Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškovas S. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Miško aukcionas“ 2 874,96 Eur nepagrįstai sumokėtą sumą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad jam nuosavybes teise priklauso miškų ūkio paskirties 2,3500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2020 m. lapkričio 20 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus (toliau – NŽT) gavo pranešimą Nr. 25SD-5131-(14.25.104.) „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“ (toliau – Pranešimas) su siūlymu pirmumo teise įsigyti G. Č., D. Č., R. K. ir O. Č. (toliau – Pardavėjai) parduodamą miškų ūkio paskirties 3,90 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, už 26 400 Eur. Pažymi, kad Pranešimo 2 punkte buvo numatyta papildoma sąlyga – sklypui parduoti buvo organizuotas aukcionas www.miškoaukcionas.lt; 2 376 Eur + PVM dydžio atlyginimą už aukciono organizavimą UAB „Miško aukcionas“ sumoka sklypo pirkėjas.

4. Ieškovas aiškina, kad 2020 m. gruodžio 9 d. užpildė sutikimo pirkti žemės sklypą formą ir ją išsiuntė NŽT, iš kurios 2021 m. sausio 7 d. gavo atsakymą, jog jis yra įrašytas į 2020 m. gruodžio 23 d. pažymą Nr. 25PAŽ-673-(14.25.33.) „Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“.

5. Anot ieškovo, 2021 m. sausio 7 d. atsakovė ieškovui išrašė išankstinę sąskaitą SO 00718 2 874,96 Eur sumai (su PVM). Nurodo, kad jausdamas atsakovės spaudimą (atsakovės atstovai kelis kartus skambino ir ragino apmokėti pateiktą sąskaitą, teigė, jog nesumokėjus nurodytos sumos, sklypas bus parduotas kitiems asmenims), sunerimo, nes buvo itin suinteresuotas įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, todėl 2021 m. sausio 19 d. atliko pavedimą atsakovei nurodytai 2 874,96 Eur sumai. Tuo pagrindu atsakovė ieškovui 2021 m. sausio 19 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. MA 00774. Ieškovas teigia, kad su Pardavėjais buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta žemės sklypo kaina 26 400 Eur; daugiau jokių įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypo įsigijimo kaina, pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovui nėra numatyta. Taigi, ieškovo vertinimu, šalys, kurias siejo prievoliniai teisiniai santykiai, buvo ieškovas ir Pardavėjai, o ne atsakovė.

6. Ieškovas nurodo, kad tik vėliau suprato, jog atsakovė visiškai nepagrįstai, be jokio teisėto pagrindo, iš jo išreikalavo 2 874,96 Eur sumą, nes ieškovas nedalyvavo jokiame atsakovės organizuotame aukcione, jis nebuvo aukciono dalyvis, nepildė jokios registracijos, todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovė neturėjo teisės, o ieškovas – pareigos, sumokėti atsakovės nurodyto dydžio sumą. Kaip minėta, ieškovo su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai, nėra sudarytų jokių tarpusavio sutarčių ar įsipareigojimų, kurių atžvilgiu ieškovas būtų įsipareigojęs sumokėti atsakovei atitinkamą sumą; ieškovas, kaip besiribojančio sklypo savininkas, tiesiog siekė įgyvendinti savo pirmumo teisę įsigyjant parduodamą ginčo žemės sklypą iš Pardavėjų, kurių nurodytą žemės sklypo pardavimo kainą jis jiems ir sumokėjo. Anot ieškovo, pirmumo teisė įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose. Pažymi, kad ši teisė minėtuose įstatymuose išvardintiems asmenims negali būti nuginčyta ar paneigta, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo teigti, jog iš ieškovo negavusi mokėjimo, ji žemės sklypą parduos kitam asmeniui, akivaizdžiai neturinčiam jokios pirmumo teisės.

7. Ieškovas teigia, kad 2021 m. birželio 8 d. surašė pretenziją, kurią išsiuntė atsakovei, su prašymu grąžinti jai nepagrįstai sumokėtą 2 874,96 Eur sumą, tačiau atsakovė ieškovui pateikė 2021 m. birželio 17 d. atsakymą, kuriame nesutiko su ieškovo pretenzija. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau jokio atsakymo tuo metu nesulaukė. Pažymi, kad praėjus dviem mėnesiams – 2021 m. gruodžio 14 d., ieškovas iš atsakovės gavo pasiūlymą dėl taikaus ginčo išsprendimo, kuriuo atsakovė ieškovui siūlė parduoti jo nupirktą ginčo žemės sklypą už ne mažesnę nei visą sklypo pardavimo kainą, įskaitant ir ieškovo atsakovei sumokėtą sumą už aukciono organizavimą, tačiau ieškovas nebuvo/nėra suinteresuotas parduoti minėto sklypo.

8. Anot ieškovo, jis ieškinį reiškia ne dėl žalos atlyginimo, bet nuostolių, patirtų dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo – ieškovui be jokio teisėto pagrindo sumokėjus atsakovei pinigines lėšas, dėl ko atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: 1) atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra ir ieškovo atliktas pavedimas į atsakovės banko sąskaitą patvirtina, kad atsakovė yra praturtėjusi ieškovo sąskaita; 2) atsakovei praturtėjus, atitinkamai ieškovo piniginės lėšos (turtas) sumažėjo, t. y. ieškovas patyrė nuostolius; 3) priežastinis ryšys yra atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, t. y. ieškovui atsiųsta išankstinė sąskaita, kurios pagrindu ieškovas buvo įpareigotas pervesti nurodytą sumą atsakovei; 4) atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo jai sumokėti pinigus, jų nesieja jokie teisiniai prievoliniai santykiai, tai nėra numatyta įstatyme ir pan.; 5) kadangi atsakovė nesutiko ieškovui geranoriškai grąžinti jam nepagrįstai sumokėtos sumos, atsakovė vis dar yra nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita; 6) ieškovo ir atsakovės nesieja jokie teisiniai prievoliniai santykiai, todėl ieškovas neturėjo jokio įsipareigojimo sumokėti atsakovei jos nurodytą sumą; 7) kadangi taikiai ieškovui šios situacijos su atsakove išspręsti nepavyko, ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, kaip tik kreiptis į teismą.

9. Ieškovas nurodo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti egzistuojant asmens pareigą atsiskaityti už aukciono organizavimą, kuriame tas asmuo net nedalyvavo, t. y. tokiam asmeniui (šiuo atveju ieškovui) negali atsirasti jokių prievolių iš aukciono, įskaitant ir prievolę sumokėti aukciono organizatoriui atlyginimą už aukciono organizavimą (t. y. aukciono laimėtojo mokestį). Kitaip tariant, kadangi atlyginimas mokamas už aukciono organizavimą, šis įpareigojimas gali būti taikomas tik asmenims, dalyvavusiems aukcione.

10. Be to, anot ieškovo, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę šiuo atveju atsakovė skiria ne įstatyme išvardintiems asmenims, o jų platformoje užsiregistravusiems klientams, t. y. paskelbto aukciono dalyviams. Jų dalyviai ir tuo pačiu klientai sužino apie parduodamą turtą paskelbto aukciono būdu daug ankščiau nei tokia informacija suteikiama pirmumo teisę įsigyti sklypą turinčiam asmeniui. Ieškovo teigimu, tokia savo veikla atsakovė pažeidžia imperatyvų įstatymo reikalavimą, nes pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą yra įgyvendinama netinkamai (neteisėtai). Taigi, tokiais neteisėtais veiksmais manipuliuojama asmens teise pasinaudoti pirmumu bei įgyti parduodamą turtą, ir taip pažeidžiama asmens pirmumo teisė bei užkertamas kelias nuosavybės įgijimui, kaip tai numatyta įstatymuose nurodyta imperatyvia tvarka. Pažymi, kad jeigu ieškovas nebūtų nupirkęs ginčo žemės sklypo su nurodytomis sąlygomis, tą sklypą būtų įsigijęs aukciono laimėtojas (jeigu toks buvo). Aiškina, kad būtent tokiu principu „apeinama“ asmens pirmumo teisė, kuri yra įtvirtinta įstatymuose.

11. Ieškovas nurodo, kad įstatymų nustatyta tvarka yra numatytos galimos papildomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurios išimtinai susijusios su turto pirkimu-pardavimu, tačiau skirtumas tas, kad CK 6.344 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išlaidos yra tos, kurios tiesiogiai susijusios su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, pavyzdžiui notaro išlaidos, turto įregistravimo ar kitokios išlaidos, kurios reikalingos sudarant/įregistruojant sandorį/turtą. Šiuo atveju priešingai, ieškovas buvo įpareigotas sumokėti aukciono organizavimo ir laimėjimo mokestį, kuris visiškai nesusijęs su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir patirtomis išlaidomis, todėl negali būti lyginamas su realiai patirtomis notaro ar kitomis išlaidomis. Juo labiau, ieškovo iniciatyva nebuvo teiktas joks prašymas, kad aukcionas būtų organizuotas, jis jame nedalyvavo, neturėjo su tuo jokių sąsajų.; tokio pobūdžio mokestis gali būti taikomas tik aukcione dalyvavusiems asmenims, o ne pasinaudojusiam pirmumo teise įsigyti žemės sklypą asmeniui. Taigi, darytina išvada, kad atsakovės vykdoma veikla, kuria nustatomos tokios papildomos nekilnojamojo turto pardavimo sąlygos, yra neteisėta ir nesąžininga, lėmusi atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita.

12. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovą ir Pardavėjus siejo/sieja iš ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kylančios prievolės, o viena iš tokių prievolių yra skirta trečiojo asmens (atsakovės) naudai. Anot ieškovo, ši sąlyga nėra kilusi iš minėtos sutarties, pačioje sutartyje nėra numatytas joks mokestis atsakovei.

13. Anot ieškovo, jam net nebuvo suteikta teisė sutikti ar ne su 2 874,96 Eur mokesčio sumokėjimu atsakovei, nes šis atsakovės pasiūlymas nebuvo surašytas atskirame dokumente, kurį ieškovas galėjo atsisakyti pasirašyti, o buvo atsiųstas ieškovui iš NŽT kartu su siūlymu pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą. Pažymi, kad būtent Pranešime buvo nurodytos papildomos pardavimo sąlygos dėl sumos už aukciono organizavimą sumokėjimo atsakovei. Anot ieškovo, pati atsakovė išsako prieštaringą poziciją, nurodydama, kad ieškovas šią sąlygą priėmė be išlygų, t. y. nepasinaudojo galimybe nei priimti ofertą su išlygomis, nei jos atsisakyti, o tuo pačiu atsakovė pažymi, jog 2 874,96 Eur dydžio mokėjimas atsakovei buvo paties ieškovo akceptuota sąlyga, kaip viena iš neatskiriamų sutarties sąlygų. Taigi, ieškovo vertinimu, tokia atsakovės veikla yra nesąžininga, kadangi ji pati pripažįsta, jog ieškovas neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik akceptuoti ofertą arba jos atsisakyti. Kadangi ieškovas siekė įsigyti ginčo žemės sklypą, jis sutiko su pasiūlymu, nes pasielgęs priešingai nebūtų įgijęs nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris ribojosi su jam priklausančiu žemės sklypu.

14. Ieškovas nurodo, kad Pranešimas ir ieškovo bei Pardavėjų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra du skirtingi dalykai; aiškina, jog tik pati pirkimo-pardavimo sutartis atspindi tikrąją turto vertę, kurioje aiškiai bei detaliai nurodyta sklypo kaina yra 26 400 Eur be jokių papildomų mokesčių ar kitokių mokėjimų.

15. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, nurodo, kad yra kitų būdų (ne tik aukciono), siekiant nustatyti turto rinkos kainą, pavyzdžiui turto vertintojų paslaugos, rinkos analizė ir pan., todėl nėra būtina skelbti aukciono, ypač kai turtas dar nebuvo pasiūlytas pirmumo teisę turintiems asmenims.

16. Galiausiai, ieškovas nurodo, kad jo nurodoma civilinė byla nėra per daug nutolusi, kaip klaidingai teigia atsakovė; bylos iš esmės yra analogiškos, kadangi abu pirkėjai turėjo pirmumo teisę įsigyti turtą ir jį įsigijo, taip pat abu buvo įpareigoti sumokėti tariamą aukciono laimėtojo mokestį UAB „Miško aukcionas“; skiriasi tik tai, kad nurodytoje byloje atsakovas, įsigijęs sklypą pirmumo teise, nesumokėjo UAB „Miško aukcionas“ tariamo aukciono laimėtojo mokesčio, kai tuo tarpu šioje situacijoje ieškovas minėtą mokestį atsakovei sumokėjo. Kita vertus, pažymi, kad abiejų instancijų teismų sprendimai buvo analogiški – tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas buvo atmesti, t. y. abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti egzistuojant asmens pareigą atsiskaityti už aukciono organizavimą, kuriame tas asmuo net nedalyvavo, t. y. tokiam asmeniui negali atsirasti jokių prievolių iš aukciono, įskaitant ir prievolę sumokėti aukciono organizatoriui atlyginimą už aukciono organizavimą.

17. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Ieškovas ir jo atstovas pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas siekė pasinaudoti jam suteikta teisės aktų nustatyta pirmumo teise įsigyti kaimyninį ginčo žemės sklypą – jokiame aukcione jis nedalyvavo, atsakovės paslaugomis nesinaudojo, tačiau pasidavė neteisėtam atsakovės spaudimui ir sumokėjo reikalautą sumą, nors ieškovą ir atsakovę jokie santykiai nesiejo. Teigė, kad ieškovas pateiktame sutikime pirkti ginčo žemės sklypą nenurodė, jog sutinka su atsakovės mokesčiu, t. y. nebuvo nurodyta papildomų mokėjimų (kurių nebuvo nurodyta ir pagrindinėje turto pirkimo-pardavimo sutartyje). Pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui.

18. Atsakovė UAB „Miško aukcionas“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad ieškovas ginčo žemės sklypą iš Pardavėjų įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl ieškovą ir Pardavėjus siejo prievoliniai santykiai – iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančios prievolės perduoti žemės sklypą ir už jį atsiskaityti. Pažymi, kad minėtai sutarčiai sudaryti taikyta speciali Miškų įstatyme nustatyta tvarka, t. y. Pardavėjai turėjo įstatyminę prievolę pateikti ofertą (CK 6.167 straipsnis) gretimo sklypo savininkui (ieškovui), o šis turėjo teisę šią ofertą akceptuoti (CK 6. 173 straipsnis), priimti ją su išlygomis (CK 6.178 straipsnis) arba jos atsisakyti. Anot atsakovės, Pardavėjai įvykdė jiems Miškų įstatyme nustatytą prievolę ir pateikė ieškovui ofertą, kurią šis akceptavo be išlygų – be kita ko, akceptuodamas ofertą sumokėti ginčo žemės sklypo kainą, įskaitant reikalaujamus grąžinti 2 874,96 Eur, t. y. įsipareigojo sumokėti tapačią sumą, kurią būtų sumokėjęs aukcione didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, ir savo aktyviais veiksmais šią savo prisiimtą prievolę įvykdė – dar iki sudarant ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atliko 2 874,96 Eur dydžio mokėjimą. Taigi, atsakovės vertinimu, 2 874,96 Eur dydžio mokėjimas atsakovei buvo paties ieškovo akceptuota sąlyga – kaip viena iš neatskiriamų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nurodyta pardavėjų pateiktame Pranešime.

20. Atsakovė pažymi, kad ieškovo į bylą pateiktame Pranešime (ofertoje) aiškiai nurodytos sąlygos: žemės sklypo pardavimo kaina (26 400 Eur) ir sąlyga – atlyginimas atsakovei už aukciono organizavimą, kurias ieškovas priėmė be išlygų, t. y. nepasinaudojo galimybe nei priimti ofertą su išlygomis, nei jos atsisakyti; sutikdamas su Pranešime nurodyta sąlyga, t. y. 2 874,96 Eur dydžio prievolės įvykdymu atsakovei. Anot atsakovės, toks ieškovo ir Pardavėjų susitarimas dėl minėtos sumos sumokėjimo atsakovei kvalifikuotinas kaip sutartinė prievolė trečiojo asmens (šiuo atveju – atsakovės) naudai (CK 6.191 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas (jog neegzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai ir todėl taikytinos nepagrįsto praturtėjimo normos), ieškovą ir Pardavėjus siejo/sieja iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kylančios prievolės, o viena iš tokių prievolių yra skirta trečiojo asmens (atsakovės) naudai, todėl, atsakovės vertinimu, norėdamas reikšti reikalavimus atsakovei, ieškovas turi naudotis kitais tariamai pažeistų teisių gynimo būdais, o ieškinyje nurodytas ieškinio dalyko teisinis pagrindas (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindžia, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

21. Anot atsakovės, ieškovas yra nesąžiningas, reikšdamas reikalavimą dėl 2 874,96 Eur sumos priteisimo, kai pats akceptavo Pardavėjų nurodytą sąlygą dėl šios sumos sumokėjimo, kuri buvo nurodyta Pranešime. Teigia, kad ieškovo reiškiamų reikalavimų patenkinimas lemtų, jog ieškovas būtų sudaręs ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (įsigijęs sklypą), tačiau neturėtų pareigos sumokėti 2 874,96 Eur dydžio sumos, nors tokia sąlyga buvo nurodyta Pranešime, o ieškovas su tokia sąlyga pats sutiko ir ją įvykdė.

22. Atsakovė nurodo, kad ieškovo nesąžiningumą patvirtina pasirinktas „siauras“ tariamai pažeistos teisės gynimo būdas. Pažymi, kad ieškovas nori išsaugoti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties rezultatą ir to rezultato siekė tuo metu, kai akceptavo Pranešimą; nors tada ieškovas žinojo, kokias bendrai patirs sąnaudas, sudarydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir visos sąlygos ieškovui buvo priimtinos. Atsakovės teigimu, ieškovas nereiškia reikalavimo dėl visos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nors toks pažeistos teisės gynimo būdas yra priimtiniausias ir galėtų būti teisiškai pagrįstas, jeigu pasitvirtintų ieškovo prielaida, kad nebuvo susitarta dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. jos kainos. Tuo tarpu pareikštas ieškinys savo esme reiškia, kad jau po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įgyvendinimo ieškovas pasirenka teisiškai neįmanomą kelią sugrįžti į ikisutartinius santykius ir pakeisti akceptą be išlygų į sąlyginį akceptą, nors reikalavimų dėl pačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nereiškia. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėtos 2 874,96 Eur sumos sumokėjimas (šią sumą sumokant atsakovei) buvo Pranešime nurodyta ir paties ieškovo akceptuota sąlyga, ieškovas turėtų arba reikšti reikalavimą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (ir tokiu atveju taikant restituciją atgauti visą sumokėtą sumą); arba norėdamas išsaugoti pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigytą žemę, turi atsisakyti atsakovei pareikštų reikalavimų.

23. Anot atsakovės, vien ta aplinkybė, jog ieškovas sklypą įsigijo Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, niekaip nepaneigia ieškovo pareigos įvykdyti iš Pardavėjų ofertos ir ieškovo akcepto kylančią prievolę atsakovei. Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo naudodamasis jam priklausančia pirmumo teise, tačiau aukcionas nepaneigia paties ieškovo akceptuotos prievolės. Be to, ieškovas privačią miškų ūkio paskirties žemę įsigijo būtent už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kurias nurodė Pardavėjai; nurodytos ir ieškovo akceptuotos sąlygos nėra nuginčytos. Pažymi, kad aukcionas šiuo konkrečiu atveju turi būti suvokiamas kaip Pardavėjų teisėtas lūkestis parduoti sklypą už maksimaliai galimą kainą, tuo pačiu nepažeidžiant ieškovo pirmumo teisės, iš kitos pusės tai ir garantija, kad ieškovo mokama suma atitinka rinkos kainą. Aukciono būdu nustačius šią kainą, Pardavėjai pasiūlo sklypą už šią kainą įsigyti Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nurodytiems asmenims. Teigia, kad toks kainos nustatymas aukciono būdu iš vienos pusės yra normali praktika rinkoje, iš kitos pusės – civilinę apyvartą skatinantis katalizatorius, nes objektyviai sukuria pardavėjo-pirkėjo tarpusavio pasitikėjimą, kad sudaromo sandorio kaina yra sąžininga ir patvirtinta rinkos būtent tam momentui, kai toks sandoris sudaromas.

24. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovo nurodoma byla faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos, kadangi toje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl aukciono mokesčio grąžinimo pagal sklypo pirkėjo pareikštą reikalavimą, nebuvo reikalavimo grąžinti be pagrindo įgytas lėšas. Be to, toje byloje buvo konstatuotas pirmumo teisės pažeidimas, o nagrinėjamu atveju toks pažeidimas neegzistuoja – ieškovas žemės sklypą įsigijo būtent šios pirmumo teisės pagrindu.

25. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentais, nurodo, jog ieškovas, pirkdamas ginčo žemės sklypą, gavo ofertą, kurią laisva valia akceptavo be išlygų; akceptavus ofertą, susiformavo prievoliniai santykiai, kurie negali būti laikomi nepagrįstu praturtėjimu. Kaip minėta, aukcionas buvo skirtas pateisinti pardavėjų teisėtus lūkesčius, parduoti žemės sklypą geriausia įmanoma kaina, o sklypo pirkėjas turėjo padengti šio kainos nustatymo (aukciono organizavimo) mokestį, todėl ieškovas, pirkdamas žemės sklypą, kuris yra parduodamas nustatant kainą aukcionu bei pasinaudojant pirmumo teise, tampa nekviestionuojamai susijęs su aukcionu.

26. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo argumentais, jog aukcionas buvo nereikalingas, nurodo, kad Pardavėjai gali patys nustatyti priimtiniausią ir tiksliausią būdą sklypo kainai nustatyti, todėl atsakovei nesuprantama, kam ieškovas mini ir kitus kainos nustatymo būdus; Pardavėjai patys gali nuspręsti, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis sklypą parduoti, tai yra jų diskrecijos teisė.

27. Galiausiai atsakovė nurodo, kad jokio spaudimo ieškovui nedarė bei negrasino. Atsakovė, rūpindamasi, jog nebūtų padaryta jokių nusižengimų, informavo ieškovą, jog šiam sutikus su ofertos sąlygomis (akceptavus ofertą be išlygų), atsirado prievolė tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, o paties ieškovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas sukeltų tam tikrų teisinių pasekmių, kurios kyla atsisakius pirkti žemės sklypą pirmumo tvarka – žemės sklypas būtų parduodamas kitam asmeniui.

28. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad ieškovas be išlygų akceptavo Pardavėjų nurodytas ginčo turto pirkimo sąlygas, įskaitant ir mokesčio sumokėjimą atsakovei, jų neginčijo ir įvykdė, todėl šiuo atveju nepagrįstai reikalauja sumokėtos sumos grąžinimo. Be to, aiškino, kad faktiškai ieškovas (kuris užsiima sklypų pirkimu versliškai, todėl negalėjo nesuprasti ofertos sąlygų) akceptavo ofertą atsakovės naudai, todėl šalis siejo sutartiniai santykiai. Teigė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė organizavo aukcioną, kurio metu buvo nustatyta reali ginčo žemės sklypo rinkos kaina, nustatytas aukciono laimėtojas, tačiau siekiant laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pasiūlyta ieškovui pirkti minėtą sklypą būtent už tą kainą, kuri buvo nustatyta aukciono metu (ieškovas pasinaudojo šiuo pasiūlymu).