai skaudėjo koją, buvo sunku vaikščioti, lipti laiptais. Jis dirba dispečeriu užsienio valstybėje pagal kontraktą, tenka dažnai vykti į Kaune, Vilniuje esančius ofisus, todėl jis dėl kojos skausmų negalėjo vykti į darbą, dėl to sumažėjo jo pajamos. Kadangi jis oficialiai Lietuvoje nedirbo, todėl nedarbingumo neturėjo. Į gydytojus nesikreipė, nes Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir pas gydytojus patekti buvo sunku. Gydėsi ambulatoriškai, tam savaitės eigoje, draugo gydytojo traumatologo patarimu, nusipirko naudotą kvarcinę lempą skausmui malšinti (naujos nepirko, nes ji labai brangi) ir ja apie mėnesį laiko du-tris kartus per dieną gydėsi namie. Be to, skausmui malšinti vartojo raminančius vaistus, kuriuos gydytojas jam buvo išrašęs prieš įvykį. Papildomai dėl sužalojimo jokių vaistų nepirko. Po kiek laiko kojos skausmai praėjo, tačiau jis neseniai slystelėjo, ir skausmas atsinaujino, truko apie 4-5 dienas. Gydytojų teigimu, patirto sužalojimo liekamieji reiškiniai išliks visam gyvenimui. Tvirtina, kad anksčiau jokios kojos traumos nėra turėjęs. Be to, jis patyrė nepatogumus, nes dėl kaltinamojo veiksmų jam teko kreiptis į policiją, vėliau ir į specialistą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, jis buvo linkęs išspręsti šį ginčą tarpusavyje, kad tai nebūtų pasiekę teisėsaugos institucijų. Jis ir iki šiol jaučia nesaugumą, nerimą, žinodamas, kad kaltinamasis yra teistas; jam kyla baimė, kad kaltinamasis gali keršyti. Jokių pažymų iš psichologo ar psichiatro pateikti negali, nes į juos nesikreipė, nenori susigadinti gyvenimo dėl įrašo apie jo psichikos būklę.

Iš 2021 m. sausio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. K. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2021 m. sausio 10 d., apie 21.45 val., Kuosų g. 20 namo pirmo aukšto vestibiulyje po žodinio konflikto iš matymo pažįstamas E. R. metaline teleskopine lazda trenkė jam į kairę koją, ties kelio sąnariu, ir sukėlė fizinį skausmą. Nuo smūgio nulūžo lazdos galas. Prie pareiškimo pateikė metalinės teleskopinės lazdos dalį (1 t., b. l. 1–3).

Iš 2021 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta metalinės teleskopinės lazdos galo, 2021 m. sausio 12 d. pateikto nukentėjusiojo V. K., apžiūra. Nustatyta, kad vienas strypo galas su metaliniu bumbulu, kitas tuščiaviduris. Viso strypo ilgis 19,5 cm. Tuščiavidurio strypo galo skersmuo 1 cm, galo su bumbulu skersmuo 1,5 cm. Metalinis strypas yra juodos spalvos, dažai vietomis apsitrynę (1 t., b. l. 67–71).

2021 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad apžiūrėjus V. K. rastas skersos juostos pavidalo paviršinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva aplink kairio kelio sąnarį šoniniame-išoriniame paviršiuje atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo gautis vieną kartą sudavus metaline teleskopine lazda, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 56).

Iš 2021 m. vasario 9 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieigose ir pirmo aukšto vestibiulyje, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip 19:56:10 prie pastato privažiuoja tamsios spalvos sedano kėbulo automobilis, iš jo išlipa vyras (Nr. 2), tuo pat metu pro automobilį praeina kitas vyras (Nr. 1). 19:57:06 iš automobilio išlipęs vyras (Nr. 2), kaip pastebima iš kūno judesių, iškart konfliktiškai pradeda artėti link vyro (Nr. 1). 19:58:06 vyras (Nr. 2) pastumia vyrą (Nr. 1), šis į pastūmimą nesureaguoja, tiesiog stengiasi laikytis atstumo, eidamas atbulas tolyn. 19:58:26 vyras (Nr. 2) vėl priartėja prie vyro (Nr. 1), rankomis jį pastumia. Akivaizdu, jog vyrai konfliktuoja. Vaizdo įrašuose matyti, kaip minėti vyriškiai vaikšto pirmyn ir atgal po vestibiulį, sustoję patalpoje tarpusavyje konfliktuoja. 21:02:53 pastebima, kaip vyras (Nr. 2) agresyviai artėja link vyro (Nr. 1) kažką jam sakydamas, o vyras (Nr. 1) jį ranka stumia tolyn nuo savęs. 21:04:25 vyras (Nr. 1) pajuda eiti tolyn link stiklinių durų, esančių vestibiulio gale, tuo tarpu vyras (Nr. 2) seka jį iš paskos. 21:05:17 vyras (Nr. 2) iš kišenės išsitraukia juodos spalvos pailgą daiktą, kuris jam iškrenta iš rankų, pasilenkia jį paimti. Pastebima iš nevalingų judesių, kad abu vyrai konfliktuoja toliau. 21:05:23 vyras (Nr. 2) stumia ranka vyrą (Nr. 1), šis gindamasis bando išlaikyti atstumą ranka. 21:05:27 vyras (Nr. 2) juodu pailgu daiktu, turimu dešinėje rankoje, trenkia vyrui (Nr. 1) į kairės kojos kelį, tada vyras (Nr. 1) trenkia vyrui (Nr. 2) dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę. Po įvykusio konflikto vyrai toliau kalbasi ir praeina pro duris, esančias vestibiulio gale, po kaire. 21:09:40 abu vyrai išeina iš pastato į lauką. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip patalpose prie lifto minėtas vyras (Nr. 1) vis kelia ir nuleidžia savo kairę koją, čiupinėja kojos kelį, susidaro įspūdis, kad jam skauda koją. Kartu su juo yra ir kitas vyras (Nr. 2). Iš vyrų kūnų nevalingų judesių galima suprasti, kad vyrų bendravimas vis dar konfliktiškas, jie intensyviai apie kažką kalbasi. Dar kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 21:09:45 vyras Nr. 1 išeina iš pastato į lauką, jam iš paskos eina vyras (Nr. 2), kuris, kaip matyti, kairėje rankoje nešasi kažkokį pailgos formos juodą daiktą, o dešinėje rankoje laiko mobilųjį telefoną. Vyras (Nr. 1) pasuka į dešinę pusę ir nueina, o vyras (Nr. 2) dar šiek tiek pastovėjęs, pakalbėjęs telefonu, taip pat pasuka ta pačia kryptimi, kaip ir vyras (Nr. 1). 21:12:22 vyras (Nr. 2) grįžta ir įeina į pastatą. 21:13:47 vyras (Nr. 1) taip pat grįžęs įeina į pastatą. 21:22:46 vyras (Nr. 2) išeina iš pastato, matoma, kaip rankoje nešasi rūbų (lyg striukę), ir nueina link savo automobilio, į automobilio galą susidėjęs nešamus rūbus, 21:22:11 išvažiuoja iš aikštelės (1 t., b. l. 59–65).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. R. 2021 m. sausio 10 d., apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto laiptinėje, Klaipėdoje, vieną kartą teleskopine lazda trenkė V. K. į kairę koją, tuo padarydamas jam skersos juostos pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą aplink kairio kelio sąnarį šoniniame-išoriniame paviršiuje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis E. R. savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tvirtindamas, kad jis kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo metu jokios metalinės teleskopinės lazdos neturėjo ir ja nukentėjusiajam nesudavė, kilusio konflikto metu tarp jų įvyko grumtynės, kurių metu jis tik pečiu trinktelėjo nukentėjusiajam į koją, būtent tuo metu ir galėjo sužaloti nukentėjusiajam kelį, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga (daiktų apžiūros protokolais, specialistos išvada). Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiojo parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie išliko iš esmės nuoseklūs, aiškūs, konkretūs viso proceso metu nuo pat pareiškimo policijai apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką pateikimo momento. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, kad vestibiulyje buvę vyriškiai konfliktavo ir vienas iš jų juodu pailgu daiktu, laikytu dešinėje rankoje, trenkė kitam per kairės kojos kelį. Tai, kad nukentėjusiajam per kelį buvo suduota teleskopine lazda, patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį rastas skersos juostos pavidalo paviršinis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva aplink kairio kelio sąnarį šoniniame-išoriniame paviršiuje atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padaryti vieną kartą sudavus metaline teleskopine lazda. Padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagaliau ir pats kaltinamasis, teigdamas, jog savo pečiu stipriai trinktelėjo į nukentėjusiojo koją ir tokiu būdu galėjo jam sužaloti kelį, iš esmės pripažįsta sužalojęs nukentėjusįjį. Aptarti įrodymai papildo, patvirtina vieni kitus, sudarydami vientisą įodomąją medžiagą, sistemą, leidžiančią daryti neabejotiną išvadą, kad E. R. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis E. R. suprato, kad smurtauja prieš kitą asmenį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui

Kaltinamasis E. R. parodė, kad jis neginčija to, kad 2021 m. liepos 28 d. patalpintas į policijos tarnybinį automobilį ir vežamas į Klaipėdos apskrities VPK tyčia spardydamas sulaužė sulaikytųjų skyriaus pertvarą. Įvykio dieną jis restorane (duomenys neskelbtini) šventė draugo gimtadienį ir išgėrė per daug alkoholio. Matyt, buvo agresyvus ar taip pasirodė aplinkiniams, todėl ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Neatsimena, kaip buvo uždarytas į policijos pareigūnų tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, sutinka, kad joje galėjo spardytis ir taip sugadinti pertvarą. Policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada jį atlyginti. Gailisi dėl tokio savo poelgio, mano, kad tai lėmė išgertas per didelis alkoholio kiekis. Vėliau atvykus į policijos komisariatą, jis pajuto, kad jam labai skauda nugarą ir ranką, mano, kad jis galėjo susižaloti daužydamasis laikino sulaikymo kameroje. Dėl šios priežasties jis buvo nuvežtas į ligoninę. Ten jį paguldė į bendrą palatą su pertvaromis, už kurių buvo paguldyti 2 ar 3 pacientai. Kiek pamena, tuo metu jam antrankiais nebuvo surakintos nei kojos, nei rankos. Jam belaukiant gydytojo, policijos pareigūnai I. B. ir jo kolegė, stovėję 2-3 metrus nuo jo, vis replikavo jo atžvilgiu, juokėsi. Jis nesuprato, kas jiems buvo juokinga, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jis pastebėjo, kad policijos pareigūnų kameros buvo išjungtos, todėl paprašė jų jas įsijungti, kad būtų užfiksuotas policijos pareigūnų netinkamas elgesys, tačiau jie to nepadarė. Neneigia, kad jis šio žodinio konflikto metu pasakė necenzūrinių žodžių abiejų pareigūnų atžvilgiu. Taip pasielgė, nes norėjo, kad jie liautųsi replikavę. Dėl jo tokių žodžių pareigūnas I. įsižeidė ir kartu su savo kolege bandė jį raminti, išsakydami ne tik raginimus aprimti, bet ir kartu pavadindami jį „skiauteriniu“, t. y. „gaidžiu“. Jis dėl šio žodžio labai įsižeidė, jam užvirė kraujas, todėl jis dar labiau įsiaudrino, policijos pareigūnų atžvilgiu išsakė dar daugiau necenzūrinių žodžių. Tada policijos pareigūnai neatlaikė ir ėmėsi fizinių veiksmų, priėję prie jo, norėjo jį prirakinti prie lovos. Policijos pareigūnė prirakino jo rankas už galvos prie ligoninės lovos, tam jis nesipriešino. Neatsimena, ar spjovė į policijos pareigūnę. Tada pareigūnas I. B. prirakino jo kairę koją, pastebėjęs, kad pareigūnas nori prirakinti ir jo dešinę koją, jis to neleido, pradėjo mosikuoti ja. Taip elgėsi, nes nematė reikalo prirakinti ir dešinę jo koją. Tada pareigūnas vis dėlto pagavo jo laisvą koją ir užlaužė ją jam iki pat smakro. Mano, kad policijos pareigūnas taip elgėsi norėdamas sukelti jam fizinį skausmą. Jis tam pasipriešino ir bandė išlaisvinti koją. Koją jam pavyko išlaisvinti, bet iš inercijos ja pataikė pareigūnui į galvos sritį. Pripažįsta, kad įspirdamas pareigūnui į veidą, galėjo jį sužaloti, bet taip pasielgė ne tyčia, o tik norėdamas apsiginti. Visų šių grumtynių metu prie jo nebuvo priėjęs nei gydytojas, nei joks kitas ligoninės darbuotojas. Tada policijos pareigūnai iškart nuėmė jam antrankius, iškvietė pastiprinimą ir įsijungė kameras.

Nukentėjusysis I. B. parodė, kad yra Neringos PK pareigūnas, įvykio dieną pradėjus darbą, jie apsikeitė automobiliais su kolegomis, pabaigusiais darbą, ir vyko į Smiltynę. Tuo metu gavo pranešimą apie Smiltynėje esančiame bare kilusias muštynes ar nepageidaujamą asmenį, tiksliai neatsimena. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko baro savininkė ir juos informavo, kad bare yra nepageidaujamas asmuo, jis elgiasi agresyviai, su savimi turi dujų balionėlį. Užėję į baro patalpas, pamatė, kad kavinės savininkės nurodytas asmuo buvo darbuotojų patalpose, buvo matyti, kad vyriškis yra neblaivus, su savimi turėjo alkoholinio gėrimo butelį. Išprašant lauk, asmuo buvo agresyvus, todėl buvo panaudotos spec. priemonės jo sulaikymui. Sulaikytasis nenorėjo atskleisti savo anketinių duomenų, tačiau dalinės apžiūros metu pas jį buvo rasta jo asmens tapatybės kortelė, iš kurios buvo nustatyta, kad tai – E. R.. Patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad buvo paskelbta jo paieška, todėl jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Tada kaltinamajam pasidarė bloga, buvo iškviesti medikai. Jį apžiūrėję medikai konstatavo, kad sulaikytajam viskas gerai, todėl jis po apžiūros vėl buvo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Važiuojant į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, girdėjo, kaip kaltinamasis trankė sulaikymo kamerą. Atvykus į vietą ir atidarius laikino sulaikymo kamerą, pamatė, kad E. R. besitrankydamas apgadino laikino sulaikymo kameros pertvarą. Tvirtina, kad ji prieš tai buvo tvarkinga, nes jie prieš kiekvieną pamainą visada apžiūri tarnybinį automobilį. Paprašius sulaikytojo išlipti iš automobilio, jis to padaryti nenorėjo, teigė, kad jam skauda nugarą. Išsikvietus pagalbą ir ištempus sulaikytąjį iš automobilio, pastarasis nugriuvo ant žemės, pradėjo vartytis ant trinkelių, šaukė. Sulaikytasis vis tiek buvo nuvestas į areštinę, tačiau jis vis skundėsi, raitėsi, todėl jie vėl iškvietė medikus. Atvykę medikai negalėjo tiksliai pasakyti, kas jam yra, todėl jie specialiais neštuvais kaltinamąjį nunešė į GMP automobilį, ir jis buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, esančią Liepojos g. GMP automobilyje kaltinamąjį lydėjo jo kolegė, kuri vėliau pasakojo, kad E. R. vežamas į ligoninę keikėsi, elgėsi agresyviai. Kaltinamasis buvo paguldytas į bendrą palatą, ten jis toliau keikėsi, šūkavo, buvo agresyviai nusiteikęs, mosikavo rankomis, tokiu savo elgesiu trukdė tiek ligoniams, tiek ir ten dirbantiems asmenims. Kaltinamajam pabandžius išlipti iš ligoninės lovos, jie dėl realios grėsmės sau ir kitiems žmonėms nusprendė jį prirakinti antrankiais prie lovos. Surakinus jo rankas virš galvos, norėjo uždėti jam antrankius ir ant kojų. Uždėjus vieną antrankių dalį ant kojos, jis (nukentėjusysis) norėjo kita antrankių dalimi prirakinti kaltinamąjį prie lovos, tačiau kaltinamasis laisva koja tyčia iš jėgos spyrė jam į veidą. Tuo metu jam aptemo akyse. Nuo spyrio jam nukrito akiniai. Ligoninėje jam (I. B.) apžiūros metu nustatė, kad kaltinamasis spirdamas jam nuskėlė dantis, be to, pakrypo nosis, dėl to jam buvo išduotas nedarbingumas. Vėliau jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gydymas buvo tęsiamas. Dėl patirtų sužalojimų jam dar teks kreiptis į odontologus, taip pat ir į kitus gydytojus dėl pakreiptos nosies. Jis šioje byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, nes jam dėl patirtų sužalojimų draudimo kompanija išmokėjo išmoką. Nežino, ar jų turėtos „Body“ kameros užfiksavo kaltinamojo veiksmus ligoninėje, nes jiems pradėjus pamainą ir apsikeitus įranga su kolegomis, iškart buvo gautas anksčiau minėtas pranešimas dėl agresyvaus asmens kavinėje (duomenys neskelbtini), ir jie nespėjo pasikeisti kamerų, todėl jų atmintis galėjo būti užpildyta.

Liudytoja N. J. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo kartu su kolega I. B.. Darbo metu buvo gautas pranešimas, kad Smiltynėje esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kavinės savininkė ir informavo, kad kavinėje vyko muštynės, jose dalyvavę asmenys pasišalino, liko tik vienas nepageidaujamas asmuo, įspėjo, kad asmuo yra agresyvus, su savimi turi dujų balionėlį. Įėjus į kavinę, pamatė, kad kavinės savininkės nurodytas asmuo stovėjo tarnybinėse patalpose, jis vienoje rankoje laikė alkoholio butelį, o kitoje stikliuką. Jie šiam asmeniui paaiškino, kad jis yra nepageidaujamas šiose patalpose, todėl turi pasišalinti iš jų. Asmuo jiems atsakė, kad jis nieko blogo nepadarė, atsisakė išeiti iš kavinės patalpų, todėl jis buvo išvestas iš kavinės. Lauke asmuo pradėjo agresyvėti, mosikuoti rankomis, bandė juos apspjauti, todėl jie panaudojus spec. priemones – antrankius, asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į laikino sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje. Paklausus sulaikytojo vardo ir pavardės, pastarasis nurodė ne savo anketinius duomenis, todėl buvo atlikta jo dalinė apžiūra, kurios metu pas jį buvo rasta asmens tapatybės kortelė. Buvo nustatyta, kad asmuo yra ieškomas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jį reikia vežti į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Besiaiškinant šias aplinkybes, asmuo tarnybiniame automobilyje pradėjo keistai elgtis, dūsauti. Buvo iškviesti medikai, tačiau jie apžiūrėję sulaikytąjį nurodė, kad jam viskas gerai, todėl jie išvyko į Klaipėdą. Kelte asmuo dar labiau suagresyvėjo: rėkė, spardėsi, daužėsi, į pastabas nusiraminti nereagavo. Atvykus į policijos komisariatą ir atidarius laikino sulaikymo kameros duris, pastebėjo, kad buvo apgadinta kameros pertvara. Sulaikytasis geruoju iš automobilio nelipo, todėl buvo ištemptas iš automobilio jėga. Tada asmuo nugriuvo ant žemės, bandant jį kelti, šūkavo. Atėjus kolegoms, asmuo buvo nuneštas į tarnybines patalpas. Areštinėje sulaikytasis skundėsi, kad jam skauda nugara, todėl dar kartą buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai nusprendė asmenį vežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Kadangi asmuo skundėsi nugaros skausmais, medikams rekomenduojant, jis į ligoninę buvo vežamas priekyje surakintomis rankomis. Ligoninės palatoje laukiant gydytojo, asmuo visą laiką keikėsi, juos įžeidinėjo, tokiu elgesiu trukdė dirbti medicinos darbuotojams. Kažkuriuo momentu asmuo pradėjo keltis nuo lovos, kurioje gulėjo, buvo priešiškai nusiteikęs, reikalavo leisti kažkam paskambinti, todėl ji priėjo arčiau ir mėgino jį įspėti, kad šis nusiramintų, tačiau asmuo nenusiramino, apspjovė ją. Tada dėl visų patalpoje buvusių žmonių saugumo buvo nuspręsta jį prirakinti prie lovos. Jis kėlė realią grėsmę tiek palatoje buvusiems pacientams, tiek medicinos darbuotojams, tiek ir jiems patiems, policijos pareigūnams, nes buvo agresyvus, jo rankos buvo surakintos priekyje, kojos palaidos, taip jam buvo paprasčiau judėti, be to, asmuo buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl buvo neprognozuojama, kaip jis pasielgs. Ji priėjo prie asmens ir laikė jo rankas, o jos kolega, uždėjęs vieną antrankių dalį asmeniui ant kojos, kitą bandė prirakinti prie lovos, tačiau asmuo laisva koja iš jėgos spyrė kolegai į veidą. Matė, kaip kolegai nuo spyrio nukrito akiniai. Pasižiūrėjusi į kolegos veidą, pamatė ant jo dantų nuotrupas. Kolega kreipėsi į medikus. Kadangi ji liko viena, buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, su juo ir buvo paliktas sulaikytasis. Prieš vykimą pagal iškvietimą į įvykį kavinėje, jų ekipažas buvo ką tik pasikeitęs pamainomis su kitu ekipažu, todėl jų turėtos „Body“ kameros buvo nepilnai pakrautos, nežinodami, kada jos išsikraus, atvykę į ligoninę, jie išjungė jas (laukiant gydytojo, nematė reikalo to laikotarpio filmuoti, tuo labiau, kad laukė apie 2 val.), todėl ligoninėje kilęs incidentas nebuvo nufilmuotas.

Liudytoja K. M. parodė, kad ji dirba VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytoja, įvykio metu dirbo Priėmimo skyriuje, į šį skyrių su policijos pareigūnais buvo atvežtas ir kaltinamasis. Eidama pro šalį, ji girdėjo, kaip kaltinamasis, būdamas palatoje, kėlė didelį triukšmą, keikėsi, spjaudėsi. Kiek suprato, jis keikė policijos pareigūnus. Matė, kad kalinamasis buvo labai agresyvus, šūkavo, nors jo rankos buvo surakintos, tačiau policijos pareigūnams su juo buvo sunku susitvarkyti. Jo viskas pyktis buvo nukreiptas į policijos pareigūnus. Vienu momentu, eidama pro šalį, pamatė, kaip kaltinamasis tyčia spyrė policininkui į veidą. Kiek atsimena, bet tvirtinti negali, tuo metu palatoje lyg ir kitų pacientų nebuvo, į tą palatą niekas nėjo. Kaltinamasis tokiu savo elgesiu kėlė grėsmę visiems skyriuje buvusiems asmenims, jų saugumui, tačiau policijos pareigūnai jį surakino antrankiais, jį prižiūrėjo, todėl jie jautėsi gan saugiai.

Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK nurodė, kad 2021 m. liepos 28 d., apie 18 val. pristatant sulaikytą E. R. tarnybiniu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, jog yra sugadinta tarnybinio automobilio viduje esanti skiriamoji pertvara. Aptarnavimo skyrius informavo, kad tarnybinio automobilio sulaikytųjų skyriaus pertvaros vertė – 167 Eur be PVM (1 t., b. l. 139).

Iš 2021 m. liepos 28 d. policijos pareigūno I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis jame nurodė, jog 2021 m. liepos 28 d. 18 val. jam patruliuojant kartu su tyrėja N. J., iš Klaipėdos OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės, vienas turi dujų balionėlį, GMP poreikis neaiškus. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kavinės „(duomenys neskelbtini)“ savininkė S. D. ir kavinės darbuotojas D. D. bei paaiškino, kad iki jiems atvykstant, kompanijoje įvyko muštynės, muštynių dalyviai pasišalino, liko vienas asmuo, kuris, kaip įspėjo S. D., elgiasi agresyviai, neadekvačiai, su savimi turi dujų balionėlį, ji nori, kad jis būtų išprašytas iš kavinės. Nuėjus į barą, pastebėta, kad minėtas asmuo stovėjo tarnybinėse patalpose su alkoholio buteliu ir stikliuku. Šiam asmeniui buvo paaiškinta, kad jis čia nepageidaujamas, jam buvo liepta eiti kartu su jais, tačiau pastarasis aiškino, kad jis nieko blogo nepadarė ir niekur neis, prašant gražiuoju, asmuo nėjo, kėlė balsą, buvo priešiškai nusiteikęs, mosikavo rankomis, todėl dėl visų saugumo buvo panaudoti antrankiai, asmuo nuvestas ir pasodintas į tarnybinį automobilį AP „(duomenys neskelbtini)“. Sulaikytasis automobilyje spardėsi, spjaudėsi, keikėsi, rėkė, šaukė, kad blogai jaučiasi, todėl buvo iškviesta GMP, asmuo apžiūrėtas ir nustatyta, kad jis yra sveikas. Paklausus, koks vardas ir pavardė, asmuo nurodė klaidingus duomenis, kadangi patikrinus per POLIS II naršyklę, buvo akivaizdu, kad tai ne tas asmuo. Apieškojus daiktus, buvo rastas asmens dokumentas, paaiškėjo, kad tai – E. R.. Patikrinus per POLIS II naršyklę, buvo nustatyta, kad asmuo yra ieškomas dėl nusikalstamos veikos padarymo. E. R. nustatytas 2,98 prom. neblaivumas. Susisiekus su Klaipėdos apskrities VPK budėtojais, buvo nuspręsta asmenį pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, esantį adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Kelionės metu E. R. rėkė, šaukė, klykė, keikėsi, spardėsi, daužė tarnybinį automobilį. Atvykus į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, pastebėjo, kad tarnybinis automobilis AP „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas, buvo įskelta (pradaužta) šoninė siena. E. R. nesiteikė išlipti iš automobilio, rėkė, priešinosi, šaukė, spjaudėsi, keikėsi, skundėsi, kad skauda nugarą, todėl vėl buvo iškviesta Klaipėdos GMP. Klaipėdos GMP kartu su policijos palyda išvežė E. R. medikų apžiūrai. Atvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę, esančią adresu Liepojos g. 41, Klaipėda, E. R. visąlaik kalbėjo įžeidžiančiai, keikėsi prie kitų pacientų ir ligoninės darbuotojų. Žinant, kad E. R. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo paskirtas laisvės atėmimas, dėl jų pačių ir aplinkinių saugumo buvo nuspręsta jį surakinti antrankiais, o kadangi asmuo skundėsi nugaros skausmais, jo rankas surakino priekyje. Vienu metu E. R. pakilo iš lovos ir pradėjo mosikuoti surakintomis rankomis, šaukė, reikalavo duoti paskambinti, pasakius, kad neleis jam paskambinti, aiškino, kad neva jie jį provokuoja. Sulaikytojo buvo paprašyta atsigulti atgal į lovą ir palaukti, kol ateis gydytojas, tačiau jis jų reikalavimų nevykdė, jiems priėjus arčiau, dar aršiau pradėjo mosikuoti surakintomis rankomis, todėl jų pačių, pacientų ir ligoninės darbuotojų saugumui užtikrinti buvo nuspręsta asmenį prirakinti prie lovos. Jo kolegė N. J. paėmė ir laikė E. R. už surakintų rankų, o jis (I. B.) tuo metu suėmė vieną koją ir bandė ją prirakinti prie lovos, tuo metu E. R. užsimojo kita koja ir iš jėgos, nusitaikęs smogė jam į veido sritį. Smūgis buvo stiprus, iškart po jo jis pajuto stiprų galvos, nosies, žandikaulio, dantų skausmą. Kuriam laikui jam aptemo akyse, jį nubloškė atgal link sienos, ant žemės nukrito akiniai, jis jautė, kad ant lūpų yra dantų nuotrupos, taip pat iš nosies bėgo kraujas, jautėsi ištinusi ir kruvina apatinė lūpa. Tada jis surakino asmenį, iškvietė pastiprinimą, o šiam atvykus, iškart kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojus. Jam iš nosies ilgai bėgo kraujas, pažiūrėjęs į veidrodį, pamatė, kad jo du priekiniai dantys nuskelti, buvo matyti ištinusios ir kruvinos lūpos, skaudėjo viršutinį žandikaulį. Jis buvo apžiūrėtas medikų, padarytos žandikaulio, nosies, dantų nuotraukos, jam buvo išduotas nedarbingumas, ir jis išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 159–160).

Iš 2021 m. liepos 28 d. policijos pareigūnės N. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad ji jame nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir policijos pareigūnas I. B. (2 t., b. l. 1–2).

2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. B. buvo padaryti 11 ir 21 danties nuskėlimas, odos nubrozdinimas nosies viršūnėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje, sudavimo į veido sritį metu, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Neatmetama tikimybė, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose užfiksuotu laiku. I. B. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 180).

Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnus pasitinka moteris, kuri nurodo, kad kavinėje yra nepageidaujamas asmuo. Policijos pareigūnai nueina į kavinės tarnybines patalpas, jose stovi vaikinas, užsidėjęs kepurę su snapeliu bei akinius nuo saulės (kaip nustatyta, E. R.). Policijos pareigūnams E. R. nurodo, kad jį sumušė K.. Ant E. R. veido sužalojimų nesimato. Policijos pareigūnai paprašo E. R. atiduoti butelį ir išeiti iš kavinės. E. R. paduoda butelį, ir policijos pareigūnas I. B. pradeda E. R. vesti iš kavinės, laikydamas už rankos žasto. Taip jiems einant, E. R. pradeda reikšti nepasitenkinimą. Jis sustoja ir nebeina, policijos pareigūnai uždeda E. R. antrankius. Vedant E. R. surakintomis rankomis, jis pradeda vartoti necenzūrinius žodžius. E. R. atvedus prie tarnybinio automobilio, jis priešinasi policijos pareigūnams, vartoja necenzūrinius žodžius. Taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnas I. B. atlieka E. R. dalinę apžiūrą. Atlikus dalinę apžiūrą, E. R. bandoma pasodinti į tarnybinį automobilį, jis priešinasi, tačiau policijos pareigūnams pavyksta tai padaryti. Policijos pareigūnai grįžta į kavinę, kavinės savininkės paklausia, ar jie turi pretenzijų, ar buvo sugadintas turtas. Moteris nurodo, kad turtas nesugadintas, pretenzijų neturi. Policijos pareigūnai užsirašo kavinės savininkės duomenis. Taip pat užfiksuota, kaip policijos pareigūnas I. B. patikrina E. R. blaivumą. Alkotesteriu E. R. nustatytas 2,98 prom. neblaivumas. Policijos pareigūnei N. J. E. R. paklausus jo vardo ir pavardės, jis nurodo, kad yra D. R.. Paklausus, ar jis turi dokumentą, nurodo, kad neturi. E. R. asmens dokumentas rastas už jo telefono įdėklo. N. J. paklausus, kas yra E. R., jis nurodo, kad tokio nepažįsta. N. J. paklausus gimimo metų, E. R. nurodo, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini) mėnesį. N. J. duomenų bazėse tikrina asmenį, po to budėtojui praneša, kad yra sulaikytas ieškomas asmuo. Kituose įrašuose užfiksuota, kaip E. R., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, rėkauja, girdisi daužymo garsai. Policijos pareigūnams atvažiavus į Klaipėdos apskrities VPK ir atidarius policijos tarnybinio automobilio galines duris, kur sėdi E. R., policijos pareigūnas I. B. E. R. paklausia, kodėl jis sulaužė, ir parodo į pertvarą, esančią už E. R.. Ant pertvaros matyti įskilimas. Paprašius E. R. išlipti iš tarnybinio automobilio, jis šaukia, kad jam skauda nugarą, prašo iškviesti medikus. Išlaipinus E. R. iš tarnybinio automobilio, jis krenta ant žemės ir šaukia, kad jam skauda nugarą. Bandant policijos pareigūnams jį pakelti, jis šaukia, kad jam skauda, ir prašo jo neliesti. Tada šaukiantis E. R. pakeliamas nuo žemės ir įvedamas į tarnybines patalpas. Kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip E. R. GMP automobiliu vežamas į gydymo įstaigą. Paskui užfiksuota, kaip E. R. ligoninės patalpose guli lovoje, jo rankos surakintos. N. J. laiko E. R. rankas ištempusi jam virš galvos. E. R. reikalauja, kad jam paleistų rankas, ir pasako: „nepaleisi, ir tau pisiu į galvą iš kojos“. Tuo metu policijos pareigūnas I. B. per raciją praneša, kad į Klaipėdos universitetinę ligoninę reikalingas pastiprinimas. I. B. prieina prie ant lovos krašto gulinčio E. R. ir antrankiais prirakina jo dešinę koją prie metalinio lovos rėmo. E. R. ant kojos viena antrankių dalis jau buvo uždėta. Policijos pareigūnai bando E. R. paguldyti tiesiai į lovą. I. B. pasako kolegei: „atsargiai, iš tos kojos nes aš jau gavau“. E. R. reikalauja, kad policijos pareigūnai jį paleistų, matyti, kad jis spjaudo ant pareigūnų, tačiau ar pataiko, nesimato. I. B. kolegei rodo, kad jam yra nuskeltas dantis, N. J. sako, kad jo lūpa yra kruvina. E. R. vis prašo, kad jį paleistų, tačiau policijos pareigūnai nurodo, kad paleisti jo negali, nes jis yra neramus, mosikuoja rankomis ir kojomis. Įrašuose užfiksuota, kaip atvyksta kiti policijos pareigūnai. Daugiau naudingos informacijos iš vaizdo įrašų nenustatyta (1 t., b. l. 181–183).

Iš 2021 m. rugsėjo 24 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, darytų policijos pareigūnų „Body“ kameromis, apžiūra. Juose užfiksuota, kaip 2021 m. liepos 28 d. 18.26 val. prie policijos tarnybinio automobilio atvedamas E. R.. Atidarius policijos tarnybinio automobilio sulaikytųjų asmenų skyriaus duris, matyti, kad sulaikytųjų asmenų skyriaus pertvara yra baltos spalvos, dešinėje pusėje yra suolelis, kairėje pusėje yra pilkos spalvos atlenkiama kėdė, viršuje matyti grotos. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje, virš suolelio ant pertvaros matosi juodos spalvos dėmė, ant pertvaros, ties jos viduriu, suoliuko lygyje, matosi juodos spalvos dėmė. 19.43 val. E. R. tarnybiniu policijos automobiliu atvežamas į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas I. B., atidaręs sulaikytųjų asmenų skyriaus duris, iškart paklausia E. R., kodėl šis sulaužė kamerą. Per sulaikytųjų skyriaus grotas matyti, kad E. R. guli ant grindų, virš jo galvos matosi pertvaros įskilimas. Taip pat užfiksuota, kaip 19.44 val. atidarius sulaikytųjų skyriaus grotas, ant žemės guli E. R., virš jo galvos matyti įskilusi pertvara (1 t., b. l. 185–190).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, taip pat pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. R. 2021 m. liepos 28 d., laikotarpiu nuo 18.26 val. iki 19.43 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), patalpintas į policijos tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter T6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežamas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, tyčia spardydamas sulaužė sulaikytųjų skyriaus pertvarą, kurios vertė 202,07 Eur. Tokiu būdu E. R. sugadino Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio turto už 202,07 Eur. E. R. kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be jo visiško prisipažinimo ir parodymų, pagrindžia ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymai, aptarta rašytinė bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, kadangi nustatyta, jog jis sugadino nedidelės vertės (jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. E. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad spardydamas sulaikytųjų skyriaus pertvarą, gali ją sugadinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Teismas taip pat pripažįsta esant įrodyta ir tai, kad kaltinamasis E. R. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui I. B.. Nors kaltinamasis E. R. savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, teigdamas, jog policijos pareigūnai patys elgėsi su juo netinkamai, jį įžeidė, todėl jis įsiuto ir taip pat išsakė policijos pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, spyrė policijos pareigūnui tik gindamasis nuo jo neteisėtų veiksmų, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, yra jos paneigti. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino išsakęs necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, priešinęsis prirakinimui prie lovos, o tuo metu ir įspyręs policijos pareigūnui į galvos sritį, iš esmės nuosekliais, aiškiais ir išsamiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą visumą ir atskleisdami išsamų padarytos nusikalstamos veikos vaizdą, nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl E. R. kaltės. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių kaltinamojo, nuosekliais, logiškais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes parodymais, abejoti jų patikimumu. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai galėtų būti kaip nors suinteresuoti nepagrįstu kaltinamojo apkaltinimu ir nuteisimu. Policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis nuo pat sulaikymo momento buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, dėl to jam buvo uždėti antrankiai. Vėliau vežant į komisariatą, kaltinamasis, būdamas laikino sulaikymo kameroje, šaukė, spardėsi, daužėsi, į pastabas nusiraminti nereagavo, o atvykus į Klaipėdos apskrities VPK, buvo pastebėta, kad jis apgadino laikino sulaikymo kameros pertvarą. Taip elgdamasis kaltinamasis galimai net pats susižalojo, dėl to jis buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, ten jo elgesys nepasikeitė, jis ir toliau buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, į juos spjaudė. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Kaip liudytoja apklausta ligoninės Priėmimo skyriuje dirbusi K. M. taip pat patvirtino girdėjusi, kaip kaltinamasis, būdamas palatoje, kėlė didelį triukšmą, keikėsi, spjaudėsi, buvo labai agresyvus, nors jo rankos buvo surakintos, tačiau policijos pareigūnams buvo sunku su juo susitvarkyti. Taigi, priešingai, nei nurodo kaltinamasis ir jo gynėja, policijos pareigūnai, matydami tokį kaltinamojo elgesį, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis kelia realią grėsmę tiek toje pačioje palatoje buvusiems kitiems pacientams, tiek medicinos darbuotojams, tiek ir jiems patiems, policijos pareigūnams, todėl jų sprendimas antrankiais prirakinti kaltinamąjį prie lovos buvo logiškas ir teisėtas. Kaltinamasis ir neneigia to, kad priešindamasis prirakinimui, įspyrė policijos pareigūnui į veidą. Kad toks jo veiksmas buvo tyčinis, patvirtina tiek anksčiau aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo, tiek liudytojų policijos pareigūnės ir medicinos darbuotojos parodymai.

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos tiesioginis objektas yra normali valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri pažeidžiama darant poveikį straipsnio dispozicijoje numatytam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas smurtu – tai tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudoja prieš nukentėjusįjį, teisėtai einantį įstatymo jam pavestas pareigas, fizinį smurtą, t. y. bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį, kuris sukelia žmogui skausmą ir atitinkamų padarinių. Šiame kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius savo pareigas einančių policijos pareigūnų atžvilgiu ir atlikdamas kitus nurodytus agresyvius veiksmus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nusiraminti, nutraukti tokius veiksmus, dėl to jį bandant antrankiais prirakinti prie lovos, tyčia spyrė policijos pareigūnui I. B. į veido sritį, taip padarydamas jam 11 ir 21 danties nuskėlimą, odos nubrozdinimą nosies viršūnėje ir sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Abu policijos pareigūnai (I. B. ir jo kolegė) įvykio metu vykdė jiems pavestas pareigas, veikė teisėtai, neperžengdami jiems teisės aktais nustatytos kompetencijos. Kaltinamasis E. R. veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad panaudodamas aktyvius smurtinius veiksmus priešinasi valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui, teisėtai vykdančiam savo pareigas, ir norėjo taip veikti. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. R. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), nukreiptus į kitų asmenų nuosavybę, sveikatą bei valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklą, jais padaryta žala neatlyginta. Kaltinamasis nusikalto būdamas anksčiau teistas, neatlikęs jam paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), šiuo metu teisiamas jau trečią kartą, atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, taip pat nusikaltstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 286 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje numatytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta tvarka. Kadangi E. R. nusikalto neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, jam, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie neatliktos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalies, kaip prie didesnės, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kaltinamajam E. R. šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo E. R. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jo turėtas 100 Eur proceso išlaidas (3 t., b. l. 82–83). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinio smurtinio kaltinamojo E. R. veiksmo, nukreipto į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. K. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl skersos juostos pavidalo paviršinio odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos aplink kairio kelio sąnarį šoniniame-išoriniame paviršiuje. Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba dispečeriu užsienio valstybėje pagal kontraktą, Lietuvoje yra nedirbantis, todėl po sužalojimo nedarbingumo neturėjo, į gydytojus nesikreipė, gydėsi ambulatoriškai namie, dėl kojos sužalojimo jis patyrė nepatogumus, negalėjo vykti į darbą, dėl to sumažėjo jo pajamos, be to, jis negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, jautė ir jaučia kojos skausmus, iki šiol jaučiasi nesaugiai. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusysis teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. patyrė 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 84). Nukentėjusysis prašo šias išlaidas taip pat priteisti iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtos išlaidos, sumokant nukentėjusiojo atstovei advokatei už paslaugas, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiojo V. K. naudai.

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė ieškinį dėl 462,22 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad šią sumą sudaro sugadinto turto (tarnybinio automobilio sulaikytųjų skyriaus pertvaros) vertė, pertvaros keitimo darbų kaina (2 t., b. l. 16–18). Pagal CK 6.249 straipsnį turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikalstamos veikos, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl iš kaltinamojo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistinas 462,22 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 94,79 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam I. B. suteiktas gydymo paslaugas (2 t., b. l. 26–30). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 94,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 555,80 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam I. B. išmokėtos ligos išmokos per jo turėtą nedarbingumo laikotarpį (2 t., b. l. 38–45). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, kurio 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, kuriais buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam, dėl jų VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė žalą, išmokėdamas nukentėjusiajam ligos išmoką, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 555,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. sausio 27 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. R. šioje baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 108–110). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, buvo pripažinta, jog joje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš minėtos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų matyti, kad už kaltinamajam E. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjant bylą valstybė patyrė 205,50 Eur išlaidų. Todėl vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į nurodytą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie sveikatos būklę, dėl kurios kaltinamasis negalėtų dirbti, byloje nepateikta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 205,50 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. R..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – spec. paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame supakuotas metalinės teleskopinės lazdos galas, perduotas saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t., b. l. 73), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas; 5 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

E. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti jam areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

E. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir E. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie neatliktos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės dalies, kaip prie didesnės, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. R. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiojo V. K. naudai priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiojo V. K. naudai 100 Eur turėtų išlaidų teisinėms advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 462,22 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 94,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 555,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo E. R. valstybės naudai 205,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – spec. paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame supakuotas metalinės teleskopinės lazdos galas, perduotą saugojimui į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 5 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo jo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.