- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-203-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01233-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovės N. P. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ dėl pripažinimo negaliojančia ir generalinio direktoriaus sprendimo nutraukti darbo sutartį panaikinimo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2024 m. lapkričio 17 d. gautas ieškovės N. P. ieškinys atsakovei UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ dėl 2017 m. spalio 16 d. darbo sutarties Nr. 290 su UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ pripažinimo negaliojančia ir 2024 m. liepos 31 d. UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ generalinio direktoriaus D. P., įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo nutraukti darbo sutartį panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą, tad pagal DK 231 straipsnio ir CPK 75 bei 78 straipsnių reglamentavimą, paskutinė kreipimosi į teismą diena – 2024 m. lapkričio 7 d. Ieškinys teismui pateiktas tik lapkričio 17 d. (teisme registruotas lapkričio 18 d.). Be to, 2024 m. lapkričio 18 d. ieškovės atstovas teismui pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2024 m. spalio 8 d. darbo ginčų komisijos sprendimą. Lydraštyje dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos nurodyta, jog teikiamas darbo ginčų komisijos sprendimas su registracijos priedu, kuriame nurodyta sprendimo priėmimo data. Iš teikiamo dokumento metaduomenų teismas nustatė, kad šio dokumento priėmimo ir registracijos data 2024 m. spalio 17 d. Nr. DGK S8004. Šis dokumentas buvo gautas elektroniniu paštu 2024 m. spalio 17 d. 15.06 val.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatyme numatyta, jog darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, o ne nuo sužinojimo momento. Tad atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir tai, jog pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) N. P. atskiruoju skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir pripažinti, kad terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atstatyti terminą ieškinio pateikimui.
5. Nurodo, jog darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2024 m. spalio 8 d. žodinio nagrinėjimo metu, apeliantei nedalyvaujant, tačiau dalyvaujant jos atstovui advokatui. Pažymi, jog apeliantės atstovas komisijos sprendimą gavo 2024 m. spalio 17 d., todėl ieškovė nurodo turėjusi pagrindo manyti, kad apskundimo teismui terminas skaičiuotinas nuo sprendimo gavimo dienos. Apeliantė prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę, t. y. kad apeliantei diagnozuotas galvos smegenų hipofizės navikas, liga yra lėtinė, sukelianti negalavimus, ir dėl šios priežasties apeliantė negalėjo fiziškai dalyvauti darbo ginčų komisijos sprendimo paskelbimo posėdyje.
6. Remdamasi kasacinio teismo praktika apeliantė pažymi, jog ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Be kita ko, teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, visų pirma turi išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą, ir nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti tokį prašymą ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, priima rezoliuciją. Tad vieno mėnesio termino praleidimas neturėtų iš karto būti laikomas pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.
11. Pažymėtina, jog šiame straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas, (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (2021 m. gruodžio 8 d. Nr. AC-55-1 „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties pasibaigimą ir individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 55, 2021 m.).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio darbo ginčų komisija 2024 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškovės prašymą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo pripažinimo. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo viešame posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas advokatas, pati ieškovė fiziškai dėl sveikatos problemų posėdyje nedalyvavo, apie tai informavusi raštu darbo ginčų komisiją 2024 m. spalio 7 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovei, pagal teismui pateikto lydraščio informaciją, darbo ginčų komisijos sprendimas įteiktas 2024 m. spalio 17 d. Ieškovė 2024 m. lapkričio 17 d. pareiškė ieškinį teisme dėl Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo, ieškinys užregistruotas 2024 m. lapkričio 18 d., tą pačią dieną ieškovės atstovas pateikė skundžiamą darbo ginčų komisijos sprendimo kopiją teismui kaip papildomą dokumentą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, jog ieškovė praleido procesinį terminą kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo darbo ginčų sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė atskiruoju skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą ieškovės ieškiniui pateikti, nevertino aplinkybės, kad ieškovė serga lėtine liga, turi sveikatos problemų.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta. Pažymėtina, jog apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie darbo ginčų komisijos posėdį, laikytini prieštaraujančiais esamai situacijai, kadangi tuo pačiu atskiruoju skundu apeliantė paaiškina, kad likus dienai iki darbo ginčų komisijos posėdžio komisijai pateikė prašymą nedalyvauti kitą dieną vyksiančiame posėdyje dėl sveikatos problemų. Vadinasi, apeliantė tokiais veiksmais patvirtino, kad žinojo ir buvo tinkamai informuota apie 2024 m. spalio 8 d. numatytą vykti posėdį. Be to, pažymėtina ir tai, jog turimais bylos duomenimis, vykusiame darbo ginčų komisijos posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas, dalyvavo ieškovės atstovas advokatas, atstovaudamas ieškovės interesus. Duomenų, jog sprendimo paskelbime dalyvavusiems asmenims būtų netinkamai išaiškinta priimto sprendimo apskundimo teismui tvarka, nėra.
15. Advokato profesija yra viena iš tų profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi aukštesni elgesio standartai. Advokatas nuo atstovavimo sutarties su pareiškėja sudarymo įsipareigoja imtis aktyvių veiksmų ginant pareiškėjų interesus. Bylos duomenimis, ieškovė su atstovu advokatu atstovavimo sutartį sudarė 2024 m. rugpjūčio 5 d., duomenų, kad minėta atstovavimo sutartis būtų nutraukta, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atstovas, būdamas profesionaliu teisininku, kuriam taikomi aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, dalyvavęs ginčijamo darbo ginčų komisijos 2024 m. spalio 8 d. sprendimo paskelbimo posėdyje, turėjo pareigą tinkamai išaiškinti ieškovei (apeliantei), jog DK 231 straipsnyje numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas skaičiuotinas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo sprendimo gavimo dienos.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės argumentų dėl sveikatos problemų pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Į bylą pateikti apeliantės e.sveikata.lt duomenys patvirtina, kad apeliantei diagnozuotas galvos smegenų hipofizės navikas. Tačiau apeliantė nepagrindė savo pozicijos, kokios konkrečios aplinkybės, susijusios su diagnozuota liga, lėmė ieškinio pateikimo teismui termino praleidimą, t. y. apeliantė atskirojo skundo argumentais neįrodė, kokios su konkrečia liga susijusios aplinkybės galėtų būti pripažintinos svarbiomis ir jų pagrindu galėtų būti atnaujinamas terminas ieškiniui pateikti. Pakartotinai paminėtina, kad apeliantė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį darbo ginčų komisijos posėdį, žinojo sprendimo paskelbimo datą, posėdyje jos interesus atstovavo profesionalus teisininkas, ir aplinkybė, kad sprendimas buvo gautas tik 2024 m. spalio 17 d. bei aplinkybė, kad ieškovė serga lėtine liga, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovė, teikdama ieškinį, prašymo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą teismui nepateikė.
17. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. atmesti.
Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.